Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?

Grįžta sena idėja transportuoti krovinius jūromis ir vandenynais pasitelkiant bures.

Ateities keleivinis laineris su burėmis "Eoseas"
Ateities keleivinis laineris su burėmis "Eoseas" @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Neatlaikė konkurencijos

 

Burės žmonėms žinomos daugiau kaip penkis tūkstantmečius. Per tą laiką burės ir patys laivai nuolat tobulėjo. Garsiojo XIX a. kliperio „Cutty Sark“ burių plotas siekė 3350 kvadratinių metrų, o didžiausiame visų laikų kliperyje „Great Republic“ jų buvo dvigubai daugiau. Tokių burlaivių valdymas reikalavo didelio profesionališkumo, intuityvaus „vėjo pojūčio“ įvertinimo ir narsumo.

Vėjų genami kliperiai, gaudžiant stiebams ir burėms, tiesiog skriedavo bangomis. Vienas jų, „Sovereign of the Seas“, 1854 m. užregistravo rekordinį to meto burlaiviams 22 mazgų (41 km/val.) greitį. Tokiam greičiui pasiekti šiuolaikiniam analogiško tonažo laivui reikėtų 6 tūkstančių AG variklio, surijančio daug kuro.

Laivai su garo mašinomis arba vidaus degimo varikliais kainavo brangiau nei burlaiviai, tačiau jiems aptarnauti pakako mažesnės įgulos, jie nepriklausė nuo vėjo užgaidų, todėl greičiau pasiekdavo paskirties uostą. Atsirado galimybė plaukioti laivybos linijomis prisilaikant griežto tvarkaraščio.

Pirmoje XX a. pusėje inžinieriai ir laivų savininkai suprato, kad burlaiviai nebegali konkuruoti greičiu ir manevringumu su laivais, turinčiais variklius. Taip baigėsi burinių laivų, naudojančių vėjo jėgą, era. Bures pakeitė rūkstantys kaminai.

 

Nauji laivai – naujos problemos

 

Jungtinių Tautų paskelbtoje jūrų transporto apžvalgoje nurodoma, kad 2018 metų pradžioje pasaulyje buvo daugiau kaip 102 000 visų rūšių jūrinių laivų su varikliais. Iš jų daugiau kaip 53 tūkstančiai krovininiai. Tokių laivų savininkai pastaraisiais dešimtmečiais susidūrė su visa eile ekonominių ir ekologinių problemų.

Nors tanklaiviai, konteineriniai ir kiti krovininiai laivai išskiria ne tiek daug teršalų, kaip pramonės įmonės arba šiluminės elektrinės, tačiau ir jie kasmet išmeta milijonus kubinių metrų anglies dioksido į orą, sukeldami didelę žalą atmosferai.

Tarptautinė jūrų organizacija, kuriai vadovauja Jungtinės Tautos, ragina iki 2050 metų sumažinti jūrų transporto išmetamų teršalų kiekį 50 procentų. Niekur nedingo ir ekonominė problema. Maždaug 70-80 procentų transportavimo išlaidų sudaro būtent kuro sąnaudos, kurios mažina laivų savininkų pelną.

Šiuolaikinės aplinkos realijos, turint galvoje nestabilias kuro kainas ir griežtėjančius reikalavimus mažinti su klimato kaita susijusius taršalus, privertė jūrų transporto specialistus vėl atkreipti dėmesį į nieko nekainuojančią vėjo energiją.

 

Sėkmingi bandymai

 

Dar pereito amžiaus paskutiniais dešimtmečiais Japonijoje, JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse gimė originalūs projektai apie burių panaudojimą šiuolaikiniuose jūrų transporto laivuose. Tai buvo „pirmosios kregždės“, pranašaujančios burių sugrįžimą į didžiuosius laivus.

1980 metais pertvarkytas 72 metrų ilgio japonų tanklaivis „Shin Aitoku Maru“ tapo pirmuoju komerciniu požiūriu sėkmingu bandymu susigrąžinti bures. Tanklaivis turėjo ne tik dyzelinį variklį, bet ir dvi standžias sulankstomas bures, sumontuotas ant priekinio ir galinio stiebų. ESM valdomos burės leido maksimaliai išnaudoti vėjo jėgą. Reiso metu buvo sutaupoma nuo 10 iki 30 procentų kuro.

