Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Mistinės jūrų pabaisos

Guangdongo žvejys buvo šokiruotas neseniai aptiktu radiniu. Pietų Kinijos jūros pakrantėje gulėjo bangų išmestos 17 metrų ilgio neaiškios kilmės jūros gyvūno liekanos. Kol mokslininkai vis dar spėlioja kas tai galėtų būti, žiniasklaida smaginosi prisimindama mitines jūrų pabaisas.

@ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Fantazija ar tikrovė?

Seniausiai minima ir iki šiol populiariausia mitinė jūrų pabaisa, be abejo, yra krakenas. Pirmieji apie jį prabilo islandų jūreiviai, iš kurių kalbos ir kilęs šis žodis.

Bergeno vyskupas Erikas Pontoppidanas (1698-1764), kuris be savo tiesioginių religinės bendruomenės ganytojo pareigų rimtai domėjosi ir gyvūnijos pasauliu, pirmasis aprašė šį jūrų gigantą veikale „Natural History of Norway“.

Esą tas gyvūnas dydžiu prilygsta plaukiojančiai salai. Jis savo ilgais ir stipriais čiuptuvais gali įtraukti į gelmes net didelį karinį laivą. Sutiktas krakenas dažnai sukelia sumaištį, nes jūrininkai jį palaiko sala, bet kitą kartą jos niekur negali rasti.

Ant šio pasakojimo buvo užkibęs garsus švedų gamtininkas, mokslinės sistematikos kūrėjas Karlas Linėjus (1707-1778). Vyskupo E.Pontoppidano aprašytąjį jūrų gyvūną jis pavadino Microcosmos. Vėliau, rengdamas antrą savo knygos „Systema Naturae“ leidimą, K.Linėjus, suabejojęs jūrų giganto egzistavimu tikrovėje, krakeną iš jos pašalino.

 

Susigadino reputaciją

 

1802 metais prancūzų zoologas Pjeras Denis de Montforas (1768-1820) paskelbė monografiją apie moliuskus. Joje jis pasiūlė išskirti du šios rūšies paslaptingus gyvūnus – kraken octopus, gyvenančius Šiaurės jūrose, ir gigantiškus kalmarus – architeučius, kurie baugina laivus, plaukiojančius Pietų jūrose.

Montforas tvirtino, kad krakenus nekartą yra pastebėję norvegų jūreiviai ir amerikiečių banginių medžiotojai. Jis spėjo , kad 1782 metais prie Angolos krantų paslaptingai dingę 10 britų karo laivų buvo užpulti ir paskandinti milžiniškų aštuonkojų. Bet anglai netrukus išsiaiškino kas nutiko jų laivams ir sugėdino mokslininką, paskelbdami jį fantazuotoju. Tuo jo mokslinei reputacijai buvo suduotas lemtingas smūgis. Jam teko atsisakyti mokslininko karjeros ir, kaip skelbia enciklopedijos, mirė skurde.

Tačiau dėl gigantiškųjų kalmarų, kuriuos jis pavadino architeučiais, Montforas, pasirodo, neklydo. Jau 1887 metais Naujosios Zelandijos pakrantėje buvo aptiktas 17,4 metro ilgio kalmaras. Dabar mokslininkai teigia, kad vandenynų gelmėje gyvenantis ir aklinoje tamsoje žuvimis besimaitinantys Architeutis dux gali išaugti iki 21 metro ilgio ir sverti 2 tonas.

Literatūroje ir kine

Kai kurie biologai siūlo jūreivių legendose vaizdžiai apibūdinamą milžinišką kalmarą patvirtinti vandenynų gyvūnų įvairovės simboliu, kaip panda tapo sausumoje gyvenančių gyvūnų įvairovės simboliu.

Krakeno meninis įvaizdis neretai naudojamas grožinėje literatūroje ir kine. Pavyzdžiui, anglų poetas Alfredas Tenisonas (1809-1892) išgalvotai jūrų pabaisai paskyrė vieną iš savo geriausių sonetų. Mistinė jūrų pabaisa tapo daugelio rašytojų-fantastų, nuo prancūzo Žiulio Verno (1828-1905), ruso Arkadijaus Strugackio (1925-1991) iki dabartinio anglų rašytojo China Tom Mielville (g. 1972), kūrinių daugiau ar mažiau svarbesniais veikėjais.

Fotoreportažas
  • Mistinės jūrų pabaisos-Foto-nr-832_833.jpg
  • Mistinės jūrų pabaisos-Foto-nr-832_834.jpg
  • Mistinės jūrų pabaisos-Foto-nr-832_835.jpg
  • Mistinės jūrų pabaisos-Foto-nr-832_836.jpg
  • Mistinės jūrų pabaisos-Foto-nr-832_837.jpg
  • Mistinės jūrų pabaisos-Foto-nr-832_838.jpg
  • Mistinės jūrų pabaisos-Foto-nr-832_839.jpg
  • Mistinės jūrų pabaisos-Foto-nr-832_840.jpg
  • Mistinės jūrų pabaisos-Foto-nr-832_841.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Mistinės jūrų pabaisos "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.