Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Nuo mažųjų tralerių iki bazių, miškovežių

Klaipėdietis Vladimiras Petrovas per savo jūrinę veiklą pamatė daugybę ir įvairių tipų laivų, ne vieną naują priiminėjo ir pats, kaip radijo stoties viršininkas.

Miškovežis „Vladimir Favorskij“ 1987 m Jenisiejaus upe plaukia su mediena iš Igarkos.
Miškovežis „Vladimir Favorskij“ 1987 m Jenisiejaus upe plaukia su mediena iš Igarkos. @ nuotr.

Pirmasis SOS

 

V.Petrovui yra tekę ir susidurti su dideliais štormais, incidentais, ledo laukais, pakliūti į situaciją, kai užplaukęs ant rifo laivas nuskendo.

Tai įvyko viename pirmųjų reisų 1952 m. iš Barenco jūros plaukiant į Murmanską. Mažasis žvejybinis traleris (MRT) užlaukė ant rifo prie Kildino salos, pramušė dugną. Laivo radistui V.Petrovui pirmą kartą gyvenime dar morzės abėcėle teko siųsti į eterį SOS signalą.

Visus 8 skęstančio laivo įgulos narius išgelbėjo kariškiai. Pats laivas nuskendo. Viskas vyko greitai. Jis išgirdo, kaip kapitonas ant tiltelio šaukia - lįsk greičiau lauk iš „Rubkės“ (liet. - Radijo kajutės).

MRT laivų žvejų kolūkis buvo Tiriberkos kaime prie Murmansko. Barenco jūroje gaudydavo menkes.

Į šį atšiaurų kraštą V.Petrovas atvyko 1952 m. baigęs Astrachanės radijo operatorių mokyklą.

Manė ištversiąs Šiaurėje. Buvo užgrūdintas sunkios vaikystės. Gimė 1934 m. Staliningrade. Tėvas kolūkyje dirbo mechaniku, bendravo su vietiniais vokiečiais. 1937 m. jį areštavo, nuteisė, vėliau reabilitavo. Per karą tris kartus sunkiai sužeistas, tapo invalidu.

V.Petrovas su gyvenimo realybe Murmanske sunkiai susitaikė. MRT laivuose sąlygos buvo prastos. Tiek Tiriberkoje, tiek laivuose žvejai smarkiai girtuokliavo.

 

Silkių žvejybos pradžia

 

1953 m. jaunuolis atvyko į Klaipėdą, kur gyveno mama - ukrainietė, su žydų tautybės patėviu. Šis dirbo neseniai susikūrusios „Baltijsko“ gamyklos Aprūpinimo skyriaus viršininku.

Laivyno radistui Klaipėdoje tuomet buvo vienintelė darbo vieta - Silkių gaudymo valdyboje. Jos pavadinimas buvo rusiškas: USL - „Upravlenije seldianogo lova“. Ji įsteigta 1951 m, viršininkas, kaip prisiminė V.Petrovas, buvo Aleksandras Popovas.

Pasiūlė dirbti Vidutiniame žvejybos traleryje (VŽT-496), kurio įgula buvo 28 žmonės. Tokių laivų USL turėjo 25. Visi jie buvo statyti Rostoke, tuometinėje Vokietijos demokratinėje respublikoje. Laivai beveik nauji. Gaudė silkes Atlanto vandenyne, Šiaurės jūroje prie Islandijos, Norvegijos. Tai buvo vienos pirmųjų silkių ekspedicijų.

V.Petrovas tuo metu Klaipėdoje buvo vienintelis 1-os klasės radistas. Po metų VŽT laivuose jį paskyrė dirbti radijo stoties viršininku į pirmąją 1954 m. rudenį Klaipėdoje atsiradusią plaukiojančią bazę „Naujoji žemė“. Ji taip pat buvo statyta Rostoke. Bazė „Naujoji žemė“ dar turėjo garinį variklį - jos kuras buvo anglys. Tik vėliau jos pakeistos mazutu.