Vėliau tokiu pat principu buvo pertvarkyta daugiau prekybinių laivų. Beveik visą dešimtmetį, pradedant 1985 metais, su medienos ir grūdų kroviniais tarp Japonijos ir JAV vakarinės pakrantės  kursavo 162 metrų ilgio (26000 t) krovininis laivas „Usuki Pioneer“. Jame taip pat buvo sumontuotos dvi automatiškai valdomos burės. Nors bendras burių plotas buvo tik 640 kvadratinių metrų, plaukiant idealiomis vėjo sąlygomis motorlaivis sutaupydavo 20-40 procentų degalų.

Kai tik išsisprendė naftos kainos, japonai burės išmontavo. Jiems pasirodė nenaudinga išlaidauti burėms, kurių priežiūra ir remontas, laikui bėgant, kainavo vis daugiau. Panaši situacija ištiko ir kitų šalių motorinius-burinius komercinius laivus.

 

Išskirtinės Priolso burės

 

Naftos kainų stabilizavimosi tendencija tik kuriam laikui pristabdė tolesnį burių plitimą komercinės paskirties laivuose. Bet neilgam. Iškilo kita problema – būtinybė ryžtingai apsaugoti jūras ir oro atmosferą nuo taršalų.

„Windship development korporation“ (Masačusetsas) tyrinėtojai nustatė, kad tiek ekonominiu, tiek eksploataciniu požiūriu tikslinga motoriniuose laivuose naudoti pagalbinę burių įrangą. Bandymai parodė, kad burių, pagamintų pagal naujausius aerodinamikos pasiekimus, trauka yra dvigubai didesnė už XX amžiaus pradžios klasikinių burių trauką. Atsižvelgdamas į tai, vokiečių inžinierius Vilhelmas Priolsas (Wilhelm Prölss) 1960-aisiais pasiūlė naują didelių burinių laivų takelažo konstrukciją.

Pagal jo projektą visos tiesiosios burės, nuo stiebo viršaus iki apačios, be jokių tarpų turėjo sudaryti vientisą uždarą plotą. Siekiant didesnio aerodinaminio efekto, visos rėjos buvo išlenktos į vieną pusę ir taip formavo burių profilį. Įdomiausia, kad V.Priolsas  siūlė burės tvirtinti ne prie rėjų, kaip buvo įprasta kliperiuose, o suvynioti stiebo viduje. Tai leido atsisakyti judamojo takelažo ir būtinumo jūreiviams lipti į stiebus darbui su burėmis.

V.Priolsas savo projektą, kuris šiandien žinomas „Dyna-Rigg“ (dinamiškas takelažas) vardu, užpatentavo ir įkūrė dvi įmones JAV ir Danijoje, kurios turėjo aktyviai reklamuoti jo idėją. Tačiau prireikė net kelių dešimtmečių kol jo sumanytos konstrukcijos buvo pritaikytos praktikoje. Nebuvo tinkamų statybinių medžiagų, brangiai kainavo pagaminti didelius laivo stiebus iš anglies pluošto, kuris pasižymi neįtikėtinu lengvumu ir stiprumu.

 

Milijardierių buriniai monstrai

 

„Maltese Falcon“ tapo pirmuoju dideliu burlaiviu, kuriame buvo pritaikyta V.Priolso pasiūlytą takelažo koncepciją. 2006 metų vasario mėnesį po keletą metų trukusios statybos, pagaliau, buvo nuleistas į vandenį 88 metrų ilgio laivas. Jį Italijos laivų statykla „Perini Navi“ pastatė JAV multimilijonierius Tomo Perkinso (1932-2016) užsakymu..

Laivas turi ne tik du dyzelinius variklius, bet ir tris 58 metrų aukščio anglies pluošto stiebus, kuriuos galima sukinėti 180 laipsnių kampu. Kiekviename stiebe yra po penkias tiesiąsias bures, suvyniotas stiebo viduje. Specialių mechanizmų dėka jas galima išskleisti arba surifuoti per šešias minutes Sudėtinga burlaivio kompiuterio valdymo sistema nuolatos matuoja vėjo kryptį bei stiprumą ir pagal tai automatiškai reguliuoja bures, kurių bendras plotas siekia 2400 kvadratinius metrus. Priklausomai nuo vėjo stiprumo jos galėjo skraidinti burlaivį 18-19 mazgų greičiu.

