Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Mokslininkas užfiksavo istorinius žūklės vaizdus

Beveik prieš 80 metų įamžinta Baltijos pietryčių žūklė, pradėjus tirti nuotraukų kilmės vietą ir autorystę atvedė į Naujakuršius

Rūkyti ruošiamos už uodegų po dvi surištos plekšnės
Rūkyti ruošiamos už uodegų po dvi surištos plekšnės @ Johano Lundbeko nuotr.

Stikliniai negatyvai

  Šiaurės Vokietijos Altonos liaudies muziejaus darbuotojai nežinomo autoriaus stiklo plokšteles-negatyvus muziejaus fonduose rado daugiau kaip prieš 20 metų. Nieko nebuvo galima paaiškinti nei apie jų kilmę, nei apie padarymo laiką. Įtarta, kad galėjo būti fotografuota Baltijos pajūryje Sambijos pusiasalyje (dabartinė Kaliningrado srities dalis).

  Išspausdintos ir retušuotos nuotraukos Altonos muziejuje pirmą kartą parodytos 1983 metais. Ieškota, ar yra išlikę gyvų šių vaizdų liudininkų. Atsiliepė Aleksandras Brandtas, Vilis Pyrmontas, Vilis Noltė ir Karlas Baras, taip pat žvejais dirbę Gretė Ašrens ir Hermanas Fišeris. Iš pokalbių muziejininkams atsivėrė gyvas ir spalvingas Sambijos pakrantės žvejų gyvenimas, išryškėjo žuvų išteklių tyrimai. Pavyko nustatyti ir nuotraukų autorių. Tai buvęs Naujakuršių jūrinės žvejybos tyrimų stoties vadovas Johanas Lundbekas.

  Paaiškėjo, kad dalį nuotraukų mokslininkas skelbė prieškario bei šeštojo dešimtmečio spaudoje. Kai jis išvyko gyventi į Hamburgą, į naują darbovietę atsivežė ir negatyvus. Po autoriaus mirties visi 250 negatyvų buvo padovanoti Altonos muziejui ir ilgam ten atgulė.

  1986 metų gegužę atnaujinta nuotraukų paroda pakartotinai rodyta Niurnberge. Tų pačių metų rugpjūtį autoriaus giminių prašymu paroda atvežta į gimtąjį J.Lundbeko miestą Liutjenburgą Holšteino žemėje. 1987 metais už surinktas lėšas nuotraukos su paaiškinamaisiais tekstais buvo išspausdintos šiuo metu bibliografine retenybe tapusiame etnografiniame albume “Žvejyba Sambijos pusiasalyje 1926-1928 metais”.

Nuotraukos neparašytai knygai

  Tyrimų metu paaiškėjo ir tai, kam daryti negatyvai. Iki 1936 metų Hamburge leistos knygos apie žvejybą Europos jūrose. Išleistos knygos, kurios buvo skirtos žvejybai Vokietijos pakrantėse, Suomijos įlankoje ir Švedijoje, atskiri skirsniai žvejybai Aistmarėse ir Ščecino įlankoje.

  Knygų skyrius rašė autoritetingi to meto jūrinės žūklės specialistai. Spėjama, kad J.Lundbeko nuotraukomis buvo planuojama iliustruoti knygą apie žvejybą Kuršių mariose ir aplinkiniuose vandenyse Baltijos jūroje. Dėl nežinomų aplinkybių šis skirsnis liko neparašytas. Tik pavienės mokslininko nuotraukos buvo išspausdintos Vokietijos moksliniuose žurnaluose, kur buvo aprašoma to meto žūklė.

  Tarpukarį žvejybos šakai dėmesio skyrė ir Lietuvos valdžia. 1924 metų žvejybą Mažojoje Lietuvoje 26 puslapių ataskaitoje aprašė A.Rondomanskis.

  Tarybiniais metais žinias apie žvejybą Kuršių mariose sistemino K.Gaigalas. 2001 metais išleista jo knyga “Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba”, kur aprašytos žvejybos šiame baseine ypatybės.

  Išsami monografija apie žūklę Kuršių mariose ir gretimoje Baltijos priekrantėje iki šiol neaprašyta ir laukia savo autorių. Dėl to ypatingą vertę turi J.Lundbeko dokumentinės nuotraukos, liudininkų prisiminimai ir moksliniai straipsniai.

Lankėsi ir Klaipėdoje

  Žinoma, kad Naujakuršių jūrinės žvejybos tyrimų stoties vadovas J.Lundbekas beveik nesiskyrė su fotoaparatu. Nuotraukas jis padarė 1926-1928 metais. Jaunasis „žuvų daktaras“ (“Fischdoctor”) su vietos žvejais surado bendrą kalbą. Jie beveik nesivaržė jo griozdiškos, nors tuo metu modernios stiklo plokštelių fotokameros (“Plattenkamera”).

  Laisvalaikiu J.Lundbekas keliavo po įvairius žvejų kaimus ir fotografavo žvejų šiokiadienius, įrangą, žūklę Nuotraukos rodo neabejotiną fotografo talentą. Kai kur užfiksuotas vaizdas nuotraukose yra praskydęs, bet todėl įgavo dar didesnio patrauklumo. „Išplaukusiuose“ vaizduose atpažįstame kurėnus, vėtrunges, mums pažįstamus nerijos kranto kontūrus.

