Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Mykolas Girdvainis - Lietuvos žuvininkystės pionierius

Tarp Pakražančio ir Stulgių yra buvęs nedidelis Išlinų dvarelis. Šiandien retas jas bežino, kad iš čia yra kilęs pasaulinio masto mokslininkas entomologas, ichtiologas, bitininkas ir gamtininkas Mykolas Girdvainis. Savo darbais jis yra nusipelnęs didelės pagarbos ir mūsų liaudies atminimo.

Mykolas Kazimieras Girdvainis. Nežinomo autoriaus piešinys
Mykolas Kazimieras Girdvainis. Nežinomo autoriaus piešinys @ V. Gečo archyvo nuotr.

Netikėtai atsiradęs autorius

Tais laikais, daugiau kaip prieš 30 metų, kai dirbau „Lietuvos žvejo“ redakcijoje, tarp mūsų laikraščio autorių netikėtai atsirado Šiaulių “Aušros“ muziejaus darbuotojas Adolfas Nezabitauskas (1901-1968). Niekada nebuvau jo sutikęs, tačiau keletą kartų kalbėjomės telefonu. Jis pasiteiraudavo, ar mūsų redakciją domintų rašiniai apie senovės lietuvių laivybą, santykius su jūra ir žuvininkystę, bet apie save nieko nepasakodavo – esąs eilinis muziejaus darbuotojas ir tiek. Mes, žvejų laikraščio darbuotojai, tuo metu stengėmės praplėsti publikacijų tematiką įdomesniais ir naudingesniais rašiniais, negu raportai apie žvejų darbo pergales ir jų socialistinį lenktyniavimą. A. Nezabitauskas atsiųsdavo puikiai paruoštus straipsnius tiems laikams būtina nekalta istorine tematika ir mes mielai juos spausdindavome.

Tik jam iškeliavus Anapilyn iš pažįstamų, buvusių bendradarbių sužinojome, kad tai buvo iškili tragiško likimo asmenybė. Kilimo A. Nezabitauskas buvo iš Skuodo rajono Baidotų kaimo. 1929 m. baigė lituanistiką Kauno Vytauto Didžiojo universitete, bendradarbiavo „Lietuvis“, „Tautininkų žodis“, „Tauta ir žodis“ bei kituose leidiniuose, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Vokiečių okupacijos metais dirbo leidinyje „Lietuvių archyvas“. Aišku, kad tokia jo veikla tarpukaryje ir karo metais, sugrįžus sovietinei valdžiai, atrodė įtartina. Lyg tai nujausdamas A. Nezabitauskas, artėjant raudonajai armijai, pasitraukė iš Kauno į Žemaitiją. Nuo 1946 iki 1949 metų dirbo Mosėdžio mokyklos direktoriumi. Čia ir buvo areštuotas, kalėjo Vorkutoje Abezės lageryje. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Su „tokia“ biografija negalėjo tikėtis pedagogo ar žurnalisto darbo. Pavyko įsidarbinti Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų saugotoju. Mokėdamas lotynų ir keletą užsienio kalbų, vertė istorinius šaltinius, įsitraukė į istoriko darbą. Paskelbė daugiausia rajoninėje spaudoje kelis šimtus straipsnių etnografijos, kraštotyros ir senosios istorijos klausimais.

Jūsų dėmesiui siūlomas rašinys supažindina su nepelnytai primirštu seniau ir dabar XIX a. pasaulyje pagarsėjusiu mokslininku, Lietuvos žuvininkystės pradininku Mykolu Girdvainiu. Straipsnis buvo išspausdintas „Lietuvos žvejo“ laikraštyje 1968 metų gegužės 12 d. Nr. 54(1576). Ko gero tai buvo viena paskutiniųjų A. Nezabitausko publikacijų, nes jis tų pačių metų gruodyje mirė Telšiuose, kur paskutiniu metu gyveno, ten buvo ir palaidotas.


Žuvininkystės laboratorija Paryžiuje

Mykolas Girdvainis gimė 1841 metų lapkričio 2 d. 1854-1857 metais jis Vilniuje išėjo penkias gimnazijos klases. 1857 metais įstojo į Peterburgo karo inžinerijos mokyklą. 1861-1863 dirbo matavimo ir niveliacijos darbus Novgorodo apylinkėse, dalyvavo Kronštato tvirtovės statybų darbuose. Ryšium su 1861-1863 metų sukilimo įvykiais išėjo į dimisiją. 1866-1868 metais studijavo Varšuvos aukštosios mokyklos fizikos matematikos fakultete. 1871-1873 metais studijavo agronomijos mokslus Berlyne, Pruškove, Žebikovo žemės ūkio akademijoje, Paryžiaus ir Krokuvos universitetuose jis studijavo gamtos mokslus. 1873-1875 metais tęsė entomologines studijas ir tyrinėjimus Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Liuksemburge. Paryžiuje dirbo prof. Coste vadovaujamoje lyginamosios embriologijos ir žuvivaisos laboratorijoje. Nuo to laiko jis pradėjo domėtis žuvų ūkiu.