Amerikiečio milijonieriaus burlaivio sėkmė paskatino plėsti „Dyna-Rigg“ tipo takelažą, pritaikant jį vis didesniuose laivuose. Rusų milijardierius Olegas Burlakovas (g.1949) beveik 10 metų Nyderlanduose statė savo 106 metrų ilgio prabangų burlaivį „Black Pearl“. Jis turi tris 70 metro aukščio stiebus ir 2900 kvadratinių metrų burių. Esant tinkamoms oro sąlygoms tai leidžia burlaiviui pasiekti 30 mazgų (56 km/val.) greitį. Laivo kūrėjai ir jo savininkas teigia, kad „Black Pearl“ gali perplaukti Atlantą sunaudojęs tik 20 litrų degalų buitinėms įgulos ir keleivių reikmėms.

2017 metais Andrejus Melničenko (g.1972), didžiausias Rusijos azoto, fosfato trąšų gamintojas ir eksportuotojas visame pasaulyje, nusipirko Kylyje statytą 143 metrų ilgio burlaivį. Pavadino jį tik viena raide – „A“, taip norėdamas užsitikrinti, kad į laivų registrą jo burlaivis bus įrašytas pirmuoju.

Tuo metu tai buvo didžiausia 8 denių privati burinė-motorinė jachta pasaulyje. Stebino aukštesni už Big Beno bokštą šimtametriniai trys laivo stiebai., kuriuose galima iškelti 3747 kvadratinius metrus burių. Plaukiant vandenyno platumomis, jos padėdavo sutaupyti nemažą kiekį degalų.

 

Ateities laivo projektas

 

XXI amžiuje, matyt, nebus apsiribojama burių panaudojimu tik privačiose mega  (gr. megas - didelis) jachtose. O kuo jos blogos keleiviniuose turistinio tipo laineriuose? Toks laivas suteiks keleiviams visus patogumus: bus absoliučiai švarus, leis kvėpuoti neužterštu jūros oru, mėgautis tyla ir, žinoma, nepakartojama buriavimo romantika.

Kompanija „STX Europe“, bendradarbiaudama su „Stirling Design International“ (SDI), sukūrė visiškai naujos kartos kruizinio laivo projektą. Būsimasis laineris, kuriam suteiktas „Eoseas“ pavadinimas, kuriamas keičiant iškastinį kurą alternatyvia energija. Viena iš jų yra vėjo jėga. Tyrimais nustatyta, kad jūrose ir vandenynuose vidutiniškai pučia maždaug 15 mazgų vėjas, kurį ateities laivo kūrėjai ir siekia pirmiausia išnaudoti.

Projektuojamas „Eoseas“ pristatomas kaip burlaivis. Tai bus 305 metrų ilgio laivas su penkiais 100 metrų aukščio stiebais. Juose iškeltos 12440 kvadratinių metrų bures veiks kaip papildomas variklis, leidžiantis sumažinti laivo kuro sąnaudas, tvirtina projekto vadovas Erikas Pelerinas. „Eoseas“ turės sudėtingą pusiau standžių burių tvarkymo sistemą, kurios detalių projektuotojai dar nenori atskleisti.

Nepaisant to, kad burės labai prisideda prie laivo varomosios jėgos, vis dar išlieka būtinybė turėti ir motorinį variklį, kuris būtinas štilio metu. Tam tikslui kuriami ekologiškesni varikliai, naudojantys suskystintas gamtines dujas.

Sprendžiant iš paskelbtų „Eoseas“ techninių duomenų, laivas galės priimti apie 3400 keleivių. Laivo kūrėjai įsitikinę, kad patogios kajutės, didelis baseinu ir sodas, promenados takai, leis ,keleiviams būti kuo arčiau jūros ir tuo pat metu mėgautis visžalių medžių kvapais.

„Eoseas“ kol kas egzistuoja tik projektiniame etape, tačiau jau dabar sulaukia didelio jūros kelionių entuziastų dėmesio.

 

Fotoreportažas
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8092.jpg
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8093.jpg
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8094.jpg
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8095.jpg
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8096.jpg
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8097.jpg
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8098.jpg
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8099.jpg
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8100.jpg
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8101.jpg
  • Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?-Foto-nr-8091_8102.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Naujos kartos burlaiviai - senųjų nostalgija?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.