Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

„Mirties laivas“ vis dar rikiuotėje

Šią vasarą Klaipėdoje apsilankiusi „Astoria“ yra seniausias pasaulyje plaukiojantis kruizinis laineris, kurį po vienos garsiausios jūrų katastrofos italų spauda pavadino „mirties laivu“ (ital. La nave della morte).

"Stokholm" atstatytas po avarijos.
"Stokholm" atstatytas po avarijos. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Ilgo kelio pradžia

 

Džozefas Konradas knygoje „Jūros veidrodis“ rašė, kad laivai, kaip ir žmonės, turi skirtingus likimus. Laivui „Astoria“, kuris per 70 savo gyvavimo metų pakeitė 12 pavadinimų, likimas išties nepagailėjo įvairiausių išbandymų.

Šio laivo margaspalvė istorija prasidėjo 1948 metų vasario 7 dieną. Tada Göteverkeno laivų statyklą Geteborge paliko ką tik baigtas statyti naujas motorlaivis. Per iškilmingas krikštynas, kuriose dalyvavo aukščiausi valdžios atstovai, laivui buvo suteiktas Švedijos sostinės vardas – „Stockholm“.

Naujas švedų keleivinis laivas, valdomas „Swedish American Line“ laivybos kompanijos,  pradėjo kursuoti tarp Stokholmo ir Niujorko. Tuo metu jis buvo pats mažiausias keleivinis laivas tarp tų, kurie teikė panašias paslaugas vykstantiems per Šiaurės Atlantą į abi puses. Patys švedai didžiavosi juo, nes tai buvo kol kas didžiausias laivas, pastatytas Švedijoje.

To meto dokumentuose buvo nurodyti tokie „Stockholm“ techniniai duomenys: ilgis 160 metrai, variklis 12000 AG, maksimalus greitis 19 mazgų (apie 35 km/val.). Turėjo panašų į ledlaužio sustiprintą laivo priekį. Juk laivas plaukiojo visais metų laikais, net tada kai Skandinavijos pakrantes padengdavo ledas.

„Stockholm“ buvo pritaikytas gabenti 359 keleivius ir 230 žmonių įgulą. Po kelerių metų laivą gerokai pertvarkė. Praplėtus antstatus jis galėjo priimti daugiau keleivių: 86 pirmos klasės ir 584 ekonominės klasės. Be to, keleivių patogumui povandeninėje korpuso dalyje buvo sumontuoti stabilizatoriai, kurie sumažindavo šoninį supimą.

 

Lemtingas susidūrimas

 

Pirmajame pokario dešimtmetyje žiniasklaidos dėmesio centre dominavo didžiuliai transatlantiniai laineriai. Jie stebino techninėmis naujovėmis, kurios užtikrindavo greitą ir patogią kelionę per Atlantą. Kadangi oro linijos dar tik kūrėsi, juos buvo pamėgę to meto žinomiausi asmenys: politikai, aktoriai, stambaus kapitalo atstovai. Visa tai teikė peno smalsiems ir sensacijų ieškantiems žurnalistams.

Nedidelis keleivinis laivas „Stockholm“, vežiojęs paprastesnę publiką, užėmė gana kuklią vietą informaciniame lauke. Jis išgarsėjo tik po 1956 metų liepos 25 dieną įvykusios katastrofos JAV pakrantėje, kai susidūrė su Italijos laineriu „Andrea Doria“

Tą dieną italų laineris, vadovaujamas 59 metų kapitono Pjero Kalamajaus (Piero Calamai), baigdamas kelionę iš Genujos, 21,8 mazgo greičiu artėjo prie Niujorko. Laive buvo 1250 keleivių ir 575 įgulos nariai. Jūrą dengė rūkų ruožas, tačiau laineris greičio nemažino, nes į uostą privalėjo atplaukti tiksliai pagal tvarkaraštį.

Tuo pat metu iš Niujorko į Geteborgą išplaukė švedų keleivinis laivas „Stockholm“, kuriame buvo 534 keleiviai ir 208 įgulos nariai. Laivui vadovavo patyręs 63 metų kapitonas Gunaras Nordensonas (Gunnar Nordenson). Švedų laivas, skirtingai negu italų, dar buvo už rūkų zonos ir plaukė šviečiant mėnesienai.