Įgula buvo 50 žmonių. Iš jų du radistai. Reisai trukdavo du mėnesius. Laivas atplukdydavo iš Klaipėdos tarą, tinklus, kitas žvejybos rajone reikalingas priemones, surinkdavo iš VŽT žuvį ir atgal į Klaipėdą.

V.Petrovas prisiminė, kad USL laivuose daugiausiai dirbo rusų tautybės jūrininkai iš Archangelsko, Murmansko, Juodosios jūros regionų, nes Klaipėdoje jūreivystės mokyklos dar nebuvo.

Tokių laivų USL daugėjo. 1955 m. atsirado bazė „Primorsk“, vėliau kasmet po 1-2 naujas bazes - „Marija Melnikaitė“, „Žemaitė“, „Petras Cvirka“. Visos pirmosios 5 bazės buvo tos pačios klasės. Šešta bazė buvo visiškai naujos kartos garsi ir įspūdinga savo laikmečiui „Sovetskaja Litva“. Ji atsirado jau po to, kai USL 1957 m. buvo pertvarkyta į Silkių žvejybos ekspedicijos bazę (BESL - „Baza ekspedicionogo seldianogo lova“).

 

Banginių medžioklės bazė

 

Atvykęs į Klaipėdą V.Petrovas čia sutiko lietuvaitę Ireną Balčiūnaitę, 1954 m. sukūrė šeimą ir jau 66 m. kartu. Išauginta dukra Veronika, sūnus Jurijus, anūkai, proanūkiai.

V.Petrovas laiko save klaipėdiečių, išmoko lietuvių kalbą. Įtakos turėjo ir žmona, kilusi iš inteligentiškos šiauliečių šeimos. Pokaryje taip susiklostė, kad areštavus jos tėvą, kurį išsiuntė kasti Belamorkanalo, šeimai teko sprukti iš Šiaulių, pradžioje į Telšius, po to į Klaipėdą.

„Tuomet, prieš 60 metų, kai augo vaikai, reikėjo išlaikyti šeimą. Silkių žvejybos laivuose ar plaukiojančiose bazėse radijo stoties viršininko atlyginimas nebuvo didelis - 180 rublių“, - prisiminė V.Petrovas.

1960 m. jis atsidūrė Kaliningrade banginių medžioklės valdybos bazėje „Jurij Dolgorukij“. Prie jos buvo 12 banginių medžioklės laivų, panašių į VŽT. Juose būdavo 25 žmonių įgula.

Banginių medžioklės bazė „Jurij Dolgorukij“ buvo tarsi fabrikas ant vandens. Joje dirbo ir gyveno 700 žmonių. Iš jų 24 bazės vadovybės darbuotojai, 70 laivo technikų, 30 chirurgų, terapeutų, dantistų, traumatologų, urologų, akių gydytojų ir ligoninės personalas, keli šimtai banginių mėsos išdorotojų. Laive plaukdavo ir apie 90 mokslininkų, kurie tirdavo vandenynus. Netgi radistai bazėje buvo penki, budėjo ištisą parą. Bazėje veikė vidurinė mokykla, buvo 4 mokytojai. V.Petrovas joje mokėsi baigiamojoje vidurinės klasėje.

Bazė netgi turėjo du „Mi“ klasės nedidelius 3 vietų sraigtasparnius. Jai būdavo ieškoma banginių. V.Petrovas prisiminė atvejį Ugnies Žemės rajone, kai sėdo į sraigtasparnį paskraidyti. Grįžus bazė „Jurij Dolgorukij“ nepriėmė sraigtasparnio, nes įvyko incidentas. Perkrovus bazė pasviro - sraigtasparnis negalėjo tūpti. Gerai, kad netoliese buvo sala. Sraigtasparnis nusileido joje ir kelias valandas pingvinų draugijoje laukė kol bazė bus išlyginta.

Bazė su banginių medžioklės vilkstine plaukdavo pagal Afrikos krantus links Antarktidos, Argentinos ir medžiodavo banginius. Išdorodavo banginio mėsą, imdavo taukus, iš atliekų darydavo žuvų miltus. Ši veikla buvo itin pelninga. Tokių banginių medžioklės bazių Tarybų Sąjungoje buvo trys  - be Kaliningrado dar Odesoje ir Tolimuosiuose Rytuose. 

