Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Mokykla, kuri turėtų būti akademija

Užsienyje pripažinta ir mūsų šalyje vertinama mokymo įstaiga Lietuvoje dar vis nepelnytai sumažinta iki mokyklos lygio.

 

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla tapo populiaria ne tik tarp mūsų šalies, bet ir tarp užsienio studentų. „LAJM nuotr.“
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla tapo populiaria ne tik tarp mūsų šalies, bet ir tarp užsienio studentų. „LAJM nuotr.“ @ nuotr.

Skirtingas vertinimas

 

Jau ne vienerius metus kalbama apie tai, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turėtų vadintis Lietuvos jūreivystės akademija, kaip ji yra vadinama anglų kalba. Lietuvos jūreivystės akademijos pavadinimo siekiama pačioje Klaipėdoje, tačiau jis visai kitaip matomas iš Vilniaus žvelgiant visos Lietuvos mastu.

„Ir raštus rašėme dėl akademijos pavadinimo, ir ministerijoje lankėmės, bet požiūris yra toks, kad Lietuvos jūreivystės akademijos pavadinimas neva sujauktų Lietuvos mokymo sistemą. Akademija yra laikoma universitetinio mokymo įstaiga, o mes tokia nesame. Tas žodis - mokykla mums labai kenkia. Klaipėdoje yra daug mokyklų. Nors jūrininkus Lietuvoje mes ruošiame vieninteliai, bet kol kas turime susitaikyti su tuo, kad vadinamės mokykla“, - svarstė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclovas Stankevičius.

Panaši sistema yra išlikusi ir kai kuriose kitose ES šalyse. Artimiausiais pavyzdys yra Lenkijoje, kur „Wycha szkola morska“ (Aukštoji jūreivystės mokykla), kaip ir Lietuvoje, anglų kalba yra vadinama akademija.

 

Akredituoja ir naujas programas 

 

Pagal veiklą Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla seniai išlipo iš įprastos mokyklos rėmų. Kur dar rasi mokyklą, kurios studijos atitinka pasaulinį lygį, kai baigusieji ją gali įsidarbinti bet kuriame pasaulio laivyne ar uoste?

Gal tik pagal akredituotų studijų programų kiekį Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla yra tarp mažesniųjų aukštojo mokymo įstaigų. Joje akredituotos 7 mokymo programos, kai didžiuosiuose jų apie 20. Bet jūrinė sritis tokia, kad čia reikia daug tokios pat srities specialistų, ypač laivyne.

Iš septynių programų dvi - laivavedyba ir laivų energetinių įrenginių eksploatavimas vykdomas nuo pat mokyklos įkūrimo pradžios. Su laivyba susijęs ir laivų elektros įrenginių eksploatavimo specialybė. Dėl sėkmingai veikiančio Klaipėdos uoste vėliau atsirado su uosto veikla susietos mokymo programos - uosto ir laivybos valdymas, uosto ir laivybos įmonių finansai, jūrų transporto logistikos technologijos. Ne taip seniai atsirado ir nauja diegiama ir jau akredituota studijų programa - laivybos ir logistikos informacijos. Su ja siekiama prisitaikyti prie uostuose vykstančių išmaniųjų technologijų diegimo.

2022 m. vyks studijų programų vertinimas. Tuomet galutinai paaiškės, ar įsitvirtins nuo 2019 m. veikianti laivybos ir logistikos informacijos technologijos studijų programa.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė mano, kad šią studijų programą pavyks galutinai įtvirtinti bei išlaikyti tas, kuriose gerokai daugiau sukaupta patirties.

 

Pajuto demografijos jėgą

 

Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai, kaip ir bet kuriai mūsų šalies mokymo įstaigai „koją kiša“ nuolat blogėjusi demografinė aplinka.

Ji ypač ryškiai ėmė reikštis prieš trejus metus. Per tą laiką šioje mokykloje studentų skaičius sumažėjo nuo maždaug 1000 iki 700. Dabar kritimas stabtelėjo. Tikimasi, kad atsiras teigiamų pokyčių. Gali lemti ir panaikintas stojimo į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą balo minimumas.

Stoti į kai kurias Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos specialybės užkirsdavo tai, kad  mažai moksleivių bendrojo lavinimo mokyklose valstybiniu lygiu laikydavo fizikos egzaminą. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje iš 6 programų 4 buvo susietos su  technologiniais mokslais, todėl fizikos egzaminas buvo svarbus.

