Lietuvos jūrininkus galima sutikti įvairiuose pasaulio uostuose ir laivynuose, neretai jie dirba ir netradiciniuose laivuose ar įrenginiuose.
Netradicinis kapitonas iš Lietuvos
Jūrų kapitonas Arūnas Peštenis laivo vairinėje @ nuotr.
Iškėlė karo baržą
Šilutiškis jūrų kapitonas Arūnas Peštenis su malonumu pasakojo apie savo darbą jūriniuose kranuose, baržose Anglijoje ir Italijoje. Objektai prie kurių prisilietė šis jūrininkas nekasdieniai.
Italijoje su plaukiojančia barža plukdyti net 4000 tonų svėrę šliuzų vartai, skirti naujajam Panamos kanalui.
Anglijos Liverpulio uoste su specialiu galingu jūriniu kranu viename iš kanalų iškėlė II Pasaulinio karo metais nuskendusią baržą.
„Baržos iškėlimas buvo itin kruopštus darbas. Krano įgula tampriai bendradarbiavome su narų komanda, kurie tvirtino plūdurus, kitą įrangą. Maždaug du šimtus tonų svėrusios baržos iškėlimas truko apie savaitę“, - prisiminė A.Peštenis.
Krane yra ir daugiau lietuvių
Anglijos ir Olandijos kompanijoje „Hapo“ dirbantis jūrų kapitonas kartu su lietuviu Petru Baltmiškiu kas aštuonias savaites keičiasi kaip savaeigio krano „Lara 1“ kapitonai. „Plaukiojančiame krane vienu metu yra du kapitonai, nes krovos procese tenka sudėtingai manevruoti. Airis ar olandas yra kapitonai nr. 1, mes su tolimojo plaukiojimo kapitonu Petru Baltmiskiu nr. 2. Iš viso plaukiojančiame krane esame 4 kapitonai – du dirba, kiti du ilsisi. 2 dirba. Gerai sutariame - keičiame vienas kita darbo metu, nes kartais tenka dirbti ir naktimis. Plaukiojančio kranto įgulą sudaro iki 8 jūrininkų. Tarp jūreivių yra vaikinų iš Lietuvos, kokas iš Latvijos.
„Mūsų kranas yra labai geros būklės, neseniai pakeisti 2 pagrindiniai varikliai ir 1 pagalbinis.
Pastatytas japonų kompanijos „Mitsubishi“ variklis. Bendrai galiu pasakyti, kad darbų saugai, krovos operacijų planavimui specialios paskirties jūriniuose kranuose skiriama labai daug dėmesio. Mūsų keliami daiktai neeiliniai, jų sugadinimas kainuotų brangiai“, - svarstė jūrų kapitonas.
Tarp Lietuvos, Anglijos ir Italijos
A.Peštenis savo kaip jūrininko kelią pradėjo nuo žvejybinių laivų prie Afrikos krantų. Kai subyrėjo Lietuvos okeaninės žvejybos laivynas pradėjo pagal kontraktus dirbti įvairiuose sausakrūviuose iki 7000 tonų BT laivuose.
„Įpratau dirbti užsienio kompanijose. Vienur būdavo geriau, kitur blogiau. Kompanija, kur dabar dirbu plaukiojančiame krane, yra labai gera. Čia vertinami žmonės. Ir atlyginimai yra palyginti neblogi, netgi geresni nei sausakrūviuose laivuose“, - dėstė A.Peštenis.
Jam yra palankus ir darbo kas aštuonias savaites grafikas. Grįžęs iš darbo krane, kuris dažniausiai būna Liverpulio uoste, jis skuba į kitą kompaniją Italijos Sen Džordžo de Nagaro uoste šalia Triesto. Čia 1-2 mėnesių laikotarpiui tarp darbo Anglijoje, įsidarbina belgų kompanijos „Sarens“ plaukiojančios baržos „Paula“ kapitonu, projekto vadovo padėjėju. Šiame darbe labiausiai įsiminė, kaip pernai gabeno apie 4000 tonų svėrusią Panamos kanalo vartų šliuzo dalį. A.Peštenis šioje operacijoje buvo atsakingas už krovos darbus pirmoje baržoje, laivo švartavimą ir balasto operacijas.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Metų jūrininkai – uostamiesčio jūrinis veidas
„Klaipėdos“ dienraštis jau aštuntą kartą surengė Metų jūrininko rinkimus. 2016 metais šios nominacijos laimėtoju tapo kompanijos „DFDS Seaways“ kelto „Athena Seaways", kuris plaukioja tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio, kapitonas Henrikas Žalandauskas.
Nepamirštami ežerų krašto jūrininkai
Man, kaip žmogui susietam su jūrą, džiugu, kad ežerų kraštas davė Lietuvai daugybę garsių jūrininkų. Netgi dabartinis Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Kęstutis Macijauskas kilęs nuo Dusetų ežero Ignalinos rajone.
