Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Nacių „Titanikas“

1942 metų rudenį vokiečių laineris „Cap Arcona“ buvo panaudotas kuriant nacių propagandinį filmą apie britų keleivinio laivo „Titanikas“ žūtį. Tada niekas nenujautė, kad po kelerių metų patį „aktorių“ ištiks britų lainerio likimas. Tik su dar baisesnėmis pasekmėmis.

Senas atvirukas apie tai, kaip "Cap Arcona" palieka Hamburgą.
Senas atvirukas apie tai, kaip "Cap Arcona" palieka Hamburgą. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Britai kaltinami godumu

 

Fašistinėje Vokietijoje filmas „Titanic“ buvo kuriamas propagandos tikslais. Jis turėjo žiūrovus įtikinti, kad atsakomybė už siaubingą katastrofą, kurios metu žuvo įvairių tautybių žmonės, tarp jų ir vokiečiai, buvo atsakingi britų laivininkystės vadovai ir akcininkai. Tai jie ragino lainerio kapitoną perplaukti Atlantą greičiau, negu jį įveikdavo Žydrosios Atlanto juostos prizininkai. Už tai jam buvo pažadėta solidi premija. Britams, su kuriais dabar kariavo vokiečiai, esą buvo visai nesvarbu, kad tai gali sukelti mirtiną pavojų „Titaniko“ keleiviams.

Filmo siužetas buvo paremtas įvairiomis išgalvotomis situacijomis, sujungiant jas su tikromis laivo katastrofos aplinkybėmis. Po susidūrimo su ledkalniu turtingi keleiviai, apimti panikos, pirmieji braunasi į gelbėjimo valtis. Beviltiškai pasimetęs kapitonas Smitas, vietoj to, kad mobilizuotų savo įgulą tvarkai palaikyti, ragina kiekvieną gelbėtis savo jėgomis. Tuo tarpu pirmasis kapitono padėjėjas Petersenas, kuris yra vokietis, kartu su trečiosios klasės keleiviais iš Vokietijos, elgiasi drąsiai ir pirmiausia gelbsti moteris bei vaikus. Šis išgalvotas didvyriškai besielgiantis vokietis turėjo simbolizuoti vokiečių vyrų drąsą ir kilnumą, lyginant su bailiu britų jūrininkų elgesiu.

Vykstant teismo procesui Petersenas vienintelis iš likusių gyvų laivo pareigūnų, pasmerkė didžiausios britų laivininkystės ir bendrai Didžiosios Britanijos kapitalistų godumą. Teismas į tai neatsižvelgė. Laivininkystės kompanijos direktorius, kuris įsakė visu greičiu plaukti per ledkalniais nusėtą jūrą ir nepasirūpino, kad laineris turėtų pakankamą kiekį gelbėjimosi priemonių, išsisuko nuo atsakomybės. Filmo epiloge teigiama, kad 1500 „Titaniko“ keleivių žūtis gula ant Didžiosios Britanijos magnatų sąžinės.

 

„Cap Arcona“ keičia profesiją

 

Vokiečių keleivinis laivas „Cap Arcona“ savo išore ir vidaus patalpomis labai tiko „Titaniko“ vaidmeniui. Tai buvo vienas elegantiškiausių prieškario laikų okeaninis laineris. Hamburgo „Blohm & Voss” statykloje 1927 metais nuleistas į vandenį 196 metrų ilgio keleivinis laivas pasižymėjo vidinių patalpų puošnumu ir prabanga. Jo restoranai, barai, salonai buvo tarsi nukopijuoti nuo garsaus ir nelaimingo likimo britų lainerio. Viršutiniame denyje keleivių patogumui veikė didžiulis teniso kortas ir baseinas.

Didelis dėmesys buvo skirtas laivo saugumui. Jis turėjo 26 gelbėjimo valtis, išrikiuotas dviem eilėmis pagal abu bortus. Be to, laineris buvo aprūpintas modernia navigacijos, ryšio ir hidroakustine įranga.

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios „Cap Arcona“ kursavo tarp Hamburgo ir Pietų Amerikos. Jis buvo laikomas „Hamburg Süd“ laivybos kompanijos flagmanu, kurį pamėgo jūrinių kelionių mėgėjai. Visi reisai buvo sėkmingi. Tik vienintelį kartą, 1932 metų spalio 6 dieną, vokiečių laineris patyrė nemalonų atsitikimą. Šiaurės jūroje jis susidūrė su Prancūzijos krovininiu laivu „Agen“. Prancūzas buvo nublokštas į krantą, o laineris beveik neapgadintas laimingai pasiekė Hamburgą.

