Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Nežinoma „Žvejo“ skulptūros istorija

Kairiajame Dangės krante liepų skvere yra seniausia uostamiesčio dekoratyvinė skulptūra „Žvejas“. Pro ją krantine praeina bemaž visi miesto svečiai, karštą vasaros popietę gretimais esančiame fontano tvenkinyje pabraidžioti mėgsta vaikai, pavakarę apšviestu nuleidžiamuoju kriokliu-sienele grožisi miestiečiai. Skulptūra jau ketvirtą dešimtį metų yra tapus Klaipėdos miesto žymeniu: ji puošia atvirukus, nuotraukų albumus ir suvenyrus iš pajūrio. Tačiau iki šiol apie jos atsiradimo aplinkybes, kaip ir apie išsaugojimo praeitį žingeidžiam miestelėnui ir svečiui beveik nieko nežinoma. Ji neaprašyta 1980 m. knygelių serijoje „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“ išleistoje skulptoriaus K. Kisieliaus kūrybos apžvalgoje. Su „Žvejo“ pastatymu uostamiestyje susiję daugelis anuometiniam Lietuvos ūkiui ir Klaipėdai nusipelniusių žmonių vardų. Jos pagalba galime atskleisti dalelę permainingos miesto kultūros istorijos. Apie skulptūros atsiradimo aplinkybes papasakojo pats autorius ir klaipėdiečiai įvykių liudytojai: architektas Petras Šadauskas, Eugenijus Urbonavičius, ilgamečiai Klaipėdos kraštotyrininkai fotografas Bernardas Aleknavičiaus ir Vytas Tamošiūnas, bei miesto istorikas ir veiklus kovotojas už miesto istorinio paveldo išsaugojimą Dainius Elertas.

 

Nežinoma „Žvejo“ skulptūra
Nežinoma „Žvejo“ skulptūra @ Egidijaus Bacevičiaus nuotr.

Uostamiesčio ženklas

Bronzinės skulptūros „Žvejas“ autorius yra vilnietis skulptorius Kazys Kisielis (g. 1926). Ji buvo sukurta 1956 m. organizuotam konkursui ir buvo sumanyta kaip didesnio projekto dalis. Jame „Žvejas“ buvo 30 m aukščio stilizuotos bangos fone prie marių. Vieta buvo numatyta šiauriniame rage, kad būtų matomas iš praplaukiančių laivų, lengva būtų apeinama iš sausumos. Architektūrinė kompozicija anuometinės šalies kūrybinės bendruomenės buvo gerai įvertinta ir skulptoriaus kartu su architektu D. Daukšos projektas gavo premija. Gipsinė žvejo skulptūra nulipdyta 1958 metais, po kelių metų padaryta jos bronzinė atlieja. Vėliau pastatymo darbai sustojo: prasidėjo menininkų kūrybinės ambicijos, valdininkų įgeidžiai, antrino pinigų stygius, tad iki skulptūra iškilo šiandieninėje vietoje praėjo net trylika metų.

Rasta išmesta patvoryje

Atlieta bronzinė „Žvejo“ skulptūra penkis metus buvo saugota autoriaus dirbtuvėse Vilniuje, vėliau ji buvo pervežta į Klaipėdą. Bet miesto žvejybinės įmonės skulptūrai ir pirminiam dideliam projektui stokojo pinigų, nebuvo galutinai apsispręsta ir dėl stovylos pastatymo vietos, kaip ir dėl galutinės eksponavimo koncepcijos. Žinybinės įstaigos kratėsi šios prievolės: baugino pirminio projekto dydis ir galimos su jos įgyvendinimu susijusios išlaidos. Ilgainiui dekoratyvinė skulptūra autoriaus nusivylimui buvo kone užmiršta ir palikta likimo valei iki geresnių laikų.