  J.Lundbekas buvo atvykęs ir į Klaipėdą, fotografavo Kuršių marias. Vertingose nuotraukose įamžinta unikali ilgą laiką drausta poledinės žūklės baidomoji žvejyba (“Klapperfischerei”). Ji buvo išplitusi pietinėje Kuršių marių dalyje.

Jūrinė žūklė prieš 80 metų

  XX a. pradžioje žvejyba pietrytinėje Baltijos priekrantėje buvo atsitiktinė. Tik antrojo dešimtmečio pradžioje pradėta specializuotis. Iš žvejybos duoną pelnėsi daugiausia pakrantėje gyvenę žmonės.

  Pradžioje dažniausiai žuvį gaudė velkamaisiais ir statomaisiais tinklais. Iš nuotraukų ir aiškinamųjų tekstų sužinome, kad buvo taikoma ir kolektyvinė žvejyba (“Großstandnetz”). Ji vyko iki dviejų mylių nuo kranto ir apimdavo iki 600 m ilgio ruožą. Žūklėje dalyvaudavo po 6 laivelius. Tokia žvejyba prasidėdavo vakare, o baigdavosi kitos dienos rytą. Žvejai pagaudavo iki tūkstančio centnerių žuvies. Tinklus traukdavo arkliai, vėliau juos pakeitė motoriniai varikliai.

  Jūroje ties Naujakuršių uostu ypač daug buvo sugaunama tauriųjų raudonųjų žuvų. Ne veltui prieškario pašto spauduose iš Naujakuršių buvo išraižytas lašišos piešinys su įrašu, kad čia daugiausiai visoje Vokietijoje sugaunama lašišų. Priešnerštinių migracijų metu lašišas gaudė ūdomis, o pavasarį - statomaisiais stambiaakiais lašišiniais tinklaičiais. Mažas žuvis žvejai privalėdavo paleisti atgal. Skrosti žuvis buvo moterų darbas. Pagrindiniai jų įrankiai buvo plaktukėliai, peiliai ir įvairūs indai. Moterys sakydavo – „Einame prie žiaunų“ (“an die Kiemen”). Tai reiškė - skrosti žuvų. Gyvą bespurdantį laimikį pribaigdavo specialiomis lazdelėmis ir plaktukėliais – grafais (“Graff zu einholen des Lachses”) ar pjūviu per pažiaunes. Dorojant žuvis, galvos buvo atskiriamos nuo kūno, kuris supjaustomas dideliais gabalais ir pakabinamas džiovinti. Po dvylikos valandų žuvis rūkydavo kadagio dūmuose. Tinkamai rūkytos žuvys sukietėdavo ir po aštuonių dienų būdavo išsiunčiamos į kitus Vokietijos kraštus. Vienoje J.Lundbeko nuotraukoje užfiksuotas jau išnykęs atlantinis eršketas. Jis primena tuo laikmečiu klestėjusią žūklę ir išskirtinius laimikius.

  Menkes tuo metu gaudė tose vietose, kur yra akmeningi gruntai, 30-40 metrų gylyje. Žvejybai tinkamą vietą surasdavo su molio gylmačiu. Menkes žvejojo ūdomis, o kaip jauką naudojo mažųjų tobių gabalėlius. Išskrostas ir pasūdytas menkes į prekybos centrus veždavo dėžėse su ledais. Atskirai būdavo renkamos menkių kepenys. Jas sudėtas tarp ledų dar tą pačią dieną išveždavo į Karaliaučių.

  Populiarios buvo ir upinės plekšnės. Jas gaudė trisieniais veidrodiniais tinklais. Jie ypatingi tuo, kad mažesnio akytumo tinklas iš abiejų pusių gaubiamas stambiaakiais tinklais. Žuvys užkliūdavo smulkiaakyje tinklelyje ir susipainiodavo didesnio akytumo tinkle. Rūkytos upinės plekšnės buvo Sambijos krašto delikatesas. Žuvys atsuktais į išorę pilvais per uodegą surišamos po dvi. Tokios girliandos ant kartelės būdavo džiovinamos dvi valandas. Jas rūkė pušų kankorėžiais įkaitintose rūkyklose. Dėl sakingų dervų žuvys tapdavo gelsvai rudos, turėjo gerą aromatą. Jas pirkdavo poilsiautojai, vežė į aplinkinius kaimus, kurortinę vietovę, vadinamą Krantą. Šio pajūrio miestelio emblemoje buvo vaizduojama plekšnė, kuri reiškė dar ir laimės simbolį.

 

Fotoreportažas
  • Mokslininkas užfiksavo istorinius žūklės vaizdus-Foto-nr-437_438.jpg
  • Mokslininkas užfiksavo istorinius žūklės vaizdus-Foto-nr-437_439.jpg
  • Mokslininkas užfiksavo istorinius žūklės vaizdus-Foto-nr-437_440.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Mokslininkas užfiksavo istorinius žūklės vaizdus"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.