Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Norvegijos menkėms - Baltijos giminaičių likimas

Vis labiau pripažįstama, kad menkės Baltijos jūroje, o ir kituose vandenyse, nyksta dėl klimato kaitos, kai vanduo joms tampa per šiltas.

Menkės yra vienos svarbiausių žuvų Norvegijoje, kurios sugaunamos jūroje.
Menkės yra vienos svarbiausių žuvų Norvegijoje, kurios sugaunamos jūroje. @ nuotr.

Žvejybos kultūra nyks

 

Dėl menkių didžiulis nerimas atsirado ir Norvegijoje. Tai iš dalies paliečia ir lietuvius. Dalis jų, tiek dirbantys Norvegijoje, tiek joje pramogaujantys, plaukdavo žvejoti menkių ir kitų žuvų.

Norvegijos žvejai jau pradėjo siųsti nerimo signalus, kad mažėja menkių, kurios atplaukia neršti prie šalies pakrančių.

Tromsės Jūrų tyrimo institutas išplatino oficialų pranešimą apie klimato šiltėjimą ir jo įtaką Norvegijos pakrantėms. Prognozės nėra guodžiančios. Ateityje tokios žvejybos ir jos per amžius sukurtos kultūros vietos, kaip Lofotenas, Vesteralenas, Senja, gali pradėti nykti, nes pakrantėse nebeliks menkių.

Tai būtų neįtikėtina, nes prieš 40 metų Norvegijos jūroje žvejoję Lietuvos pramoninės žvejybos jūrininkai prisimena pilnus tinklus menkių. Ir taip būdavo nepaisant to, kad tuometiniams sovietiniams žvejams nebuvo leidžiama priplaukti žvejoti arčiau Norvegijos krantų.

 

Menkės emigruos į Rusiją

 

Dabartiniai Norvegijos mokslininkai prognozuoja, kad šylant klimatui, menkių nerštavietės iš Norvegijos pakrančių trauksis tolyn į šiaurę - į Barenco jūrą.

Tai vyksta jau ir dabar. Pastebima, kad suaugusios menkės vis dažniau plaukia neršti į šiauresnes Norvegijos dalis. 

Norvegijos menkės atsidurs Rusijoje - ties Murmansku ir toliau. Gal dar kažkiek jų liks šiauriausioje Norvegijos Finmark dalies pakrantėse. Prognozuojama, kad toks pokytis palaipsniui įvyks maždaug per 50 metų.

Tromsės Jūrų tyrimo instituto mokslininkai vertina, kad tuo netikėti nėra pagrindo. Jie įsitikino, kad prognozės yra pakankamai tikslios. Dar 1990 m. buvo pastebėta, kad jūros ir vandenynai šyla. Buvo parengtas galimas klimato šilimo grafikas ir jo įtaka aplinkai. Tuomet numatytos prognozės beveik visiškai pildosi.

 

Įspūdingo dydžio menkės

 

Menkių netektis Norvegijai būtų didelis praradimas. Jų žvejyba jai kasmet sukuria apie 22,7 mlrd. Norvegijos kronų (apie 2,3 mlrd. eurų) pajamų. Vien Lofoteno žvejai kasmet parduoda menkių už maždaug 1 mlrd. Norvegijos kronų - apie 99 mln. eurų.

Traukiantis menkėms šiauriau gali įsiliepsnoti konfliktas dėl menkių žvejybos tarp Norvegijos ir Rusijos, nes teks peržiūrėti Arkties regiono žvejybos valdymo sistemą, kvotas.

Dabar menkių žvejyba Lofotene, Sor-Tromse, Vestfalene ir kitose pakrantėse prie Tromsės yra svarbiausia menkių žvejyba Norvegijoje ir didžiausia šių žuvų žvejyba pasaulyje. Ji vyksta nuo sausio iki balandžio.

Toks žvejybos sezonas turi panašumo su stintų žvejyba Lietuvoje. Ir žvejybos periodas yra panašus, ir žuvų gyvenimo būdas. Norvegijoje menkes, kaip ir stintas Lietuvoje, žvejai gaudo tuo metu, kai jos atplaukia neršti. Šiaurės jūrų menkės, kaip ir stintos, yra migruojančios.

Menkėms išneršus prie Norvegijos krantų, jų mailius dreifuoja į Arkties vandenyną, kur užauga, o sulaukęs 3-4 metų keliauja į Norvegijos pakrantę, kaip tai darė jų tėvai. Prie Norvegijos krantų pagaunama pakankamai įspūdingų dydžių menkių. 20 metų žuvis gali būti iki 2 metrų ir sverti 50-60 kilogramų.  

 

 

Fotoreportažas
  • Norvegijos menkėms - Baltijos giminaičių likimas-Foto-nr-9978_9979.jpg
  • Norvegijos menkėms - Baltijos giminaičių likimas-Foto-nr-9978_9980.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Norvegijos menkėms - Baltijos giminaičių likimas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.