Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Nuo kaperio iki Bahamų gubernatoriaus

Daugiau kaip prieš 300 metų parašyta knyga „Kelionė aplink pasaulį“ padėjo jos autoriui, anglų jūrininkui ir piratų medžiotojui Woodesui Rogersui (1679-1732), ne tik išbristi iš skolų, bet ir išgarsėti.

Laivai "Duke" ir "Dushess",  su kuriais  W.Rogersas plaukė aplink pasaulį ir išlaisvino negyvenamoje saloje paliktą Aleksandrą Selkirką.
Laivai "Duke" ir "Dushess", su kuriais W.Rogersas plaukė aplink pasaulį ir išlaisvino negyvenamoje saloje paliktą Aleksandrą Selkirką. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Didvyriai ir piratai

 

XVIII amžiuje ši marinistinė knyga jūrų apsuptoje Anglijoje buvo tapusi bestseleriu. Amžių bėgyje jos populiarumas tarp jūreivystės istorijos mėgėjų išliko pakankamai aukštas. Tik bibliografai galėtų tiksliai pasakyti, kiek iš viso išėjo tos knygos pakartotinų leidimų. Šiandien „Amazon“ internetinės prekybos tinklas siūlo įsigyti naujausią, 2018 metais išleistą originalią W.Rogerso knygos kopiją.

Daugelį skaitytojų domina ne tik knygos turinys, bet ir ją parašiusio jūrininko gyvenimo peripetijos. Pasak jo biografo Briano Little, W.Rogerso gyvenimas buvo kupinas nuotykių. Gausybėje publikacijų jis statomas į vieną gretą su Frensiu Dreiku, pirmuoju anglu apiplaukusiu pasaulį ir terorizavusiu Ispanijos užjūrio kolonijas. Anglai abu juos laiko nacionaliniais didvyriais, tačiau ispanai vadina piratais. Dėl jų kaperinės veiklos. Juolab, kad skirtumas tarp kaperių ir piratų buvo gana miglotas. Iš esmės tiek kaperiai, tiek piratai užsiimdavo ta pačia veikla – laivų užpuldinėjimu ir apiplėšimu. Vieni tai darė su valdžios leidimu, kiti – savo nuožiūra. Beje, iki XIX amžiaus pradžios visi prekybiniai laivai vagojo jūras ir vandenynus apsiginklavę iki dantų ir kovojo dėl vietos po saule.

Istorikų nuomone W.Rogersas buvo ne toks žiaurus, kaip Dreikas, tad ir jo įvaizdis istorijoje išliko romantiškesnis.

 

Į jūrą ne dėl duonos kąsnio

 

Woodesas Rogersas buvo kilęs iš pasiturinčio jūreivio šeimos. Jo tėvas, jūrų kapitonas ir prekybininkas, turėjo laivybos verslą, kurio dėka šeima vargo nematė. Jaunajam Woodesui tikrai nereikėjo trenktis į jūrą dėl duonos kąsnio, bet jis, matyt, mėgo nuotykius. Sulaukęs 18 metų, būdamas jau šiek tiek per senas, kad galėtų pradėti būtiną septynerių metų pameistrystę, jis vis dėl to nutarė jūreivio profesijos mokytis tėvo verslo partnerio, Bristolio jūrininko Johno Yemanso laive. Čia įgyta jūrinė patirtis, patvirtinta atitinkamu dokumentu, leido jam tapti Bristolio jūrinės bendruomenės dalimi.

Sulaukęs 25 metų, W.Rogersas vedė savo kaimyno ir artimo šeimos draugo admirolo dukrą Sarą. Po vedybų susigiminiavęs su garsiąja Whetstone šeima, iš provincijos kilęs jaunavedys tapo Bristolio miesto laisvuoju piliečiu su balsavimo teise. 1706 metais staiga jūroje mirė kapitonas Rogersas, palikdamas laivus ir verslą vyriausiam savo sūnui Woodesui. Dabar visa atsakomybė už šeimos materialinę gerovę užgulė ką tik vedusio vyro pečius.

Piratų Aukso amžiaus laikais gabenti krovinius laivais nebuvo lengvas užsiėmimas. Anglų laivus dažnai užpuldinėjo ispanai ir prancūzai, nes Anglija buvo įsivėlusi į Ispanijos įpėdinystės karą. Siekdamas apsaugoti anglų interesus jūroje Didžiosios Britanijos karalius Jurgis I Bristolio prekybos laivams suteikė kaperio patentą, kuris leido jiems užpuldinėti ir apiplėšinėti priešiškos valstybės laivus. Kaperio patentas buvo suteiktas ir keturiems W.Rogerso laivams.