Šitaip gerai pasiruošęs, M. Girdvainis maždaug nuo 1870 metų pradėjo savo plačią mokslinę tyrinėjimų ir praktinių pritaikymų veiklą. Pirmiausia jis Lenkijoje ir Žemaičiuose dirbo taikomosios botanikos ir kultūrinių pievų augalų srityje. Savo surinktus ir susistematizuotus Žemaičių pašarinius augalus jis pateikė 1870 metų Varšuvos parodai. 1873 metų kultūrinių ir pašarinių augalų ir jų sėklų parodoje Vienoje už pateiktus eksponatus gavo aukso medalį. 1873 metais jis išleido litografuotą bitės anatomijos leidinį ir jį pateikė Vienos pasaulinei parodai. 1874 metais už tą savo darbą jis Paryžiuje gavo aukso medalį.

 

Žvejų ūkių studijos

Ypač M. Girdvainis nusipelnė tyrinėdamas vandenų gyvūnus, vandens baseinus bei jų sąlygas žuvų veisimui ir auginimui. Jis rūpinosi pagerinti žuvivaisą gėluosiuose ir jūriniuose vandenyse. Jis buvo įsitikinęs, kad moksliškai pagrįstas žuvų ūkis ir tinkamai tvarkomas vandens ūkis gali žymiai prisidėti prie mūsų krašto maisto išteklių ir apskritai gamybos padidėjimo. Vienas iš pirmųjų jo šios srities darbų buvo 1876 metų Šiaulių pramonės parodoje surengtoji Lietuvos gėlųjų ir Baltijos bei Juodosios jūrų vandens faunos ir žūklės įrangos ekspozicija, už kurią gavo aukso medalį. Nuo šio laiko M. Girdvainis beveik išimtinai atsidėjo žvejų ūkio studijoms.

Baltijos jūroje prie Šventosios ir Palangos, Kunigiškių kaime, Liepojoje, Rygos įlankoje, Dancige, Šiaurės, Viduržemio, Juodojoje ir Adrijos jūrose jis tyrinėjo ir studijavo jūrų gyvūniją, augmeniją ir žvejybos įrankius. 1876 metais jis tyrinėjo Lietuvos vandenis Smurgainių ir Plungės apylinkėse.

1877 metais išėjo jo antrasis stambus mokslinis veikalas rusų kalba „Pattalogija ryb“, kuris 1880 metais buvo išleistas ir prancūzų kalba: “Patalogie des poissons“. Už šį veikalą jis gavo Prancūzijos aklimatizacijos draugijos premiją. Vėliau, 1882 metais, išėjo net du šio jo veikalo leidimai vokiečių kalba. M. Girdvainis savo embriologinius ir patologinius žuvų tyrinėjimų objektus išstatė 1878 metų pasaulinėje Paryžiaus parodoje. 1885 metais jis Varšuvoje suorganizavo žuvų ūkio parodą su dideliu gėlųjų vandenų akvariumu, Baltijos ir Juodosios jūrų gyvūnijos pavyzdžiais ir naujai sukonstruotais žvejybos įrankiais. Beveik tuo pačiu metu jis su savo žvejybos skyriumi dalyvavo Londono tarptautinėje parodoje.

 

Steigė žuvivaisos įstaigas

M. Girdvainis stengėsi pakelti Lietuvos ir Lenkijos natūraliųjų vidaus vandenų baseinų žuvingumą ir įsteigti kultūrinius žuvų ūkius. Įvairiose Lietuvos ir kaimyninių kraštų vietose jis suprojektavo ir suorganizavo didesnes ar mažesnes žuvivaisos ir jų auginimo įstaigas. 1881 metais jis buvo įsteigęs žuvų veisyklą prie Dūkšto Gerkonyse. 1885 metais M. Girdvainis Trakų ežeruose buvo įveisęs karpius, o 1894 metais ir ešerinius sykus, kuriuos jis pats buvo išauginęs savo įsteigtajame prie Vilniaus Vokės žuvų ūkyje. Vokėje jis buvo įveisęs karpius ir įsteigęs didelę įmonę upėtakiams auginti. Gerų vaisių jis buvo pasiekęs aklimatizuodamas Lietuvos, Podolės, Valuinės, Lenkijos ir Juodosios jūros pakraščių vandenų vaivorykštinį ir šaltininį upėtakį, ešerių syką ir įvairias karpių formas. 1885 metais savo lėšomis įveisė Trakų ežere, Dauguvos, Nemuno, Neries ir Vyslos upėse trimetes sterles.

1889 metų Petrogrado Rusijos žuvų ūkio parodoje M. Girdvainis dalyvavo su originaliais žvejybos įmonėms organizuoti projektais ir įrankiais, kuriuos buvo paruošęs pagal savo ilgametės praktikos patyrimą.

Rusų, lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis jo buvo išleista virš 20 mokslo veikalų. Išiliniuose M. Girdvainis buvo įsteigęs karpių ūkį. Šiose srityse jis dirbo iki 1916 metų, kol 1914-1918 metų karas jo darbo nenutraukė Per tą karą žuvo beveik visos jo įsteigtos žuvų ūkio pramonės.

M. Girdvainis mirė 1925 metų gruodžio 27 d. savo gimtinėje Išliniuose.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Mykolas Girdvainis - Lietuvos žuvininkystės pionierius"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.