Nelsono laikais Admiralitetas buvo uždraudęs moterims išplaukti į jūrą kariniuose laivuose, tačiau istoriniai faktai teigia, kad šis nurodymas nuolatos būdavo pažeidinėjamas.
Moterys Nelsono laikų laivyne
Nelsono karinio jūrų laivyne plaukiojusios moterys tapdavo ir jūrų mūšio dalyvėmis. Kadras iš kino filmo MASTER AND COMMANDER. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.
Nepageidaujamos, bet priimamos
Burių epochos laikais gyvenimas jūroje buvo sunkus. Daugelis jaunų vyrų Karališkojo karo laivyno jūreiviais tapdavo prieš savo valią. Laivuose rekrutų laukė geležinė drausmė, gyvenimas susispaudus niūriuose tarpudeniuose, blogas maistas, ligos, mažos algos ir jūros stichijos keliami pavojai. Pasak vieno jūreivystės istoriko, Nelsono laikų burlaiviuose eiliniai jūreiviai gyveno ir dirbo tarsi kokioje plaukiojančioje koncentracijos stovykloje.
Nemažai moterų puikiai žinojo, koks gyvenimas jų laukia laivuose, tačiau dėl įvairiausių priežasčių jos vis tiek verždavosi į juos pakliūti. Admiralitetas tuo buvo nepatenkintas, bet toli gražu ne vien tik iš humaniškų paskatų. Štai kaip, aptikęs moteris savo laive, reagavo buvęs Nelsono draugas ir bendražygis garsiajame Trafalgaro mūšyje, admirolas Kutbertas Kollingvudas (Cuthbert Collingwood): „Nėra to blogio, kurio moterys negalėtų sukelti laive“. Dar vienas Nelsono laikų admirolas Džonas Džervis (John Jervis) taip pat buvo griežtai nusistatęs prieš moteris laivuose jūroje. Esą jos išnaudoja daug gėlo vandens, nes per dažnai skalbia savo rūbus.
Stovint uoste karininkų žmonoms buvo leidžiama laive aplankyti savo vyrus, tačiau pakeliant bures čia nebeturėjo likti jokios moters. Taisyklės taisyklėmis, tačiau neretai kai kurie karinių laivų vadai ir karininkai išplaukdavo į jūrą kartu su žmonomis arba meilužėmis. Nelsonas, 1797 metų birželyje sužeistas mūšyje ties Kanarų salomis, paprašė pergabenti jį kitą laivą, nes nenorėjo savo žaizdomis išgąsdinti savo draugo, fregatos „Seahorse“ („Jūrų arkliukas“) kapitono T.Fremantle žmonos Betsi, kuri tuo metu buvo šiame laive.
Istorinėse XVIII amžiaus britų laivyno kronikose minima ir tokia istorija. Admirolas Viljamas Dillonas (William Henry Dillon), bijodamas, kad krante likusi jauna žmona neprašvilptų jo turto, išplaukdamas į jūrą visada pasiimdavo kartu ir žmoną.
Niekam nebuvo paslaptis, kad kai kuriuose kariniuose laivuose kartu su vyrais keliauja ir jų žmonos, o neretai net vaikai. Pats Nelsonas, polemizuodamas su vienu admirolu, rašė, kad daugelis garbingų kapitonų visada pasielgs taip, kaip norės. Esą jis dar nebuvo sutikęs tokio laivo vado, kuris moterų klausimu visada laikytųsi griežtų Admiraliteto nustatytų taisyklių
Apatinio denio „damos“
Kiekvieną` kartą, kai Karališkojo laivyno laivai atplaukdavo į bet kurį uostą, juos bemat apsupdavo „bumboat woman“. Taip buvo vadinamos nedidelės medinės valtys, kuriomis moterys į didžiuosius laivus pristatydavo šviežių daržovių, rūkalų, gėrimų bei kitokių daiktų. Ir, kas be ko, labiausiai pageidaujamą prekę – prostitutes.
Stovint reide, jūrininkai dažniausiai negaudavo leidimo išeiti į krantą. Bijota, kad jie nepabėgtų. Bijodami sukelti ilgai krante nebuvusios įgulos nepasitenkinimą, kai kurie kapitonai leisdavo laive apsilankyti lengvo elgesio moterims. Paprastai jos būdavo nuvedamos į apatinį laivo denį, kur gyvendavo eiliniai jūrininkai. Jūreiviai ta proga gaudavo po galoną alaus (1 galonas – apie 4 l). Jei nebūdavo alaus, išduodavo pintą vyno (1 pinta – 0,568 litro) arba pusę pintos spirito.