 

Tėvo draugo pasiūlymas

 

Vieną iš jų, uošvio garbei pavadintą „Whetstone Galley“, W.Rogersas pasiuntė į Afriką dalyvauti vergų prekyboje. Afrikos laivas nepasiekė, nes pakeliui buvo užgrobtas prancūzų kaperių. Rogersas patyrė nuostolių ir suko galvą, kaip juos padengti.

1707 metų pabaigoje į jį kreipėsi buvęs tėvo draugas ir patyręs navigatorius Williamas Dampieras. Jis pasiūlė surengti ginkluotą ekspediciją prieš ispanus. Tai buvo beviltiškas kapitono W.Dampiero žingsnis, siekiant išgelbėti savo karjerą ir prestižą. Neseniai jo vadovaujama dviejų laivų piratinė ekspedicija Ramiajame vandenyne baigėsi bendražygių maištu. Dėl jo kaltės nuskendo abu ekspedicijos laivai, nes prieš išplaukiant iš uosto jų korpusai nebuvo apsaugoti nuo laivagraužių moliuskų.

W.Rogersas apie tai nieko nežinojo, todėl mielai sutiko su pasiūlymu. Jis įtikino daugelį turtingų Bristolio bendruomenės narių, įskaitant ir savo uošvį, finansuoti ekspediciją, kurios tikslas buvo apiplėšinėti Ispanijos laivus ir kolonijas visoje Ramiojo vandenyno pakrantėje.

1708 metų rugpjūčio 1 dieną dvi fregatos, „Duke“ ir „Duchess“, išplaukė iš Bristolio. Taip prasidėjo trejus metus trukusi kelionė aplink pasaulį. Jos metu W.Rogersas susidūrė su daugybe kliūčių. Daugelis įgulos narių buvo olandai, danai ir kiti užsieniečiai. Jie vos nesukėlė maišto, kai W.Rogersas atsisakė apiplėšti neutralų Švedijos laivą. Įgulai pritrūko alkoholio. Atsižvelgiant į tokią svarbią problemą, ekspedicija sustojo Tenerifėje apsirūpinti vietiniu vynu. Vėliau paaiškėjo, kad nebuvo pasiimta ir šiltesnių rūbų, o jų labai prireikė plaukiant aplink piečiausią Pietų Amerikos tašką labai arti Antarktidos.

 

Robinzono prototipo išgelbėjimas

 

Išplaukdamas į tolimą ir ilgą kelionę, W.Rogersas aprūpino savo laivus kalkėmis – citrusiniais vaisiais, kurie apsaugo nuo skorbuto. Laivams pasiekus Ramųjį vandenyną, visos kalkės jau buvo sunaudotos. Nuo vitaminų stygiaus mirė septyni vyrai.

Anksčiau šiame rajone plaukiojęs W.Dampieras ekspedicijos laivus nukreipė į mažai kam žinomą Chuano Fernandeso salą papildyti šviežių produktų atsargas. 1709 metų vasario 1 dienos vakarą, artėdami prie salos, jūreiviai pastebėjo krante degantį laužą. Kilo įtarimas, ar tai ne ispanų laivo įgula suruošė šventę negyvenamoje saloje. Kitą rytą W.Rogersas pasiuntė į krantą žvalgybą ir sužinojo, kad laužą kūreno škotų jūreivis Aleksandras Selkirkas. Tas pats, kurį prieš ketverius metus čia išlaipino dabartinis ekspedicijos navigatorius W.Dampieras. Buvęs jo jūreivis dabar atrodė kaip laukinis, vilkintis ožkos kailiais.

Vėliau W.Rogersas savo bestselerių knygoje „Cruising Voyage Round the World“ rašė; „Gubernatorius, nors mes taip pat galėtume jį pavadinti ir salos monarchu. Ponas Selkirkas pagavo mums dvi ožkas, iš kurių pagaminome puikų sultinį su ropėmis ir kitais žalumynais mūsų sergantiems vyrams“. Knygoje pateiktas pasakojimas apie jūreivį, kuris negyvenamoje saloje praleido ketverius metus, pasiekė rašytoją Danielį Defo. Galime tik spėlioti, ar būtų atsiradusi milijonus skaitytojų pradžiuginusi neįtikėtina jūreivio Robinzono Kruzo istorija, jei ne Woodesas Rogersas.

