Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Menkių karas tarp profesionalų ir mėgėjų

Klaipėdoje suburta iniciatyvinė grupė, kuri sieks Lietuvos valdžiai įrodyti, kad nereikėtų naikinti turistinio menkių žvejybos verslo.

Žvejai mėgėjai įsitikinę, kad Baltijos jūros menkes sunaikino tralavimas.
Žvejai mėgėjai įsitikinę, kad Baltijos jūros menkes sunaikino tralavimas. @ nuotr.

Tralai sunaikino nerštavietes

 

Sklindant kalboms apie ketinimą nuo 2020 metų visiškai uždrausti menkių žvejybą, labiausiai sujudo žvejai mėgėjai.

Nuo spalio vidurio jie paskelbė peticiją, kurią per kelias dienas pasirašė per tūkstantis žmonių.

„Kodėl turėtų kentėti mėgėjiška žvejyba, kuri nedaro jokios įtakos menkių nykimui. Reikėjo seniai drausti didiesiems laivams gaudyti dugniniais tralais, kurie sunaikino menkių nerštavietes“, - dėstė žvejai mėgėjai.

Jiems draudimas su meškere gaudyti menkes jūroje atrodo absurdiškas. Ar keli šimtai žvejų mėgėjų Baltijos jūros plotuose gali padaryti kokią nors įtaką menkių populiacijai? Kodėl netinkamai kontroliuota verslinė žvejyba? Jei tokia prasta padėtis, ar nereikėtų svartyti, kad Baltijoje iš viso būtų uždrausta didesnių nei 6 metrų ilgio laivų žvejyba?

Žvejams mėgėjams kyla daugybė klausimų į kuriuos kol kas niekas nesirengia atsakyti.

 

Smogs žvejybos turizmui

 

Jei žvejams verslininkams bus uždrausta menkių žvejyba, jie greičiausiai gaus kompensacijas, kaip tai buvo ir šiais metais. Žvejai mėgėjai kelia klausimą - kas sumokės kompensacijas juos į jūrą plukdančių privačių laivelių savininkams, pajūrio žvejybos gidams?

Dėl menkių žvejybos Baltijos jūroje Lietuvoje bent šiek tiek buvo pradėjęs atsirasti rekreacinės žvejybos turizmas ir verslas. Kitais metais planuojamas įvesti visiškas menkių žvejybos draudimas jam smarkiai smogs. 

„Menkių žvejyba yra smagus įprotis, kurį su draugais darome vos kelis kartus per metus. Plaukiama ne dėl žuvies kiekio, o dėl pasibuvimo jūroje. Menkė tik „bonusas“ gerai praleisti laikui ir nuotaikai pakelti. Nereikėtų atimti šios pramogos iš paprastų žmonių“, - pasirašydami peticiją svarstė žvejai mėgėjai.

Mėgėjiškos menkių žvejybos sezonas Baltijoje labai trumpas, oro sąlygos rudenį ne visada tam palankios. Net ir geromis oro sąlygomis ne visada ir ne kiekvienam pavyksta pagauti menkių.

 

Draudimų bus daugiau

 

Panašu, kad žvejams mėgėjams neketinama daryti jokių išimčių. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo pasiektas politinis sutarimas dėl žvejybos Baltijos jūroje 2020 metams.

Europos Komisija pasiūlė stipriai mažinti žvejybos kvotas beveik visiems ištekliams, o rytinių Baltijos jūros menkių tikslinę ir mėgėjų žvejybą visai uždrausti. Lietuvai rytinės Baltijos jūros dalies menkių tikslinei ir mėgėjų žvejybai neskiriama nė vienos tonos.

Centrinio Baltijos jūros baseino strimelių žvejybos galimybės Lietuvai 2020 metais mažinamos 10 proc., šprotų - 22 proc., lašišų - 5 proc. Vakarinės Baltijos jūros dalies menkių žvejyba mažinama 60 proc. Taip pat įvedami žvejybos draudimai ir ribojimai žuvų neršto metu.

 

Kompensacijos - žvejybos verslui

 

Europos aplinkos, jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisaras Karmenu Vella pažadėjo nedelsiant pateikti Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo reglamento keitimo projektą dėl visiško žvejybos nutraukimo kompensavimo atnaujinimo.

Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas komentavo, kad sunkiai pasiektą politinį kompromisą vertina pozityviai, nes jame buvo atsižvelgta į daugelį Lietuvai svarbių momentų.

Pirmiausia, nebus siekiama įdiegti papildomų kontrolės priemonių priegaudai fiksuoti. Mes aiškiai pasakėme, kad tokios papildomos priemonės taps nepakeliama finansine ir administracine našta mūsų žvejams. Antra, šprotų kvota bus mažinama ne 25 proc., o 22 proc.

Europos Komisija, anot E.Gusto,  išgirdo prašymus dėl socialinių-ekonominių pasekmių suvaldymo, kuris bus itin aktualus žvejams, netenkantiems galimybių tęsti savo veiklą dėl krizinės situacijos Baltijos jūroje.

 

Nukerta tarsi kirviu

 

Kai prieš porą dešimtmečių Lietuvoje buvo pradėta kalbėti apie tai, kad būtina skatinti jūrinį turizmą ir rekreacinę žvejybą, pamažu pradėjo kurtis mėgėjiškos menkių žvejybos verslas.

Atsirado žvejybos turizmo, rekreacinės laivybos įmonėlės. Dėl menkių žvejybos verslo paskatinta ne tik žvejybos įrangos prekyba, bet ir masalų, kitos su žvejyba susietos įrangos gamyba, pagrinde Klaipėdoje.