Nelsono laikų kariniai laivai būdavo smarkiai perpildyti. Pavyzdžiui, garsiajame Nelsono 57 ilgio laive „Victory“ įgulą kartu su jūrų pėstininkais ir artileristais sudarė apie 800 žmonių. Admiraliteto buvo nustatyta, kad kiekvienam įgulos nariui galima skirti ne mažiau, kaip 14 colių (1 colis – 2,54 cm) ploto, kurio pakanka pasikabinti hamaką, skirtą miegojimui ir poilsiui.
Galima tik įsivaizduoti, kas dėdavosi apatiniame denyje, kai jį užplūsdavo nemažas būrys energingų moteriškių ir prasidėdavo, kaip rašė vienas to meto jūrininkas, „intensyvus alkoholio naudojimas“. Vyrai ir moterys gėrė ir aiškinosi santykius tarp denyje sustatytų patrankų. Girtos moterys nuolatos bandydavo pakilti į viršutinį denį ir suvilioti karininkus arba jiems pasiskųsti jūreivių elgesiu. Išplaukiant į jūrą tokios moterys per prievartą būdavo išmetamos ant krantinės.
Dabar žinoma ir tai, kad į karo laivus patekdavo ne viena moteris užsimaskavusi vyriškais rūbais. Kai kurios jų ilgą laiką nedemaskuotos tarnavo Karališkajame laivyne. Plačiai aprašyta Hanos Snell istorija. Ji, apsimetusi vyru, tarnavo Karališkojo laivyno jūrų pėstininku, palaikė drausmę laive. Viename mūšyje buvo sužeista į šlaunį, tačiau tikroji jos lytis tada nebuvo atskleista. Savo tikrąją tapatybę atskleidė tik tada, kai baigė karo tarnybą ir tapo scenos žvaigžde.
Bendražygės
Istoriniai šaltiniai ir jūrų archeologijos radiniai patvirtina, kad XVIII – XIX a. britų kariniuose laivuose moterys nebuvo išimtis. Jos priklausė įvairiems to meto socialiniams sluoksniams – nuo kilmingų damų iki „naktinių plaštakių“. Būnant jūroje, jos retai šmėžavo visos įgulos akivaizdoje, bet kritiniais momentais visada būdavo šalia vyrų.
Karališkojo laivyno analuose rastas aprašymas, kaip penkios moterys, kol vyrai kovojo su audra tvarkydami bures, pumpavo vandenį iš triumu. Vėliau paaiškėjo, jog tik viena buvo žinoma laivo kapitonui, o kitos slapstėsi savo meilužių, bocmano ir kelių jūreivių, globojamos. Tikrų tikriausiai žinoma, kad moterų buvo Nelsono eskadros laivuose Nilo mūšio metu (1798). Jos padėdavo chirurgams tvarkytis su sužeistaisiais, pakeisdavo žuvusius parako nešiotojus.
Pasitaikydavo, kad karo laivuose moterys ir gimdydavo. Panašu, kad pabūklų gausmas ir jūrų mūšio sukeltas stresas nesutrukdė vienai apatinio denio „damai“ anglų linijiniame laive „Ardent“ 1801 metų balandžio 2 dieną pagimdyti berniuką Pirmuosius savo gyvenimo mėnesius jis kartu su mama praleido šiame laive. Laive gimusius vyriškos lyties kūdikius vadindavo „son of a gun“ („ginklo sūnus“). Jei jo tėvystė nebūdavo aiški, tokiu vardu naujagimį įrašydavo ir laivo žurnale.
Anglijos Karališkojo jūrų laivyno istorija neatsiejama nuo moterų, kurios britų laivuose apsimetinėdavo vyrais, kartu su jais kovojo jūrų mūšiuose, linksmino ir guodė jūreivius jūroje, gimdė vaikus ošiant bangoms už borto. Tai atskleidžia nepaprastą moterų vaidmenį šiuose laivuose.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Silkė sujungė Lietuvą ir Norvegiją
Advento metą Lietuvos jūrų muziejus kviečia į kilnojamąją parodą „Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą 1820–1870 m.“, pasakojančią apie vieną pagrindinių šio ikikalėdinio laikotarpio akcentų – silkę ir jos nulemtus Lietuvos ir Norvegijos ryšius.
Vieta, kur susitinka jūra ir uostas
Geriausia vieta suartėti su jūra Klaipėdoje yra šiaurinis molas, ypač, kai bangos talžo krantus. Ant molo gali pasijusti tarsi per įsiutusį vandenyną plaukiančiame laive. Stichijos siautėjimas suteikia adrenalino. Kai oras ramus, o per uosto vartus