Atokvėpis saloje padėjo keliautojams atgauti jėgas. Gaudami gerą maistą, atsigavo sergantys jūreiviai. Per tą laiką buvo sutaisytos laivo bures, apsirūpinta žuvų ir žvėrienos atsargomis. Selkirkas, užmiršęs senas nuoskaudas, susitaikė su savo buvusiu komodoru, kuris buvo jį palikęs negyvenamoje saloje, ir prisijungė prie W.Rogerso flotilės.

Po to, kai 1709 metų vasario 14 dieną fregatos paliko Chuano Fernandeso salą, ekspedicija šmėsi „darbo“. Apiplėšė daugybę laivų, Peru pakrantėje surengė reidą per čia įsikūrusias Ispanijos kolonijas.

Jūrų mūšiai ne visada buvo lengvi. Viename iš jų Woodesas Rogersas buvo smarkiai sužeistas, o jo brolis žuvo.

 

Piratų medžiotojas

 

1711 metų spalio mėnesį W.Rogerso ekspedicija, apiplaukusi pasaulį, grįžo į Angliją nepraradusi savo fregatų bei daugumos vyrų. Ekspedicijos investuotojai buvo patenkinti, jie gavo maždaug dvigubai didesnį pelną, negu tikėjosi. Tačiau ekspedicijos vadovas už tis metus trukusį reisą, kuriame jis buvo sunkiai sužeistas, o brolis žuvo, uždirbo tik 1600 svarų sterlingų. Tada tai buvo nemaži pinigai. Bet jų buvo per mažai, kad užtektų padengti visas skolas, kurias patyrė šeima kol W.Rogersas namuose palikęs verslą plaukiojo po pasaulį. Nuo bankroto išgelbėjo finansinės sėkmės sulaukusi jo knyga apie patirtus nuotykius .

Ekspedicija padarė Woodesą Rogersą nacionaliniu didvyriu. Karalius Jurgis I 1718 metais paskyrė jį Bahamų salų, kurios buvo tapusios piratų prieglobsčiu, gubernatoriumi. Jis turėjo pasiūlyti karaliaus malonę visiems piratams, kurie nedelsdami nutrauks savo veiklą.

Didžioji dalis nuo įtempto gyvenimo pavargusių piratų laikėsi amnesatijos sąlygų. Keliolikai piratų tokia idėja buvo nepriimtina. Vienas iš tokių buvo savo žiaurumu garsėjęs piratų gaujos vadas Charlesas Vanesas. Jis ne tik sudegino vieną W.Rogerso laivą, bet praplaukdamas pro anglų laivyno flagmaną jį dar apšaudė.

Tai buvo aiški žinia Rgersui, kad yra piratų, kurie niekada nepriims karaliaus malonės .Todėl jis surinko daugybę jūrininkų ir piratų medžiotojų kovai su užsispyrusiais piratais. Netrukus visi Bahamų salose esantys piratai žuvo mūšiuose arba buvo sugauti, nuteist ir pakarti. W.Rogersas tapo didžiausiu „sėkmės džentelmenų“ priešu. Visi piratai jo bijojo ir nekentė.

Po trijų metų kovos su piratavimu Karibų jūroje W.Rogersas visam laikuio grįžo į Angliją. Jo kovos su piratais devizas „ Piracy expelled, commerce restored“ (Piratai išvaryti, prekyba atstatyta) iki pat nepriklausomybės paskelbimo 1973 metais buvo nacionalinis Bahamų devizas."

Fotoreportažas
  • Nuo kaperio iki Bahamų gubernatoriaus-Foto-nr-8590_8591.jpg
  • Nuo kaperio iki Bahamų gubernatoriaus-Foto-nr-8590_8592.jpg
  • Nuo kaperio iki Bahamų gubernatoriaus-Foto-nr-8590_8593.jpg
  • Nuo kaperio iki Bahamų gubernatoriaus-Foto-nr-8590_8594.jpg
  • Nuo kaperio iki Bahamų gubernatoriaus-Foto-nr-8590_8595.jpg
  • Nuo kaperio iki Bahamų gubernatoriaus-Foto-nr-8590_8596.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Nuo kaperio iki Bahamų gubernatoriaus"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.