Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Nelaimingas „Batavijos“ reisas

XVII amžiaus galeono „Batavija“ replika, dabar eksponuojama Lilestado mieste centrinėje Nyderlandų dalyje, primena jo pirmtako tragišką likimą.

Batavijos replika Nyderlanduose.
Batavijos replika Nyderlanduose. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Pilni triumai vertingų krovinių

 

Olandų Rytų Indijos bendrovės užsakymu 1628 metais Amsterdame buvo pastatytas 56 metrų ilgio galeonas „Batavija“. Tai buvo stabilus, greitas ir manevringas trijų stiebų burinis laivas, apginkluotas 24 patrankomis. Jis buvo skirtas karo ir prekybos reikalams. Kaip tik toks, kokio reikėjo olandų pirkliams, monopolizavusiems prekybą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Prieš laivui išplaukiant, į jį pakrovė 12 dėžių su sidabrinėmis ir auksinėmis monetomis, kurių vertė 260000 guldenų Tie pinigai buvo skirti olandų kolonijos tarnautojų algoms išmokėti ir prekybinei veiklai plėsti. Kitą krovinių dalį sudarė įvairiausios prekės: brangūs rūbai, audiniai, vynas ir sūriai. Išlikę važtaraščiai liudija, kad laive buvo ir nemažai brangakmenių. Įdomu, jog vietoj balasto į laivą pakrovė 130 didelių smiltainio blokų, skirtų Batavijos pilies vartų statybai. Į laivą įsėdo apie 350 žmonių: profesionalių jūreivių komanda, būrys kareivių ir 38 keleiviai, kurių nemažą dalį sudarė moterys ir vaikai..

Į savo pirmąjį reisą „Batavija“ išplaukė 1628 metų spalio 29 dieną. Kadangi ji gabeno daug brangių krovinių, o jūrose tais laikais siautėjo piratai, galeoną lydėjo net septynių laivų konvojus. Buvo planuojama, kad ši ekspedicija olandų kolonijos Indonezijoje centrą Bataviją (dabar Džakarta) pasieks per du mėnesius.

 

Sąmokslininkų užmačios

 

„Batavijos“ škiperiu Rytų Indijos bendrovė paskyrė Adrianą Jakobsą (Adriaen Jakobsz). Jis buvo atsakingas tik už navigaciją ir greitį, o visais kitais klausimais lemiamas balsas priklausė laivo vadui, vyresniajam prekybininkui (ol. opperkoopnan) Franciskui Pelsartui (François Pelsaert). Abu šie vyrai jau buvo susitikę ankstesnėje kelionėje, kurios metu, vaizdžiai tariant, tarp jų perbėgo juoda katė. Taip jau atsitiko, kad likimas vėl juos suvedė kartu laive „Batavija“. Tai nežadėjo nieko gero.

Trečia vieta laive pagal rangą priklausė jaunesniajam prekybininkui Jeronimui Korneliui (Jeronimus Cornelisz). Tai buvo gana spalvinga asmenybė, anksčiau turėjusi finansinių ir kriminalinių problemų. Bankrutavus jo verslui Harlemo mieste, J.Kornelis atvyko į Amsterdamą ir susirado darbą Olandų Rytų Indijos bendrovėje. Kelionė į kitą pasaulio kraštą jam suteikė galimybę pabėgti nuo persekiotojų ir pradėti naują gyvenimą.

Patekęs į „Bataviją“, J.Kornelis ilgos kelionės metu susidraugavo su škiperiu A.Jakobsu. Paaiškėjo, kad jie abu nepatenkinti savo vadovu F.Pelsartu ir kūrė planus kaip užvaldyti laivą. Subūrę grupelę bendraminčių, sąmokslininkai tikėjosi išprovokuoti incidentą, kuris sukeltų įgulos maištą. Iš įvairių Amsterdamo smuklių ir tavernų surinkti jūreiviai nepasižymėjo dideliu paklusnumu ir maištauti jiems buvo įprasta.

