Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Nauji terminalai neišjudino uostų krovos

Rytinės Baltijos jūros šalių uostai pradėjo ilgalaikio kritimo žemyn procesą, nes nauji terminalai krovinių nei Klaipėdoje, nei Rygoje nepridėjo

Klaipėdoje krova labiausiai krito dėl beveik nelikusio MSC okeaninių laivų užėjimo į uostą.
Klaipėdoje krova labiausiai krito dėl beveik nelikusio MSC okeaninių laivų užėjimo į uostą. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Klaipėdos uoste pasiektas pikas

 

Pagal jau pateiktą informaciją iš rytinės Baltijos uostų 2019 m. daugiausiai krovė Klaipėda - 46,22 mln. tonų. Tai buvo 0,8 proc. mažiau nei 2018 m., kai rekordinė visų laikų krova tada siekė 46,58 mln. tonų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pareiškė, kad kritimui įtakos turėjo sumažėjęs „Belaruskalij“ trąšų eksportas antrajame metų pusmetyje. Su tuo kategoriškai nesutiko „Belaruskalij“ trąšas per Klaipėdos uostą kraunančios „Birių krovinių terminalo“ atstovai. Jos vadovas Vidmantas Dambrauskas pateikė duomenis, kad pernai „Birių krovinių terminalas“ krovė 10 mln. tonų ir tai buvo tik 0,6 proc. mažiau nei 2018 m.

Ir V.Dambrauskas, ir kiti ekspertai įvertino, kad 2018 m. pasiektą krovą Klaipėdos uostui artimiausiais metais vargu ar pavyks pakartoti. „Birių krovinių terminalo“ atstovai kalba apie savo bendrovės maždaug 2 proc. krovos svyravimą į vieną ar kitą pusę. Visumoje šios bendrovės perspektyvos atrodo neblogos. Ji artimiausiais metais krovos pajėgumą planuoja išauginti nuo 12 iki 16 mln. tonų per metus.

Esminę įtaką Klaipėdos uosto krovos sumažėjimui 2019 m. turėjo net 35,9 proc. kritusi „Klaipėdos Smeltės“ krova. 2018 m. ji per metus krovė 5,14 mln. tonų, o 2019 m. - 3,29 mln. tonų.

Pati „Klaipėdos Smeltė“ pateikė tokį įvertinimą: „krovos apyvartos kritimą nulėmė reguliarių MSC okeaninių laivų konteinervežių užėjimų, gabenančių tranšipmento konteinerius, laikinas sustabdymas“. Pernai „Klaipėdos Smeltė“ krovė 253489 TEU konteinerių, kai 2018 m. jų krova siekė - 386982 TEU.

2020 m. Klaipėdos uostui prognozuojamas maždaug 1,5 mln.  tonų krovos kritimas. Reali situacija vėlgi priklausys nuo to, kaip atsistatys ir ar atsistatys MSC okeaninių laivų užėjimai į Klaipėdą. Šiandien niekas nežino, ką nuspręs MSC savininkai.     

„Orlen Lietuvai“ priklausančio Būtingės naftos terminalas praėjusiais metais krovė 9,54 mln. tonų naftos – 1,2 proc. mažiau nei 2018 m.

 

Latvijos uostų konkurencija

 

Iš Latvijos uostų didžiausią smukimą patyrė Rygos uostas. Jo krova pernai sumažėjo 10,1 proc. iki 32,76 mln. tonų. 

Rygos uoste pernai net 27,2 proc. iki 10,36 mln. tonų sumažėjo rusiškų anglių krova. Paradoksalu, kad anglys taip smarkiai krito po to, kai uostas jų krovą iš senamiesčio iškėlė į naują Krievų salos terminalą. Logika paprasta - dalis krovėjų atsisakė pereiti į naują terminalą, kur pagerinus infrastruktūrą krantinių ir teritorijos nuomos kaina gerokai išaugo. Dalis jų pasirinko Ventspilio uostą. Jame anglių krova pernai išaugo apie 18 proc. Ventspilyje iš viso krauta per 6 mln. tonų anglių.

Rygos uoste taip pat smarkiai (7,2 proc.) sumažėjo naftos produktų. Mažiau (0,5 proc.) krauta netgi konteinerių (iš viso 466890 TEU).

