Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Mokykla galėtų tapti jūrinių centru

Įprastai Jūreivystės akademijos, o mūsų šalies atveju, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, tampa ir jūriniais centrais.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose.
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Atestuoja ir užsieniečius

 

Ar taps, o gal jau ir yra tokiu centru, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla?

Jūrinę idėją, sampratą ir kultūrą ši mokykla jau kurį laiką puoselėja ir daug pasiekta.

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje sukurta mokymo infrastruktūrą. Ji moko ne tik studentus, bet ir aptarnauja klausytojus - moko ir atestuoja profesionalius jūrininkus iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Mokymo ir atestavimo programos apima įvairias jūrininkų veiklos sritis, kurios susietos su tarptautinėmis konvencijomis. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje iš esmės galima įgyti visus jūrininkams reikalingus dokumentus darbui įvairios paskirties laivuose. Lietuvos transporto saugos administracija yra atestavusi iš esmės visas mokymo programas, kurios susietos su tais tarptautiniais jūriniais dokumentais, kuriuos yra ratifikavusi mūsų valstybė.

„Griežtas jūrinio mokymo ir atestavimo reglamentavimas ir struktūrizavimas tarptautinėje rinkoje mūsų mokyklai yra labai naudingas. Mes galime priimti, mokyti ir atestuoti daugelio pasaulio šalių jūrininkus. Svarbiausiai, kad turime sukūrę tam tinkamą mokymo bazę“, - tvirtino Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.

 

Sąsajos su uostais

 

Savotišku jūriniu centru Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla yra ne tik dėl jūrininkų mokymo ir atestavimo, jūrinių konferencijų, įvairių tarptautinių projektų rengimo, jūrinės literatūros leidybos ir daug kitų niuansų.

Ši mokykla sukūrusi aukšto lygio mokymo infrastruktūrą išsprendė ir ilgą laiką Klaipėdos uoste buvusią problemą, kai laivų įplaukimo į uostą modeliavimą ir locmanų mokymą tekdavo vykdyti Danijos ar kitų šalių mokymo įstaigose.

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje veikia moderniausias Klaipėdos uosto įplaukos modelis. Jame mokosi ne tik studentai, bet ir praktikuojasi uosto locmanai. Ne kartą buvo atlikti ir galimų uosto vartų pakeitimo moduliavimo tyrimai.

„Aš dar tik devynis mėnesius vadovauju Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai, todėl noriu akcentuoti, kad atėjęs į ją radau padaryta daug ir labai gerų darbų. Mokykloje yra sukurta puiki techninė bazė. Už tai labai norėčiau padėkoti buvusiam vadovui Viktorui Senčilai ir visai jo suburtai komandai. Apie 99 proc. šios komandos ir toliau išliks dirbti mūsų mokykloje“, - diplomatiškai tikino Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclovas Stankevičius.

Jo teigimu, bendradarbiavimas su Klaipėdos uosto veikia ir yra ypač svarbus. Nuostabu, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla gali sumodeliuoti pačių didžiausių laivų įplaukimą į Klaipėdos uostą.

„Norėčiau, kad mūsų treniruokliuose atsirastų kažkas panašaus ir su Šventosios uostu. Iškėliau klausimą diskusijai, ar mūsų mokyklai su savo techniniu potencialu, dėstytojų patirtimi, studentų kūrybiškumu nereikėtų įsitraukti į Šventosios uosto kūrimo procesą. Mums ne tas pats, koks bus Šventosios uostas, kurio reikšmė dėl pramoginės laivybos vystymo yra didžiulė. Manyčiau, kad tikslinga būtų įsitraukti į Šventosios uosto kūrimo mokslinę tiriamąją veiklą“, - svarstė V.Stankevičius.  

 

Trūksta jūrinio koordinavimo

 

Dar vienas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, kaip jūrinio centro aspektas, yra tai, kad joje pradeda veikti nuolatinė Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos būstinė.

Anksčiau šios asociacijos būstinė daugiau nei dešimtmetį buvo Jūrininkų centre Agluonos gatvėje. Kai Lietuvos jūrininkų sąjunga pardavė Jūrininkų centro patalpas Jūrų kapitonų asociacija buvo tapusi tarsi benamė.

„Mums didelė garbė, kad Jūrų kapitonų asociacija savo būstinei pasirinko auditoriją mūsų mokykloje. Ir studentai matys, kad jūrų kapitonai yra šalia, tarsi kartu su mumis“, - svarstė V.Stankevičius. 

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorato sprendimu, Jūrų kapitonų asociacijai jų būstinės veiklai skirta suremontuota 211 auditorija. Joje jūrų kapitonai galės išdėlioti savo atributiką, nuolat rengti posėdžius, susitikimus. Kviečiant daugiau svečių jūrų kapitonai galės naudotis ir didesnėmis mokyklos auditorijomis.

V.Stankevičius mano, kad gal būtų tikslinga ateityje imtis platesnio rato jūrinių organizacijų veiklos koordinavimo. Dabar Klaipėdoje yra palyginti nemažai jūrinių organizacijų, asociacijų, tačiau tuo pat metu jos tarsi ir veikia atskirai pagal siaurus savo srities veiklos rėmus. Galbūt būtų žymiai naudingiau, jei jūrinės organizacijos tartųsi, diskutuotų, Lietuvos valdžios institucijoms pristatytų daugmaž vieningą poziciją vienu ar kitu jūrinės srities klausimu?      

Fotoreportažas
  • Mokykla galėtų tapti jūrinių centru-Foto-nr-8907_8908.jpg
  • Mokykla galėtų tapti jūrinių centru-Foto-nr-8907_8909.jpg
  • Mokykla galėtų tapti jūrinių centru-Foto-nr-8907_8910.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Mokykla galėtų tapti jūrinių centru"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.