Apie „Žvejo“ skulptūros atradimo ir pastatymo aplinkybes prisiminė 1962-80 m. vyriausiuoju Klaipėdos m. dailininkų dirbęs architektas P. Šadauskas (g. 1937 m.). Į Klaipėda jis atvyko 1962 m. rugpjūčio mėn., tik baigęs Vilniaus dailės institutą. 1963 m. iš komunalininkų jis sužinojo apie uostamiesčio kelių eksploatacijos valdybos teritorijos patvoryje, Rusnės gatvėje užmestą skulptūrą. Klaipėdoje tuo metu labai stokota monumentaliųjų ir dekoratyvinių mažosios architektūros statinių, puošiančių miestą ir kuriančių jo savastį. Tad sužinojęs apie „pasimetusią“ skulptūrą miesto dailininkas ėmėsi rūpintis jos galutiniu sutvarkymu. Kėlė šį klausimą vadovaujančiose įstaigose, kreipėsi į uostamiesčio žvejybines organizacijas, kol sulaukė deramo dėmesio ir paramos.

Išsaugota nuo sunaikinimo

Skulptūra ūkinio kiemo patvoryje išgulėjo apie septynis metus, vėliau buvusi pervežta į Bangų gatvę ir per tą laiką buvo gerokai pažeista– keliose vietose suskilinėjo, paviršius buvo pažeistas korozijos. Jai atnaujinti reikėjo lėšų. Jų nenorėjo skirti nei viena žinybinė įstaiga, dėl to statymo darbai ėjo vangiai.

Iš pagrindų uostamiesčio aplinkos tvarkymo būklė iš esmės pradėjo keistis tik septintame dešimtmetyje, ypač ženkliai tai vyko po 1970 m., kuomet Klaipėdos m. tarybos vykdomajam komitetui pradėjo pirmininkauti Alfonsas Žalys (1926-2007). Jo pastangų dėka Klaipėdos uosto kelios žvejybos įstaigos ir kelių valdyba skyrė pajėgas skulptūrai sutvarkyti. Daugiausia piniginių lėšų ir darbo įrangos skyrė anuomet klestintis Lietuvos žuvies pramonės gamybinis susivienijimas (vyresnės kartos klaipėdiečių geriau žinomas kaip trumpinys Litrybprom‘as) ir Baltijos laivų gamykla. Kaip prisimena anuometinis Lietuvos žuvies pramonės susivienijimo generalinis direktorius Eugenijus Urbonavičius, jo vadovaujama įstaiga skulptūros ruošimo darbams skyrė daugiau nei 25 (kitų prisiminimais– 30– aut. pastaba) tūkst. rublių. Ta proga pradėtos rengti šeštadieninės talkos žvejybos kolūkiuose, jų dėka taip pat surinkta papildoma pinigų suma, – senų žvejų pasakojimus priminė istorikas Dainius Elertas,– gauta kita reikiama pagalba.

Skulptūros autorius tuo metu pelnė pripažinimą SSRS. Įgytas vardas palengvino kūrinio pastatymo darbus. P. Šadauskas prisimena, kad atnaujinant skulptūrą teko atlikti paviršiaus tonavimą (bronzos atnaujinimą), užtaisyti suskeldėjusias vietas. Pasak miesto architekto, pirminę „Žvejo“ kompoziciją meniniu požiūriu darkė šalimais suprojektuotos papildomos kelios žuvys, o taip pat prie žvejo kojų esanti neproporcingai didelė žuvies galva. Teko atsisakyti pirminio didingo užmanymo ir apsiriboti kompromisiniu, kelis kart mažesniu. Kadangi autoriaus statymo darbuose nedalyvavo, ją ruošiant rūpinosi miesto vyr. architektas, į pagalbą pasitelkęs darbą su bronza išmanančius žinovus. Skulptūrai padarytos nedidelės pataisos.

