Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Nuo stapelių Hamburge iki kapinyno Indijoje

1974 metų sausio paskutinėmis dienomis Klaipėdos prekybos uoste pirmą kartą per visą jo istoriją svečiavosi didelis, beveik 200 metrų ilgio, keturių žvaigždučių laineris.

 Viena iš paskutiniųjų „Maxim Gorkiy“ nuotrauka 2008 metais
Viena iš paskutiniųjų „Maxim Gorkiy“ nuotrauka 2008 metais @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Į Klaipėdą prieš tolimą kelionę

 

Anais laikais per aukštą prekybos uosto tvorą paprastai matydavosi tik laivų stiebai, apkarstyti radijo antenomis. Šį kartą kyšojo ne tik kamino viršūnė, bet ir dalis kapitono tiltelio, kuriame yra visi įrengimai ir prietaisai, reikalingi laivui valdyti. Toks vaizdas, kaip magnetas traukė smalsių miestelėnų žvilgsnius.

Patys didžiausi laivai, kuriuos iki tol jiems tekdavo matyti Klaipėdoje, buvo žvejybos uoste besilankantys „Sovietskaja Arktika“ ir „Rybackaja slava“. Tos plaukiojančios bazės iš žūklės rajonų grįždavo su aprūdijusiais, o kartais ir aplamdytais bortais. Ir, štai, į Klaipėdą atplaukė tarsi iš jūreiviškos dainos išniręs „baltas laivas tolimųjų vandenų“.

Prie krantinės stovintis okeaninis laineris iš tiesų buvo baltas nuo pat viršutinio antstato iki raudonos vaterlinijos bortų apačioje. Laivas buvo aiškiai užsienietiškas, tačiau laivagalyje ant flagštoko plevėsavo raudona vėliava su pjautuvu ir kūju, penkiakampe žvaigžde.

– Tai buvęs Vakarų Vokietijos keleivinis laivas „Hamburg“, – atsakydamas į smalsuolių klausimus aiškino laivo kapitonas Sergejus Dondua. – Dabar, pakeitęs vėliavą ir pavadinimą, jis priklausys mūsų Juodosios jūros laivininkystei. Kadangi laukia tolima kelionė aplink visą Europą, užsukome į Klaipėdą pasipildyti kuro ir maisto atsargų, laukiame atskrendant iš Odesos daugiau įgulos narių.

 

Krikštamotė – kanclerio žmona

 

Netikėtai į Klaipėdą užklydęs laineris buvo pirmasis didelis keleivinis laivas, pastatytas Vokietijoje po 1938 metų. Kadaise, dar kaizerio laikais, Vokietija garsėjo savo keleiviniais laivais. Iš jų net du laineriai, „Kaiser Wilhelm der Grosse“ ir „Deutschland“, buvo laimėję Žydrąją Atlanto juostą – pereinamąjį prizą, skirtą laivams už greičio rekordą perplaukiant šiaurinę Atlanto vandenyno dalį. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija liko be keleivinių laivų. Vieni buvo nuskandinti per karą, kitus jau po karo išsidalijo nugalėtojai.

Hamburge atsikūrusi „Atlantic Linie“ laivininkystė iš pradžių į transatlantinę liniją paleido vienintelį savo lainerį „Hanseatic“. Sulaukus sėkmės, laivininkystė nutarė pasistatyti naują laivą, kuris, panašiai kaip „Queen Elizabeth 2“, atliktų transatlantinius ir kruizinius reisus.

1968 metų vasario 21 dieną Hamburge „Deutsche Werft“ laivų statykloje buvo nuleistas į vandenį 194,72 metro ilgio ir 26,62 metro pločio, 10 denių okeaninis laineris. Jis galėjo priimti apie 790 keleivių ir  340 įgulos narių.

Naujo Vokietijos lainerio gimtadienis sulaukė didžiulio valdžios ir visuomenės dėmesio. Jo krikštamote tapo VFR kanclerio Kurto Kisingerio (Kiesinger) žmona Luiza, suteikusi laivui „Hamburg“ vardą.

 

Bankrotas ir aktorystė

 

Naujasis „Atlantic Linie“ kompanijos flagmanas į savo pirmąjį reisą iš Kukshafeno į Pietų Ameriką išplaukė 1969 metų kovo 28 dieną. Šis kruizas užtruko 36 dienas. Iki 1973 metų „Hamburg“ plaukiojo kruiziniais reisais aplink Europą ir Ameriką..

1970 metais prasidėjusi pasaulinei naftos krizei, laivo reisai tapo nuostolingi. Laivininkystė, spaudžiama skolų, nusprendė parduoti lainerį.

Nusipirkti „Hamburg“ pretendavo net trys laivybos kompanijos – vokiečių japonų ir amerikiečių. Pagaliau lainerį už 62 milijonus markių 1974 metų pradžioje nusipirko Niujorke veikianti firma Robin International ir iš karto pardavė jį Juodosios jūros laivininkystei. Buvęs vokiečių laineris netikėtai tapo pirmuoju keturių žvaigždučių kruiziniu laivu, plaukiojančiu su Sovietų Sąjungos vėliava. Jam buvo suteiktas rusų rašytojo Maksimo Gorkio vardas.

