Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Milijardų vertės lobis vandenyno dugne

2015 metų gruodžio 5 dieną tuometinis Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas pranešė, jog už 100 kilometrų nuo kranto rastos XVIII amžiaus ispanų galeono „San José“ liekanos, tačiau jų buvimo vieta laikoma Kolumbijos valstybine paslaptimi.

Monetos iš ispanų galeono "San Jose".
Monetos iš ispanų galeono "San Jose". @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Prilygino Šventajam Graliui

 

Po šio pranešimo pasaulio žiniasklaidoje istorikai, archeologai ir lobių medžiotojai aktyviai diskutavo, tvirtindami, kad ispanų galeonas „San José“ tikriausiai yra vertingiausias kada nors nuskendęs laivas. Mat jo krovinio vertė, sprendžiant iš archyvinių šaltinių, gali siekti milijardus dolerių ar eurų.

Netrukus „San José“ buvo pradėtas vadinti nuskendusiųjų laivų „Šventuoju Graliu“. Perkeltine prasme „Šventojo Gralio“ sąvoka naudojama apibūdinti sunkiai pasiekiamam arba nepasiekiamam tikslui. Daugiau nei prieš 300 metų nuskendęs laivas su daugybe brangakmenių, auksinių ir sidabrinių monetų jau seniai kaitino lobių medžiotojų aistras, bet niekas nežinojo kur jo ieškoti. „San José“ nuolaužų vietos nustatymas suteikė viltį, kad pagaliau išaiškės didžiausio lobio, gulinčio vandenyno dugne, paslaptis.

Legendinio burlaivio paieškų varomoji jėga buvo tapęs jūrų archeologas Rogeris Doolis (Roger Dooley). Jis daugiau nei 30 metų tyrinėjo jūreivystės archyvus, kad sužinotų apie „San José“ viską: nuo jo statybos iki paskutinės kelionės. Bevartant senus jūrlapius, kuriais naudojosi ispanų Auksinės flotilės laivai, jam pavyko nustatyti paskutinį „San José“ maršrutą. Tuo remiantis buvo spėjama, kur maždaug galėtų būti legendinio laivo nuolaužos.

 

„Auksinės flotilės“ flagmano žūtis

 

Galeoną „San José“ suprojektavo garsus ispanų jūrų architektas Francisco Antonio Garrote, o pastatė ne mažiau garsus meistras Pedro de Aróstegui laivų statykloje „Mapil“ Šiaurės Ispanijoje. Tai buvo didelis (1200 t) trijų stiebų ir trijų denių laivas, ginkluotas 64 patrankomis. Jis priklausė vadinamajai Auksinei flotilei, kuri pastoviai gabeno sidabrą ir kitus brangius krovinius į Ispaniją iš jos kolonijų Pietų Amerikoje.

1706 metų kovo 10 dieną „San José“ paliko Kadiso uostą ir išplaukė Naujojo Pasaulio link. Kartu plaukė trys karo ir 14 prekybinių laivų. Galeonas „San José“ buvo šios flotilės flagmanas.

Visa flotilė be jokių incidentų pasiekė Pietų Amerikos krantus. Portobelo uoste dabartinėje Panamoje į galeoną „San José“ buvo pakrautos 344 tonos auksinių bei sidabrinių monetų ir 116 dėžių smaragdų, atgabentų iš Peru. Visas krovinys buvo skirtas Ispanijos karaliui Pilypui V, kuriam reikėjo pinigų kovoje dėl Ispanijos sosto įpėdinystės.

Portobelo uoste stovinčių laivų kapitonai žinojo, kad Karibų jūroje šmirinėja anglų kariniai burlaiviai. Jų tikslas buvo aiškus – apiplėšti ispanų laivus, gabenančius brangius krovinius. Teko rinktis: plaukti dabar ar laukti, kol dings anglai. Deja, spaudė laikas, nes netrukus turėjo prasidėti uraganų sezonas. „San José“ kapitonas Fernándezas de Santillánas nusprendė rizikuoti ir išplaukti anksčiau.