Pagrindui – akmuo iš marių

Atnaujinamai „Žvejo“ skulptūrai parinkta vieta Dangės kairios krantinės skverelyje. Apsisprendus dėl pastatymo vietos, „Žvejas“ buvo pervežtas saugoti netoli remontuojamo Karlo tilto ir, pasak, V. Tamošiūno, kelis metus iki 1968 m. gulėjo medinėje dėžėje. Per tą laiką papildomai suprojektuotas apšviestas fontanas su nuleidžiamąją sienele į Dangės upę. Pradžioje būta sumanymo „Žveją“ statyti ant iš po karo II pasaulinio karo išlikusio „Borussia“ paminklo marmurinio cokolinio pagrindo. [Paminklas „Borussia“– Prūsijos karalystės moteriška personifikacija,– atidengtas 1907 m. rugsėjo 23 d., pergalės prieš Napoleono armiją, o taip pat Memelio, kaip buvusios Prūsijos laikinosios sostinės šimtmečio proga. Paminklas dar vadintas Nationaldenkmal. Autorius yra Berlyno dailės akademijos profesorius, skulptorius Peter Breuer (1856-1930). Stovyla ir aplink jį stovėję Vokietijai nusipelniusiu karžygių ir politinių veikėjų biustai pastatyti 1913-15 m., ir su pertraukomis stovėjo iki 1945 m., kuomet atėję rusų armijos kariai juos nuvertė į Dangę]. Bet 1968 m. „Borusios“ postamentas buvo išardytas, cokolis saugoti nuvežtas prie miesto projektavimo instituto, vėliau kartu su kitomis marmuro plokštėmis panaudoti Pergalės aikštes postamentui iškloti– priminė Dainius Elertas.

Žvejo skulptūrai kaip pagrindas buvo parinkta vietinė uoliena­– gilinant uosto įplauką iš Kuršių marių dugno ties žiemos uostu iškeltas riedulys. Pradžioje būgštauta, kad vandenyje išgulėjęs akmuo nepradėtų skilinėti, bet atlikus tyrimus, nuspręsta, kad akmuo tinkamas ir „Žvejas“ buvo pastatytas veidu į miestą. 1971 metais liepos mėn. 20 d. pirmosios Žvejų šventės metu skulptūra atidengta visuomenei. Supaprastintam idėjos įgyvendinimui skulptorius nepritarė, atsakydamas į tai, atidarymo iškilmėse nedalyvavo. Iškilmių akimirkas nuotraukose įamžino ELTOS fotografas B. Aleknavičius ir Albinas Stubra. Jose matome, krantinėje abipus Danės susirinkusią minią, kalbą sakė miesto ir uosto bei žvejybos vadovai, monumentą atidengė paradine uniforma apsirengę jūreiviai.

Taip jau susidėjo aplinkybės, kad naujos skulptūros atidengimo iškilmės sutapo su prieš 38 metus pradėtomis švęsti Jūros šventėmis. Bet tai nutiko visiškai atsitiktinai.

Kaip prisimena B. Aleknavičius, gerai pažinęs K. Kisielių, skulptūros autorius nelabai buvo patenkintas esamu skulptūros variantu, bet „džiaugėsi už nemenką autorinį honorarą galėsiąs įgyvendinti kitus kūrybinius sumanymus“. Tolesnis skulptoriaus gyvenimas šiuos žodžius paliudijo sukurtais kūriniais.

Jaunystės kūrinys

Skulptūra „Žvejas“ buvo pirmas stambus jauno, 1952 m. LTSR valstybinį dailės institutą baigusio skulptoriaus darbas. Kūrinys priklauso realistinės skulptūros krypčiai. 1964- 1975 metų dailininko kūrybos tarpsnį ženklina ir daugiau kūrinių žvejo tema. Rūsti jūrų romantika dvelkia iš apibendrintų, bet kartu individualizuotų monumentalių skulptūrų: Žvejas (gipsas, 1964 m.), Senojo žvejo biustas (kaldintas žalvaris, 1965), dvi 1964 ir 1970 m. sukurtos Žvejų figūros, panašios į Dangės krantinėje esantį pirmavaizdį, Žvejo duktė Milda (akmuo, 1975 m.), Žvejo galva (terakota, 1972 m.) ir „Pajūryje“ (granitas, 1975 m.).

Ypatingos priešistorės Dangės skvero „Žvejas“ neturėjęs, o ir pastatytas buvo tik kaip paliudijimas apie neva tvirtas uostamiesčio žvejybines tradicijas, daugiau atitiko ideologines vadovų nuostatas. Menotyrininkų vertinimu architektūrinis kūrinio sprendimas nėra labai vykęs, skulptūra kiek susikūprinus. Be to, buvo įgyvendintas mažesnis pirminio užmanymo variantas, ir visi sutinka, kad „Žvejys“ nesiderina su masyviu granito pagrindu liepų apsuptyje. Galbūt dėl to „Žvejas“ per kelis dešimtmečius neįgijo didesnio populiarumo miestiečių tarpe, aplink jį nesusikūrė patraukli istorija. Požiūrį į skulptūra liudija vietinis folkloras: „Rybokėlis su karosėliais“, „Žvejys ant padidintos bulvės“; neretai ryte praeiviai matydavo į pažastį įspraustą degtinės butelį..... Žvejus mėgėjus trikdo stilizuota stambiažvynė žuvis labiau primenanti karpį, o nei Baltijos menkę.

