Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Mėnulžuvė - Pasaulio vandenynų rekordininkė

Povandeninis pasaulis yra įvairus ir dažnai stebina netikėtomis formomis. Tokios yra ir jūros biologų nuodugniai pradėtos tyrinėti mėnulžuvės. Šios taikios žuvys traukia turistų, ypač nardytojų dėmesį.

Paprastoji mėnulžuvė 1910 m. sugauta Santa Katalinos saloje buvo 3,58 metrų ilgio ir svėrė 1600 kilogramus.
Paprastoji mėnulžuvė 1910 m. sugauta Santa Katalinos saloje buvo 3,58 metrų ilgio ir svėrė 1600 kilogramus. @ „Britannica.com“ nuotr.

Plaukiojanti galva

Dėl keistos išvaizdos mėnulžuvių su niekuo nesumaišysi. Iš kūno, rodos, nieko nelikę - vien galva su raumeningais pelekais.

Jų pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio - girnapusė. Kai kuriose kalbose tai žuvis saulė. Vokiečiai ir lenkai jas vadina tiesiog plaukiojančiomis galvomis.  

Mėnulžuvės yra daugelio žuvų pasaulio rekordų savininkė. Ji laikoma sunkiausia pasaulyje kauline žuvimi. Įprastai jos užauga iki 1,8 m ilgio ir 120 kilogramų svorio.

Užfiksuota ir išimčių. Didžiausia aprašyta ir nufotografuota mėnulžuvė sugauta 1908 m. Sidnėjuje. Ji buvo 3,4 m ilgio ir svėrė 2240 kilogramų. Kita milžinė sugauta JAV Kalifornijos Santa Katalinos saloje 1910 metais. Ji buvo 3,8 m ilgio ir svėrė 1600 kilogramų. Išliko įspūdinga jos nuotrauka.

Plokščią mėnulžuvės kūną sudaro tvirtos kremzlės. Ji turi kaulinę kaukolę, trumpą stuburą, apatinį, viršutinį bei uodegos pelekus. Menamo pilvo organai yra galvakrūtinės apačioje. Visą žuvies kūną dengia bežvynė oda.

Mėnulžuvės neturi plaukiojamosios pūslės. Jos plaukia vangiai į šonus siūbuodamos raumeningus pelekus. Juda į priekį, negrabiai kyla į viršų ir leidžiasi į apačią. Kartais jos guli ant šono. Spėjama, kad taip šildosi sugerdamos saulės spindulius.

Mėnulžuvės pasižymi ir kaip žuvys išleidžiančios didžiausią kiekį ikrelių – net 300 mln. vienetų.

Užklysta į Baltiją

Atskirų rūšių mėnulžuvių aptikta visose druskingose pasaulio jūrose, išskyrus šaltus, o taip pat gėlesnius vandenis.

Pagrindinės jų gyvenamosios vietos - Atlanto, Ramiojo bei Indijos vandenynų tropinės ir vidutinių platumų juostos vandenys. Suaugusios žuvys laikosi nuo 30 iki 450 metrų gyliuose. Pavienės mėnulžuvės atplaukia į Atlanto vandenyno Europos vakarinio pakraščio jūras. Jų sugauta Viduržemio jūroje, prie Britų salų ir išilgai Norvegijos pakrantės.

Yra buvę atvejų, kai mėnulžuvės užklydo į Šiaurės ir net Baltijos jūrą. Šių žuvų liekanų rasta Olandijos, Vokietijos, Danijos pakrantėse. Prieš šešetą metų pusės metro ilgio mėnulžuvė sugauta vakarinėje Baltijoje ties Ščecinu, Oderio deltos prieigose. Tyrėjai pasielgė aplaidžiai. Žuvis nebuvo tinkamai ištirta ir aprašyta. Susigriebta po pusmečio, kai laboratorijoje tvarką daręs prižiūrėtojas irstančias žuvies liekanas jau buvo išmetęs.

Pavojingas maistas

Pietų jūrose tinklais sugautos mėnulžuvės naudojamos maistui.

Jų audiniuose yra susikaupę kenksmingų medžiagų - neurotoksinų ir dontitoksinų.  Patekę į žmogaus organizmą, priklausomai nuo jautrumo, jie sutrikdo nervų sistemą.

Mėnulžuvės maistui ruošiamos Japonijos, Korėjos ir Taivanio restoranų virtuvėse. Europos Sąjungos šalyse prekyba jomis yra draudžiama.

Pačios mėnulžuvės maitinasi įvairiais minkštakūniais, smulkiais vėžiagyviais, jūros žvaigždžių liekanomis, žuvytėmis, ungurinėmis žolėmis. Mėnulžuvių „grobis“ nemaistingas. Dažnai sausakimšuose skrandžiuose tėra tik medūzų atplaišos. Nuo skausmingo medūzų dilginimo saugo stora nejautri oda. Gyvius jos įtraukia su stipria vandens srove.

Džiaugsmas pramogautojams

Nemažai pastangų dedama siekiant geriau pažinti mėnulžuvių gyvenimą.

Kanadoje Monrealio akvariume jas bandoma laikyti nuo 1984 metų, tačiau nesėkmingai.

Neseniai mėnulžuvių įsigijo Japonijos Osakos ir Portugalijos Lisabonos okeanariumai.

Vokietijos Štralzundo didžiojoje vandens talpykloje mėnulžuvės laikomos nuo 2009 m. vasaros. Pasitelkus naujausią įrangą, stengiamasi auginti kuo jaunesnes žuvis. Jos lengviau prisitaiko prie suvaržytos erdvės, maisto pakaitalų. Mėnulžuvėms skirti akvariumai turi būti erdvūs, aptakūs, padaryti iš stipraus stiklo, kad dideliu greičiu plaukiančios žuvys nesusižalotų. Siekiama akvariumuose mėnulžuves  auginti kuo paslankesnes. Joms į kaimynystę įleidžiami judresnės žuvys kaip eršketai, rykliai, rajos.

Vis labiau įsitvirtina ir nauja pažintinio turizmo paslauga. Balio saloje galima nardyti tarp koralinių rifų ir stebėti prijaukintas didžiąsias mėnulžuvės. Nardytojams sudaromos galimybės jas maitinti, priplaukti arčiau ir net pasivaržyti, kas greičiau plaukia. Taip atkreipiamas dėmesys į koralinių rifų apsaugą, gilesnį jūros gyventojų pažinimą.

Fotoreportažas
  • Mėnulžuvė - Pasaulio vandenynų rekordininkė-Foto-nr-679_680.jpg
  • Mėnulžuvė - Pasaulio vandenynų rekordininkė-Foto-nr-679_681.jpg
  • Mėnulžuvė - Pasaulio vandenynų rekordininkė-Foto-nr-679_682.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Mėnulžuvė - Pasaulio vandenynų rekordininkė"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.