Kai „Andrea Doria“ išlindo iš rūkų, paaiškėjo, kad abu laivai plaukia priešpriešiniu kursu. .Švedų laive buvo duota komanda sukti į dešinę, o italų – į kairę, tačiau susidūrimo neišvengta. 23 valandą 10 minučių „Stockholm“ rėžėsi nosimi 90 laipsnių kampu į „Andrea Doria“ dešinį bortą.

Per laivų susidūrimą žuvo 46 italų laive buvę žmonės ir 5 švedų laive. „Andrea Doria“ su perrėžtu bortu smarkiai pasviro ant šono ir pagaliau nuskendo. „Stockholm“, kuriam buvo visiškai sumaigyta nosis, sugebėjo savo jėgomis sugrįžti į Niujorką.

Ši avarija buvo laikoma didžiausia nelaime jūroje Jungtinių  Amerikos Valstijų vandenyse nuo 1915 metų.

 

Pavadinimai keitėsi, paskirtis ta pati

 

Avarijoje nukentėjęs “Stockholm“ už vieną milijoną dolerių buvo suremontuotas Niujorke. Po trijų mėnesių jis, kaip ir anksčiau, vėl plaukiojo tuo pačiu maršrutu per Atlantą iki 1960 metų. Tada “Stockholm“ buvo parduotas Rytų Vokietijos vyriausybei, kurį jį pervadino į "Völkerfreundschaft“ („Tautų draugystė“). Vėliau jis atsidūrė Norvegijoje ir gavo naują pavadinimą – „Fridtjof Nansen“.

1989 metais buvęs „Stockholm“ buvo parduotas Italijai ir atplukdytas į Genują, buvusį „Andrea Doria“ uostą. Italijos spauda, turėdama galvoje, kad „Stockholm“ prisidėjo prie prabangiausio jų šalies lainerio žūties, iš karto pavadino jį „mirties laivu“. Nustačius, kad laivas tebėra geros būklės, suteikus jam šiuolaikišką kruizinių laivų konstrukciją, jis pradėjo plaukioti į Karibų jūros regioną jau kaip „Italia Prima“.

2005 metais Portugalijoje laivas buvo registruotas „Athena“ pavadinimu. 2008 metų gruodžio 3 dieną Adeno įlankoje jį apsupo 29 piratų laiveliai. „Athena“ įgulos nariai, šaudydami aukšto slėgio vandens patrankomis, neleido piratams patekti į laivą. Pasirodžius JAV laivyno patruliuojančiam lėktuvui piratai pabėgo. Per šį incidentą niekas nebuvo sužeistas, nenukentėjo ir laivas. Jis tęsė kelionę į Australiją.

Nuo 2016 metų, po daugelio techninių pokyčių, pavadinimų ir savininkų pasikeitimo, kadaise buvęs „Stockholm“ plaukioja su Portugalijos vėliava savo bortuose užrašęs dar vieną naują pavadinimą – „Astoria“. Šiandien tai klasikinis kruizinis laivas su septyniais deniais. Jis priima 550 jūrų keliones mėgstančius svečius

 

 

Šis laivas turėjo tokius pavadinimus

  • 1948–1960:Stockholm
  • 1960–1985:Völkerfreundschaft
  • 1985–1986:Volker
  • 1986–1993:Fridtjof Nansen
  • 1993–1994:Italia I
  • 1994–1998:Italia Prima
  • 1998–2002:Valtur Prima
  • 2002–2005:Caribe
  • 2005–2013:Athena
  • 2013–2016:Azores
  • 2016-iki dabar:Astoria
Fotoreportažas
  • „Mirties laivas“ vis dar rikiuotėje-Foto-nr-6861_6862.jpg
  • „Mirties laivas“ vis dar rikiuotėje-Foto-nr-6861_6869.jpg
  • „Mirties laivas“ vis dar rikiuotėje-Foto-nr-6861_6863.jpg
  • „Mirties laivas“ vis dar rikiuotėje-Foto-nr-6861_6864.jpg
  • „Mirties laivas“ vis dar rikiuotėje-Foto-nr-6861_6865.jpg
  • „Mirties laivas“ vis dar rikiuotėje-Foto-nr-6861_6866.jpg
  • „Mirties laivas“ vis dar rikiuotėje-Foto-nr-6861_6867.jpg
  • „Mirties laivas“ vis dar rikiuotėje-Foto-nr-6861_6868.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu " „Mirties laivas“ vis dar rikiuotėje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.