Liko ištikimas monumentaliam realizmui

Kazys Kisielis skulptūrą pradėjo studijuoti 1946 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Mokėsi pas V. Polį, J. Kėdainį, daug dirbo su P. Vyvada, tęsė Juozo Mikėno lietuviškos realistinės skulptūros tradicijas. Nuo 1951 metų menininkas gyveno Vilniuje, čia mokėsi, pradėjo dirbti „Dailės“ kombinate. 1955 metais jis tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu ir dalyvavo ne vienoje respublikinėse ir sąjunginėje parodoje. Per ilgametį savo kūrybos laikotarpį skulptorius sukūręs daug ryškių skulptūrų ir monumentalių kompozicijų. 1965 m. menininkas už skulptūras A. Strazdas ir biustą Senasis žvejas (Menininkų rūmų parkas Vilniuje) apdovanotas SSRS dailės akademijos sidabro medaliu. Kitas to paties autoriaus darbas yra Klaipėdos skulptūrų parke. Čia smiltainyje iškaltas mitologinis Prūsų jūrų dievaitis „Bangputys“ (1977 m.). Kūrinys atliktas kartu su Klaipėdos vaikų dailės mokyklos dėstytoju Motiejumi Narbutu (1934-2005).

Ne mažiau svarbi menininko kūrybinėje biografijoje 1977 metais iš bronzos atlikta kompozicija „Martynas Mažvydas“. Ji puošia Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos periodikos skaityklą. Kūrinys sukurtas kartu su architektu Donatu Daukša. Už išskirtinį darbą autoriai pelnė valstybinę premiją. 1986 m. skulptoriui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. Kartu su kitais architektais paruošė Vingio parko Dainų estrados komplekso ir Kauno Mykolo Žilinsko galerijos projektus (1989 m.), sutvarkė įžymių žmonių kapavietes. Nuo 1992 m. jis buvo Vilniaus architektų studijos narys.

Dėmesys gimtajam kraštui

Savo gimtajam kraštui ir Panevėžio miestui skulptorius padovanojęs daugiau nei dvylika monumentalių darbų. Ramygalos centre „Sopulingoji“, Panevėžyje priešais polikliniką „Žemė Motina Taika“. Skulptorius dalyvavo kuriant Sausio 13 aukų memorialą Rokiškio kapinėse, 2003 m. Panemunyje sukūrė monumentą „Laiminu. Žuvusiems už laisvę“, architektas G. Kaulinskas. 2006 m. išrinktas Panevėžio miesto garbės piliečiu.

Būtų gražu, kad jau garbingo amžiaus sulaukusiam K. Kisieliui Klaipėdos galerija padėtų surengti personalinę parodą. Žingeidus lankytojas joje galėtų pamatyti ir pirminį „Žvejo“ ruošinį, kitus darbus, įvertinti šiandienos menininko žvilgsniu. Gal daugiau sužinoję skulptūros atsiradimo aplinkybes ir jos autorių, miestiečiai neliks abejingi beatodairiškai naikinamam senojo uostamiesčio urbanistiniam paveldui.

Fotoreportažas
  • Nežinoma „Žvejo“ skulptūros istorija-Foto-nr-1049_1050.jpg
  • Nežinoma „Žvejo“ skulptūros istorija-Foto-nr-1049_1051.jpg
  • Nežinoma „Žvejo“ skulptūros istorija-Foto-nr-1049_1053.jpg
  • Nežinoma „Žvejo“ skulptūros istorija-Foto-nr-1049_1054.jpg
  • Nežinoma „Žvejo“ skulptūros istorija-Foto-nr-1049_1057.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Nežinoma „Žvejo“ skulptūros istorija "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.