V.Petrovas su „Jurij Dolgorukij“ dalyvavo dviejuose reisuose. Darbas turėjo ir pliusų, ir minusų. Ilgi 9 mėnesių reisai išvargindavo. Po namuose praleisto mėnesio vėl reikėdavo išeiti į reisą. Pliusas buvo tai, kad baigiantis banginių medžioklės sezonui bazė sustodavo Montevideo uoste. Įgula iš bazės būdavo plukdoma į miestą, leido apsipirkti. Jūrininkai iš Montevideo į namus parsiveždavo puikių lauktuvių, kurių didelė dalis po to atsidurdavo ir Klaipėdos turguje.   

 

Gaisras laive prie Senegalo

 

1962 m. V.Petrovas vėl grįžo į Klaipėdą. Įsidarbino pradžioje Klaipėdoje veikusioje Transportinio laivyno bazėje - transportiniuose laivuose „Kazys Giedrys“ (kapitonas Česlovas Bublis), „Plaja Ceron“ (kapitonas V.Strikalovas).

Pirmasis iš žvejybos rajono plukdė šaldytas žuvis į Kubą ir iškraudavo Havanoje. Kol kubiečiai penkias dienas krovė iš laivo žuvis, įgulai, prisiminė V.Petrovas, Havanoje rengė ekskursijas, daliai jūrininkų leido išeiti į miestą ir savarankiškai.

Buvęs bananų gabenimo laivas „Plaja Ceron“ šaldytas žuvis plukdė į Afrikos šalis, pagrinde Senegalą ir Dakarą.

Vėliau V.Petrovas radijo stoties viršininku dirbo Tralinio laivyno bazėje didžiausiuose žvejybos traleriuose šaldytuvuose (DŽTŠ) „Rapolas Čarnas“ (kapitonas Nikolajus Ivanovas), „Zigmas Angarietis“ (kapitonas Levas Larionovas). Tai buvo naujos kartos žuvis gaudę ir transportavę dideli žvejybos traleriai.

Iš to laiko įsiminė epizodas, kai Senegalo neutraliuose vandenyse vos neužsidegė jo DŽTŠ „Petrodvorec“ (kapitonas A. Miloserdovas). Iš priplaukusio aprūpinimo tanklaivio į „Petrodvorec“ buvo pilamas kuras. Staiga išbėgo trečiasis mechanikas šaukdamas: „Gaisras, gaisras“. Pilant kurą išmušė žarnos jungtį, kuras išsiliejo ant laivo pagalbinio variklio ir užsidegė.

Pagal instrukciją tanklaivio įgula turėjo „nukirsti galus“ ir plaukti tolyn nuo degančio tralerio. Ji pasielgė kitaip - padavė žarną ir ėmė pilti vandenį, nes pats traleris be pagalbinio variklio nieko negalėjo padaryti.

„Užpylė mašinų skyrių, buvo daug dūmų, tačiau didesnės žalos ar tragedijos pavyko išvengti. Jei tanklaivis būtų nepadėjęs DŽTŠ „Petrodvorec“ ir būtų sudegęs, o kartu su juo ir mes jūrininkai“, - svarstė V.Petrovas.

 

Per audrą pamesta mediena

 

Paskutinioji V.Petrovo 45 metų jūrinio darbo stotelė buvo Lietuvos jūrų laivininkystė. Joje jis dirbo nuo 1969 iki 1993 m.

Prasidėjo nuo miškovežio „Liuban“. Vėliau - tai viename, tai kitame Lietuvos jūrų laivininkystės miškovežyje, kaip „Pravda“, „Kašino“, „Kupiškis“. Prisiminė, kad „Kupiškyje“ į reisą ėjo su kapitonu Vladimiru Bucharevu. Jis buvęs 1965 m įkurto Leningrado laivybos padalinio - Klaipėdos Jūrų agentūros bazės viršininkas. Šios bazės pagrindi 1969 m. prasidėjo Lietuvos jūrų laivininkystės veikla.