Praėjusių metų gruodį dėl JAV sankcijų į sunkią padėtį pakliuvo Ventspilio uostas. Dvi paras jis buvo visiškai uždarytas. Tik staigiai perregistravo uostą ir perdavus valstybei, sankcijos buvo nuimtos. Per gruodį Ventspilio uostas krovą sumažino net 37 proc. - krovė vos 986 tūkst. tonų, kai iki tol vidutinė mėnesio krova siekė apie 1,6 mln. tonų. Tačiau metus vienintelis Ventspilio uostas pernai baigė su 0,9 proc. pliusu. Jis iš viso krovė 20,5 mln. tonų. Pernai po 11 mėn. Ventspilio uosto krovos pliusas buvo 3,8 proc.

Liepojos uosto krova pernai sumažėjo 2,7 proc. Jis iš viso krovė 7,33 mln. tonų.  

 

Talino rekordai ir smukimas 

 

Penkis uostus valdantis Talino uosto koncernas „Tallinna Sadam“ pranešė, jog krova juose pernai buvo 3,3 proc. kuklesnė nei užpernai. Pernai iš viso krauta 19,9 mln. tonų.

Mažėjimą lėmė tolesnė naftos produktų netektis. Talino uoste daugėjo konteinerių, trąšų.

Pernai Talino uostas pasiekė ir naują keleivių pervežimo jūrų keltais rekordą - 10,64 mln. Tai buvo 0,2 proc. daugiau nei 2018 m. Didžiausią keleivių srautą Talino uostui duoda laivybos linijos tarp Talino ir Helsinkio.

Pernai apsiektas ir kruizinių laivų keleivių rekordas. Jų iš viso priimta per 660 tūkstančių.

2019 m. ypač sėkmingi buvo kai kuriems Suomijos uostams. Šalia Rusijos sienos (už 50 km) esantis Hamina-Kotkos uostas krovą padidino net 11,9 proc. Iš viso jis krovė 18,1 mln. tonų. Jo augimą lėmė ne tiek Rusijos kroviniai (tranzitas sudarė 4,13 mln. tonų), kiek net 27 proc. išaugęs pačios Suomijos eksportas, kuris siekė net 14 mln. tonų.

 

Krova Rusijoje ir Ukrainoje

 

Rusijos uostai 2019 m. krovė 840 mln. tonų. Bendra krova augo 2,9 proc. Iš jų sausi kroviniai sudarė 376 mln. tonų (jų krauta 3 proc. mažiau nei 2018 m.). Skystų krovinių dalis siekė 464 mln. t. Ji buvo net 8,2 proc. didesnė nei 2018 m.

Baltijos jūros baseine krauta 256,44 mln. tonų arba 4,1 proc. daugiau nei 2018 m. Daugiausiai - 103,85 mln. tonų krovė Ust Lugos uostas. Jo krova augo apie 5 proc. Net 17 proc. iki 33,72 mln. tonų išaugo anglių krova. Naftos produktų krauta 31,26 mln. tonų arba maždaug 5 proc. daugiau nei 2018 m. Ust Lugos uoste labiausiai - 35 proc. sumažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Iš viso krauta 714 tūkst. tonų. Tai parodo, kad Lietuvą apeinanti grandinė Baltijskas -  Ust Luga iš esmės beveik neveikia.

Sankt Peterburgo uostas krovė 59,87 mln. tonų. Tai 1 proc. daugiau nei 2018 m. Labiausiai - 4 proc. iki 2,2 mln. TEU augo konteinerių krova. Jūrų keltais gabenamų krovinių krova mažėjo 15 proc. - iki 1,2 mln. tonų.

2019 m. Ukrainos uostai krovė 160 mln. t - 18,4 proc. daugiau nei 2018 m. Konteineriai perkopė 1 mln. TEU. 32 proc. iki 54,6 mln. t augo grūdų krova, 33 proc. iki 37,3 mln. t - rūdų krova. Južnij uostas krovė 53,9 mln. t (+26 proc.), Nikolajevas - 33,4 mln.t (+14 proc.), Černomorskas - 26,2 mln.t, Odesa - 25,3 mln. t. 


 

 

Fotoreportažas
  • Nauji terminalai neišjudino uostų krovos-Foto-nr-8771_8772.jpg
  • Nauji terminalai neišjudino uostų krovos-Foto-nr-8771_8773.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Nauji terminalai neišjudino uostų krovos"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.