F.Pelsartas, ir anksčiau turėjęs su juo nemalonių reikalų, pagrįstai įtarė, kad „Batavijos“ škiperis nėra patikimas bendrakeleivis. Turėdamas savo žinioje apie 30 kareivių, F.Pelsartas įsakė jiems ne tik saugoti triumus su brangiais kroviniais, bet ir visą naktį budėti denyje, stebint, kad „Batavija“ nepabėgtų nuo jį lydinčio konvojaus.

 

Laivas pakibo ant rifų

 

Praplaukus Gerosios Vilties kyšulį, F.Pelsartas susirgo karštine ir atgulė. Tuo pasinaudojęs A.Jakobsas nukreipė laivą nuo įprastinio į Bataviją plaukiančių laivų kurso. Tai jam padėjo atitrūkti nuo konvojaus.

Ankstų 1629 metų birželio 4-sios rytą pilnomis burėmis plaukianti „Batavija“ rėžėsi į koralinius rifus, kurie supa nedidelę grupę salelių už 60 kilometrų nuo Vakarų Australijos pakrantės. Po smūgio iškrito už borto ir nuskendo 40 žmonių. Katastrofą išgyvenusiems keliautojams buvo pavojinga pasilikti ant uolų įstrigusiame ir bangų talžomame laive. Pasinaudodami didelėmis „Batavijos“ valtimis jie persikėlė į netoliese esančią negyvenamą salelę.

Apsidairius paaiškėjo, kad čia nėra geriamo vandens ir jokio maisto, išskyrus ant aplinkinių uolų maurojančius jūrų liūtus. F.Pelsartas įvertino kritišką situaciją ir nutarė ieškoti pagalbos. Pasiėmęs su savimi škiperį A.Jakobsą ir būrį ginkluotų vyrų, jis su 30 pėdų (9,1 metro) burine valtimi išvyko Australijos link ieškoti vandens ir maisto. Nieko arti neradęs, F.Pelsartas nutarė plaukti į Bataviją. Per 33 dienas, įveikęs daugiau kaip 1600 jūrmylių, nedidelis burinis laivelis pagaliau pasiekė Bataviją.

Atvykęs į Batavijos fortą, F.Pelsartas paaiškino olandų Rytų Indijos gubernatoriui Janui Pitersonui Koenui (Jan Pieterszon Coen) kodėl galeonas „Batavija“ nesilaikė įprastinio maršruto ir patyrė katastrofą prie nežinomų Australijos krantų. To pakako, kad škiperis A.Jakobsas tuojau pat būtų areštuotas. Gubernatoriaus įsakymu gelbėti negyvenamoje saloje paliktų „Batavijos“ keleivių buvo pasiųstas laivas „Saerdam“.

 

Maištininkų kėslai ir jų galas

 

Tuo tarpu pagalbos laukiantys buvę „Batavijos“ jūreiviai ir keleiviai atsidūrė vis didėjančių grėsmių akivaizdoje. Išvykus vyriausiajam prekybininkui ir škiperiui ieškoti pagalbos, J.Kornelis tapo faktišku saloje likusių žmonių vadovu.

J.Kornelis ir jo sėbrai buvo parengę planą užgrobti atplaukusį gelbėtojų laivą ir tapti piratais. Juos viliojo auksą ir sidabrą gabenantys Rytų Indijos bendrovės laivai. Siekiant tokio tikslo, jiems pirmiausia reikėjo atsikratyti kareiviais. Prisimetęs melagingu pretekstu, jog būtina ieškoti vandens ir maisto, J.Kornelis perkėlė juos į gretimą salą ir ten paliko, pažadėjęs sugrįžti, kai pamatys sutartą signalą – pakrantėje užkurtą laužą.

Likę be konkurentų, J.Kornelio suburti maištininkai perėmė maisto ir vandens atsargų kontrolę. Nesitikėdami, kad kas nors greitai juos suras ir bijodami visiems nebeužteks turimo maisto, jie užmušė 96 vyrus, 12 moterų ir 7 vaikus. Gyvomis maištininkai paliko tik 7 moteris. Penkios jų buvo skirtos visų maištininkų „bendram naudojimui“. Sau J.Kornelis pasiliko pas vyrą į Bataviją keliavusią ir jam į akis kritusią Lukreciją Jans.