1708 metų birželio 8 dieną be karinės palydos plaukiantį ispanų galeoną netoli Baru salos užklupo britų kariniai laivai. Po beveik 10 valandų persekiojimo, patekus liepsnai į parako kamerą, „San José“ sprogo ir staigiai nuskendo.. Žuvo jame buvę 578 jūrininkai, kareiviai ir keleiviai. Išsigelbėjo tik 11 žmonių.

Visi galeono kroviniai – auksinės ir sidabrinės monetos, smaragdai, juvelyriniai dirbiniai nugarmėjo į vandenyno. dugną.

 

300 metų lauktas atradimas

 

Neturint techninių galimybių anuo metu nebuvo net bandoma iškelti nuskendusio lobio. Tik praėjus daugiau nei trims šimtams metų, 2015 metų lapkričio 27 dieną, Kolumbijos pakrantėje maždaug 600 metrų gylyje buvo rastos legendinio laivo nuolaužos.

Kolumbijos karinio jūrų laivyno mokslinių tyrimų laivas, apsiginklavęs naujausia technika, padarė 6000 nuotraukų, kuriose užfiksuotos ne tik laivo nuolaužos, bet ir daugybė aplinkui išsibarsčiusių daiktų: patrankos, suskilusios dėžės su monetomis ir smaragdais, įvairūs artefaktai. Tyrimui vadovavo aukščiau minėtas jūrų archeologas Rogeris Doolis,.

Finansiniai ekspertai prognozuoja, kad nuskendęs lobis vertas maždaug 14 milijardų eurų. Be to, radinys taip pat svarbus dėl savo kultūrinės ir istorinės vertės. Laivo nuolaužose esantys artefaktai gali daug ką pasakyti apie XVIII Ispanijos ir Europos ekonominį, socialinį ir politinį klimatą.

 

Teisiniai ginčai be pabaigos

 

Iškarto po „San José“ atradimo Kolumbija ir Ispanija pareiškė savo pretenzijas į nuskendusį laivą ir jo krovinius.

Ispanija reikalauja laikytis UNESCO konvencijos, pagal kurią nuskendusieji karo laivai priklauso jų kilmės valstybei. Kolumbija nėra pasirašiusi šios konvencijos, todėl ji neprivalo gerbti ispanų galeono suverenų imunitetą. Juolab, kad nuskendęs laivas yra Kolumbijos teritorijoje ir todėl ji gali juo disponuoti.

Kolumbijos atstovai pabrėžia, kad svarbiau už pinigus yra išsaugoti šį didelį jūrinės archeologijos paveldą. Jie taip pat buvo pareiškę, kad Kartagenoje, netoli kurios nuskendo XVIII amžiaus burlaivis, planuojama pastatyti muziejų, kuriame bus eksponuojami ir „San José“ artefaktai. Juk nuskendusio laivo lobiai gali Kolumbijai suteikti daug pinigų.

Tuo tarpu Ispanijos vyriausybė planuoja pasiūlyti Kolumbijos vyriausybei archeologinį projektą, kuris „gerbtų Ispanijos jūrininkų povandeninio kapo statusą“ ir padėtų išvengti nuskendusio laivo ir jo krovinio komercinio  panaudojimo.

Derybos vyksta jau seniai ir sunkiai. Šių metų vasario 10 dieną vėl jos buvo atidėtos 15 dienų dėl tolimesnių teisinių studijų

Fotoreportažas
  • Milijardų vertės lobis vandenyno dugne-Foto-nr-8071_8072.jpg
  • Milijardų vertės lobis vandenyno dugne-Foto-nr-8071_8073.jpg
  • Milijardų vertės lobis vandenyno dugne-Foto-nr-8071_8074.jpg
  • Milijardų vertės lobis vandenyno dugne-Foto-nr-8071_8075.jpg
  • Milijardų vertės lobis vandenyno dugne-Foto-nr-8071_8076.jpg
  • Milijardų vertės lobis vandenyno dugne-Foto-nr-8071_8077.jpg
  • Milijardų vertės lobis vandenyno dugne-Foto-nr-8071_8078.jpg
  • Milijardų vertės lobis vandenyno dugne-Foto-nr-8071_8079.jpg
  • Milijardų vertės lobis vandenyno dugne-Foto-nr-8071_8080.jpg
  • Milijardų vertės lobis vandenyno dugne-Foto-nr-8071_8081.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Milijardų vertės lobis vandenyno dugne"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.