Dabar, kaip praeinamojo balo minimumas panaikintas, fizikos egzaminas įtakos nebeturės. Ar tai nereiškia, kad į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą galės pakliūti jaunuoliai su prastesnėmis bendrojo lavinimo mokyklos žiniomis?

„Kas ko vertas ir ko siekia geriausiai parodo pirmasis kursas, po kurio būna didžiausias nubyrėjimas. Mokykla taiko mentorines programas, kad padėtų jauniems žmonėms labiau prisitaikyti prie technologinių mokslų“, - dėstė R.Mickienė.

Tai, kad mokykla turi daug technologinių mokslo programų yra ir naudinga. Lietuvos valstybė teikia prioritetą technologiniams mokslams, todėl studentai garantuotai gauna stipendijas, pažangesni ir - dvigubo dydžio. Didelei daliai šios mokyklos studentų mokslas yra nemokamas, jie gauna uniformas ir dar įvairių kitokių privilegijų.

 

Garantuotas geras darbas

 

„Nebūtina skubėti jaunimui į Londona ar Paryžių plauti indų. Mūsų mokykla suteikia geras specialybes ir galimybę dirbti tarptautinėje rinkoje, gauti gerus atlyginimus, yra puikios galimybės kilti karjeros laiptais“, - pastebėjo V.Stankevičius.

Jis akcentavo, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai yra paklausūs ne tik Lietuvos vėliavos, bet ir užsienio kompanijų laivuose. Jau pradėję praktiką dauguma studentų susiranda darbo vietas laivuose, kur dirbs baigę studijas. Praktikos metu studentams mokama po 500-700 eurų.

Užsienio kompanijos studentus noriai priima į naujesnius laivus, nes žino, kad jauni žmones yra imlūs naujoms technologijoms. Tarp Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų pernai buvo ir tokių, kurie atliko praktiką 2018 m. statybos laivuose. Papildomai baigę vadų kursus dalis jaunuolių noriai tarnauja ir Lietuvos karinėse jūrų pajėgose.

Baigusieji ir su uosto veikla susijusias specialybes greitai suranda darbą ne tik Klaipėdos uosto krovos, laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo kompanijose. Dalis įsidarbina ir muitinėje ar muitinės tarpininkais. Jau praktikos metu dalis „uostininkų“ susiranda praktikos partnerius, o po baigimo ir darbdavius Norvegijos, Vokietijos uostuose.

 

Noriai atvyksta užsieniečiai

 

Dar vienas Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą kaip Akademiją pristatantis niuansas yra užsieniečių noras mokintis joje.

Šiandien šioje mokykloje pagal tarptautines studijų programas mokosi 54 užsienio studentai iš Ispanijos, Rumunijos, Juodkalnijos, Turkijos. Mokykla yra pasirašiusi sutartis su 6 užsienio agentūromis skirtingose šalyse, kurios siunčia studentus.

Bene gausiausiais užsienio šalių studentų būrys iš Latvijos. Vakarinės Latvijos, įskaitant Liepoją, jaunuoliai mieliau renkasi Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą Klaipėdoje nei jūrinius mokslus Rygoje.

Jaunuolius iš kitų šalių gali traukti ir pakankamai aukštas Lietuvos jūreivystės studijų dėstytojų lygis.

„Klaipėdoje yra pakankamai daug aukštos kvalifikacijos puikiai anglų kalbą žinančių dėstytojų. Iš 32 dėstytojų atsirinkome 14, kurie yra įgiję darbo praktikos ir kitų šalių aukštosiose mokyklose“, - teigė R.Mickienė.

Bendrai Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje šiuo metu dirba 67 dėstytojai. Iš jų nemaža dalis turintys praktinę patirtį tiek laivyboje, tiek uosto veikloje. 

Fotoreportažas
  • Mokykla, kuri turėtų būti akademija-Foto-nr-8886_8887.jpg
  • Mokykla, kuri turėtų būti akademija-Foto-nr-8886_8888.jpg
  • Mokykla, kuri turėtų būti akademija-Foto-nr-8886_8889.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Mokykla, kuri turėtų būti akademija"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.