Nuo kitų metų šis užsimezgęs, nors dar palyginti trapus verslas gali būti nukirstas. Nuo kitų metų rengiamasi visiškai uždrausti menkių žvejybą rytinės Baltijos jūros dalyje. Porą dešimtmečių Lietuvoje kūręsis verslas greičiausiai žlugs.

Dauguma šio verslo žvejų nesupranta, kodėl viskas yra nukertama tarsi kirviu, jog žvejai mėgėjai per Baltijos jūros rekreacinę žūklę pagaudavo vos 2-3 procentų visos Lietuvai suteiktos menkės kvotos dalį.

Dar labiau nesuprantama yra tai, kad nuo 2020 metų visiškai uždraudus Baltijos jūroje gaudyti menkes dėl to kompensacijas planuojama mokėti tik profesionaliems Baltijos jūros žvejams.

Žvejų mėgėjų plukdymu į jūrą gaudyti menkių besiremiantį verslą ketinama palikti be nieko.

 

 

Įžvelgia didelę neteisybę

 

Dar didesnę neteisybę žvejai mėgėjai įžvelgia dėl to, kad profesionaliems žvejams paliekama galimybė legaliai po priegaudos priedanga gaudyti menkes.

 „Kodėl valdžia vieniems rengiasi visiškai nukirsti verslą, o kitus netgi žada skatinti „brakonieriauti“ su tam tikra priedanga?“, - vieni kitų klausia žvejai mėgėjai.

Problemą dėl priegaudos jie išdėstė ir Žemės ūkio ministerijos specialistams Klaipėdoje surengtame susitikime su žvejais.

„Žemės ūkio ministerijos valdininkai yra žvejų profesionalų pusėje ir mūsų jie negirdi“, - guodėsi žvejų mėgėjų atstovai.

Tarp žvejų mėgėjų ir profesionalų bręsta tarsi savotiškas karas. Mėgėjai įsitikinę, jog dėl to, kad Baltijos jūroje katastrofiškai sumažėjo menkių yra profesionalių žvejų nežaboto gobšumo rezultatas, kai žuvys būdavo masiškai gaudomos traukiamais tinklais. Klaipėdos universiteto mokslininkai 2014-2016 m. vykdė tralavimo poveikį Baltijos jūros dugnui ir nustatė didžiulį jo poveikį. Buvo išskirti 69 tūkst. tralavusių laivų įrašai. Tralavimas apėmė 75 proc. Lietuvos ekonominės zonos.

„Žvejybos tralą tempiant jūros dugnu ir gaudant plekšnes ar menkes dugno paviršiuje paliekami ryškūs pėdsakai – giliausios tralo vagos siekia 0,35 m, jų plotis – iki 4 metrų. Taip tralų vagose iškasami ir jų pakraščiuose nauju grunto sluoksniu užklojami visi jūros dugno gyventojai – vėžiagyviai, moliuskai, priapulidai ir kiti gyvūnai, kurie yra svarbus tų pačių dugninių žuvų maisto šaltinis“, - teigta mokslininkų ataskaitoje.

 

Kitose šalyse - dalinis draudimas

 

Nuo spalio vidurio žvejai mėgėjai jau paskelbė peticiją „Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje - Ne“. Ją pasirašė beveik 1300 žmonių.

Į šią peticiją kol kas nebuvo jokios valdžios reakcijos. Tebegalioja valdžios priimta nuostata, kad laikantis ES rekomendacijų nuo kitų metų menkių žvejyba Baltijos jūroje bus visiems uždrausta.

Žvejai mėgėjai buvo susitikę su kai kuriais politikais, aiškinosi, ką reikėtų daryti. Praėjusį ketvirtadienį buvo įsteigta kovos prieš visišką menkių žvejybos draudimą iniciatyvinė grupė.

Žvejai mėgėjai jau išsiaiškino, kad visišką rekreacinės menkių žvejybos draudimą Baltijos jūroje ko gero rengiasi taikyti vienintelė Lietuva. Dėl bendrai Baltijos jūroje smarkiai sumažėjusios menkių populiacijos kitos šalys laikosi dalinio draudimo. Pavyzdžiui, Vokietija nuo iki tol neribotos mėgėjiškos menkių žvejybos su meškerėmis, priėmė sprendimą vienam asmeniui sugauti ne daugiau kaip iki penkių menkių.

„Mums tegul leidžia kiekvienam žvejui sugauti bet 2-3 menkes ir tai būsime patenkinti“, - teigė žvejys Valerijus. Jis nesupranta, o kas bus, jei žvejui netyčia ant meškerės užkibs menkė ir jis ją ištrauks iš 40-60 metrų gelmės?

Pagal kategorišką valdžios sprendimą žvejys tą menkę privalėtų paleisti. Bet ištraukta iš didesnės gelmės ji paleista jau nebeišgyvens. Gal tokia sugauta žuvis ir žvejui mėgėjui galėtų būti užskaityta kaip priegauda? Žvejai įsitikinę, kad valdžia drastiškų menkių žvejybos draudimo veiksmų žada imtis net neišsiaiškinusi, kokia yra reali situacija, kaip ir kam tas draudimas pakenks. 

Fotoreportažas
  • Menkių karas tarp profesionalų ir mėgėjų-Foto-nr-8633_8634.jpg
  • Menkių karas tarp profesionalų ir mėgėjų-Foto-nr-8633_8635.jpg
  • Menkių karas tarp profesionalų ir mėgėjų-Foto-nr-8633_8636.jpg
  • Menkių karas tarp profesionalų ir mėgėjų-Foto-nr-8633_8637.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Menkių karas tarp profesionalų ir mėgėjų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.