Pirmasis nuolatinis V.Petrovo laivas buvo „Vasilij Polenov“ - vienas iš pirmųjų naujo tipo Rusijos dailininkų vardų miškovežis. Jo kapitonas buvo Janis Ločmelis.

V.Petrovas prisiminė, kad tuo metu laivininkystėje buvo daug miškovežių - „Mirnij“ klasės laivų, kaip „Ciklomen“, „Kara“, „Iljičiovo“, „Kuncevo“, „Kostino“, „Voronež“, „Kapsukas“, „Kėdainiai“, „Kretinga“. Po to atsirado Rusijos dailininkų pavadinimus gavę laivai, kaip „Nikolaj Jaroščenko“, „Abram Archipov“, Nikolaj Kasatkin“, „Vladimir Favorskij“, „Vasilij Polenov“, „Mitrofan Grekov“,

Dirbant Lietuvos jūrų laivininkystėje labiausiai įsiminė reisas miškovežiu „Vladimir Favorskij“ į Igarką ir atgal. Tai buvo gal kokiais 1990 m. rugsėjo pabaigoje Baltojoje jūroje ir Jenisiejuje jau buvo ledas. Laivų vilkstinė atplaukė lydimas ledlaužio. Pakrovus medieną ledlaužis juos ir išlydėjo.

„Pro Naująją žemę jau plaukiant į Barenco jūrą gavau radiogramą apie artėjantį 7-8 balų štormą. Miškovežiams tai nemalonus reiškinys, nes daug medienos pakrauta ant denio. Pranešiau kapitonui. Tas pagalvojo ir sako, gal spėsime prašokti štormą“, - prisiminė V.Petrovas.

Radisto kajutė buvo viršuje prie mašinų skyriaus, girdėdavo, kaip dirba laivo varikliai. V.Petrovas prisiminė, kaip pabudo 4 val. nakties - variklis nedirbo, laivas pasviręs 35 proc., 7-8 metrų bangos jį neša link Norvegijos pakrantės uolų.

„Vairinėje buvo susirinkę kapitonas, šturmanai, zampolitas. Kapitonas šaukia man - „duok SOS signalą“. Norvegai atsiliepė, klausia kokios koordinatės. Komanda jau rengėsi palikti laivą, bet likimas buvo gailestingas. Audra laivą įnešė į įlanką. Išmetėme inkarą. Jis sustabdė laivo dreifą“, - prisiminė V.Petrov.

Vienas jaunas jūrininkas nemažai ir rizikuodamas, per audrą nušliaužė ant medienos ir nukirto lynus. Medienos paketai nuo denio nulėkė į jūrą. Buvo prarasta laivu gabento apie pusę medienos krovinio. Laivas išsitiesino, įgula užvedė jo variklį ir vietoje Ispanijos uosto, kur turėjo plukdyti medieną, grįžo į Klaipėdą. Tai buvo nemažas įvykis, vienintelis toks atvejis Lietuvos jūrų laivininkystėje. V.Petrovas prisiminė pats apie šį reisą jis netgi parašęs į „Klaipedką“.     

Fotoreportažas
  • Nuo mažųjų tralerių iki bazių, miškovežių-Foto-nr-9640_9641.jpg
  • Nuo mažųjų tralerių iki bazių, miškovežių-Foto-nr-9640_9642.jpg
  • Nuo mažųjų tralerių iki bazių, miškovežių-Foto-nr-9640_9643.jpg
  • Nuo mažųjų tralerių iki bazių, miškovežių-Foto-nr-9640_9644.jpg
  • Nuo mažųjų tralerių iki bazių, miškovežių-Foto-nr-9640_9645.jpg
  • Nuo mažųjų tralerių iki bazių, miškovežių-Foto-nr-9640_9646.jpg
  • Nuo mažųjų tralerių iki bazių, miškovežių-Foto-nr-9640_9647.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Nuo mažųjų tralerių iki bazių, miškovežių"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.