J.Kornelis tikėjosi, kad į negyvenamą salą jo išlaipinti beginkliai kareiviai mirs iš bado ir šalčio. Bet jie, vadovaujami Vibės Heiso (Wiebbe Hayes), surado vandens ir maisto šaltinius. Deja, po sutarto signalo niekas neatplaukė jų pasiimti. Tik po kelių savaičių pasirodė nedidelis plaustelis su keliais vyrais, kurie pabėgo nuo sužvėrėjusių maištininkų. Jie ir papasakojo apie žudynes  J.Kornelio valdomoje saloje. Tikėdamiesi maištininkų antpuolio, kareiviai, panaudodami išplautomis į pakrantę laivo nuolaužas, pasigamino savadarbius ginklus. Iš klinčių ir koralo blokų pasistatė net nedidelį fortą.

Per 6 savaites, kol F.Pelsartas su kariniu laivu „Seardam“ atvyko į katastrofos vietą, kareiviai atsilaikė ne tik prieš maištininkų gundymus prisidėti prie jų, bet ir prieš seriją jų atakų. Atvykus pastiprinimui, visi maištininkai buvo suimti.

Kadangi į atsiųstą laivą nebūtų sutilpę visi likę gyvi „Batavijos“ keleiviai, buvo nutarta atsikratyti maištininkų. Po greito teismo J.Kornelis ir jo sėbrai buvo nedelsiant pakarti.

„Batavijos“ tragiška istorija buvo įamžinta daugelyje knygų. Pirmoji pasirodė dar 1647 metais. Tada, remiantis F.Pelsarto užrašais, buvo išleista graviūromis iliustruota knyga „Nelaiminga laivo Batavija kelionė“ (Ongeluckige Voyaggie van' t Schip Batavia),.

 

Atgimęs galeonas

 

Vieta, kur nuskendo galeonas "Batavija", buvo rasta 1963 metais. Po 10 metų mokslininkai apžiūrėjo laivo liekanas ir pradėjo jas kelti į paviršių. Mokslinė ekspedicija iškeltas laivo dalis kruopščiai fotografavo. Ši nuotraukų kolekcija labai padėjo olandų laivų statytojui Viljamui Vosui (Wilem Vos) sukurti kiek galima tikslesnę galeono „Batavija“ kopiją.

Laivo kopijos statyba taip pat užtruko 10 metų – nuo 1985 iki 1995. Replika buvo statomas pasitelkus tokias tradicines medžiagas, kaip ąžuolas ir kanapių pluoštas, naudojant ano meto įrankius bei laivų statybos metodus.

1995 metų balandžio 7 dieną Lelistado laivų statykloje netoli Amsterdamo įvyko iškilmingas  „Batavijos“ replikos nuleidimas į vandenį. Jo krikštamote buvo Nyderlandų karalienė Beatričė.

2000 metais, Australijoje vykstant Olimpinėms žaidynėms „Batavijos“ replika, nors ji gali ir pati plaukioti, į Sidnėjų buvo nugabenta specialia barža. Ji tapo olandų olimpinės komandos simboliu. Žaidynių metu galeono replika vieną kartą buvo nuleista ant vandens ir plaukiojo savistoviai.

2001 m. birželio 12 dieną laivas grįžo į Lelistadą, kur jis eksponuojamas lankytojams iki šiol.

Fotoreportažas
  • Nelaimingas „Batavijos“ reisas-Foto-nr-7562_7563.jpg
  • Nelaimingas „Batavijos“ reisas-Foto-nr-7562_7564.jpg
  • Nelaimingas „Batavijos“ reisas-Foto-nr-7562_7565.jpg
  • Nelaimingas „Batavijos“ reisas-Foto-nr-7562_7566.jpg
  • Nelaimingas „Batavijos“ reisas-Foto-nr-7562_7567.jpg
  • Nelaimingas „Batavijos“ reisas-Foto-nr-7562_7568.jpg
  • Nelaimingas „Batavijos“ reisas-Foto-nr-7562_7569.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Nelaimingas „Batavijos“ reisas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.