Prasidėjus karui, vokiečių keleiviniai laivai liko be darbo. Jie visi, tarp jų ir „Cap Arcona“, buvo rekvizuoti ir perduoti Kriegsmarinos (Vokietijos karinis jūrų laivynas) žinion. Liuksusinis laineris tapo plaukiojančiomis kareivinėmis ir stovėjo Gotenhafen (dabar Gdynia) uoste. Jį ir nusižiūrėjo nacių propagandos ministerija būsimam filmui apie „Titaniką“

 

Po kritikos mirtis kalėjime

 

Filmui sukurti hitlerinės Vokietijos propagandos ministras J.Goebbelsas patvirtino 4 milijonų reichsmarkių (maždaug 180 milijonų JAV dolerių) biudžetą. Iki pat praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio šis filmas Vokietijoje laikomas brangiausiai kainavusiu.

Filmui kurti buvo pakviestas Vokietijos kino režisierius ir pramoginių filmų scenaristas Herbertas Zelpinas (Herbert Selpin, 1904-1942). Tokį pasirinkimą nulėmė tai, kad jis jau turėjo patirties kuriant jūrinius filmus ir buvo nacių partijos narys.

H.Zelpinas įsipareigojo filmą sukurti per 87 filmavimo valandas, greičiau nei Holivude „kepama“ šio amerikiečių kino fabriko produkcija. Tai turėjo įrodyti ir Vokietijos kino industrijos pranašumą/

Filmo kūrėjai nuo pat pradžių susidūrė su dideliais sunkumais. Iškilo rimtų kūrybinių nesutarimų tarp filmo kūrėjų ir jų kuratorių. Atsiliepė ir optimizmo nekeliantys karo meto sunkumai, kai nuolatos ko nors trūkdavo. Praėjus savaite po filmavimo, kuris vyko betarpiškai „Cap Arcon“ denyje ir jo vidinėse patalpose, kantrybės netekęs H.Zelpinas sušaukė skubu pasitarimą. Jame jis labai nepalankiai atsiliepė apie Kriegsmarinos karininkus, kurie buvo paskirti filmo konsultantais. Jie visai nepaisė režisieriaus prašymų ir daugiau flirtavo su aktorėmis, negu vykdė jiems pavestas pareigas. Viena aktorė nuo jų net pastojo.

Žodžiu, įpykęs režisierius į šuns dienas išdėjo jūrų karininkus, kurie esą daro gėdą visai vokiečių tautai. Apie tai buvo pranešta ten, kur reikia. H.Zelpinas nedelsiant buvo areštuotas. Praėjus dienai po arešto, režisierius buvo rastas pasikoręs kalėjimo kameroje.

Pasikvietus kitą režisierių, filmas vis dėlto buvo baigtas kurti. Jis buvo demonstruojamas  Paryžiuje, Stokholme, Florencijoje ir Nyderladuose. Goebbelsas laikinai uždraudė filmą rodyti Vokietijos kino teatruose, pagrįstai manydamas, kad vokiečiai, kiekvieną naktį išgyvenantys Sąjungininkų bombardavimą, vargu ar su dideliu entuziazmu žiūrėtų filmą, kuriame vaizduojami panikos apimti ir žūstantys žmonės.

 

Tragiška baigtis

 

Viena šiurpiausių „Cap Arcona“ laineryje nufilmuotų scenų, kaip skęsta „Titanikas“ ir jame blaškosi panikos apimti keleiviai, tarsi išpranašavo ir paties vokiečių keleivinio laivo likimą.

1945 metų pavasarį „Cap Arcona“ buvo paverstas plaukiojančiu kalėjimu. Jame buvo laikoma apie 5 tūkstančius nacių koncentracijos stovyklų kalinių. Gegužės 3 dieną virš Liubeko įlankos pasirodė britų Karališkosios karinių oro pajėgų lėktuvai. Čia jie pastebėjo vokiečių laivus „Deutschland“, „Thielbek“ ir „Cap Arcona“, kurie stovėjo nuleidę inkarus, ir juos atakavo. Po jos „Cap Arcona“ užsidegė. Ginkluoti sargybiniai neleido kaliniams palikti laivo. Maždaug po valandos laivas pasviro į kairę pusę ir iš dalies nuskendo seklioje vietoje. Dauguma sargybinių, turėjusių gelbėjimosi liemens, išsigelbėjo.

Iš maždaug 5000 koncentracijos stovyklų kalinių, buvusių laive „Cap Arcona“, išsigelbėjo tik 350. Pagal aukų skaičių šis laivas užima ketvirtą vietą jūrinių katastrofų sąraše.

 

Fotoreportažas
  • Nacių „Titanikas“-Foto-nr-7721_7722.jpg
  • Nacių „Titanikas“-Foto-nr-7721_7723.jpg
  • Nacių „Titanikas“-Foto-nr-7721_7724.jpg
  • Nacių „Titanikas“-Foto-nr-7721_7725.jpg
  • Nacių „Titanikas“-Foto-nr-7721_7726.jpg
  • Nacių „Titanikas“-Foto-nr-7721_7727.jpg
  • Nacių „Titanikas“-Foto-nr-7721_7728.jpg
  • Nacių „Titanikas“-Foto-nr-7721_7729.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Nacių „Titanikas“ "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.