Įdomu, kad, prieš pradėdamas tarnybą pas sovietus, „Hamburg“ dar spėjo Šiaurės jūroje suvaidinti kruizinį laivą „Britannic“ britų trileryje „Juggernaut“. Aštraus siužeto filme veiksmas vyksta Atlanto viduryje. Laivininkystės vadovui Londone paskambina žmogus, prisistatęs Juggernautu, ir praneša apie 7 bombas paslėptas laive „Britannic“. Kaip ir pridera geram detektyvui, viskas baigiasi laimingai.

 

Persekiojo nelaimės

 

Vos pradėjęs tarnybą sovietiniame laivyne, 1975 metų lapkrityje „Maksim Gorkij“ realiame gyvenime patyrė tai, ką jam teko anksčiau suvaidinti kine. Laivui stovint Puerto Riko salos San Chuano uoste, jį taip pat buvo bandoma susprogdinti. Prie borto žemiau vaterlinijos kažkas pritvirtino dvi bombas. Jos sprogo likus valandai iki išplaukiant. Buvo pramuštas bortas balastinio rezervuaro dalyje. Laivo įgula pati greitai užtaisė padarytą skylę ir išplaukė į Niujorką. Keleiviai, pasitikėdami įgulos atliktu remontu, išplaukė kartu.

Kitą kartą „Maksim Gorkij“ nebuvo įleistas į Niujorko uostą. Tai buvo amerikiečių atsakas į sovietų kariuomenės intervenciją Afganistane. Teko laineriui stovėti reide nuleidus inkarą, o jo keleivius į krantą vežiojo uosto laivai.

1989 metų vasarą laineris vos nenuskendo susidūręs su ledo lytimis prie Špicbergeno salos krantų. Per prarėžtą bortą į laivą plūstelėjo vanduo. Tuo metu laive buvo 575 keleiviai ir 378 įgulos nariai. Visi keleiviai ir trečdalis įgulos paliko laivą gelbėjimosi valtimis. Kai po trijų valandų į įvykio vietą atplaukė Norvegijos pakrančių apsaugos laivas „Senja“, laineris jau buvo paniręs beveik iki pagrindinio denio. Įgulos ir gelbėtojų dėka pavyko išvengti aukų bei išgelbėti laivą, kuris buvo nuvilktas į Špicbergeno uostą.

Po dviejų metų, laineriui vėl plaukiojant netoli Špicbergeno, jame įvyko gaisras. Jį užgesino maždaug per valandą, tačiau dūmuose užduso trys žmonės – rusė, anglas ir šveicaras. Tai buvo pats tragiškiausias įvykis per visą lainerio „Maksim Gorkij“ istoriją.

 

Karjeros finalas ir bandymas išgelbėti

 

Žlugus Sovietų Sąjungai, sovietinį lainerį išsinuomojusi Vokietijos kelionių agentūra „Phoenix Reisen“ įregistravo jį Nasau uoste ir iškėlė Bahamų Sandraugos vėliavą. Nuo kamino pašalino kūjo ir pjautuvo emblemą, nudažė jį Rusijos vėliavos spalvomis. Laivo bortuose vietoj kirilicos atsirado lotyniškomis raidėmis užrašytas laivo pavadinimas – „Maxim Gorkiy“. Navigacinę įgulos dalį sudarė rusai, daugiausia iš Sankt Peterburgo, o mašinų skyriuje, restorano ir kajučių aptarnavime darbavosi ukrainiečiai.

Daugiau kaip 10 metų „Maxim Gorkiy“ plaukiojo pagal tą patį tvarkaraštį. Nuo gruodžio iki pavasario pradžios vykdavo kelionės aplink pasaulį, pavasarį laineris atlikdavo kelias kruizines keliones aplink Europą, vasarą patraukdavo į šiaurines platumas, rudenį plaukiojo po Viduržemio jūrą.

Prasidėjus pasaulinei finansinei krizei, kelionių agentūra „Phoenix Reisen“, kuri tuo metu jau buvo tapusi lainerio „Maxim Gorkiy“ savininke, nutarė jį parduoti. Grupė Vokietijos visuomenininkų stengėsi laivą išsaugoti kaip technikos paminklą, tačiau nesurinkus pakankamai lėšų ir Hamburgo miestui atsisakius suteikti laivui nemokamą prieglobstį, šis planas žlugo..

2009 metais už 4,2 milijono dolerių lainerį nusipirko Indijos metalo perdirbimo bendrovė. Jis buvo nutemptas į Indijos pakrantės miestą Alangą, kuris laikomas didžiausiu pasaulyje „mirusių laivų“ kapinynu.

Fotoreportažas
  • Nuo stapelių Hamburge iki kapinyno Indijoje-Foto-nr-7666_7667.jpg
  • Nuo stapelių Hamburge iki kapinyno Indijoje-Foto-nr-7666_7668.jpg
  • Nuo stapelių Hamburge iki kapinyno Indijoje-Foto-nr-7666_7669.jpg
  • Nuo stapelių Hamburge iki kapinyno Indijoje-Foto-nr-7666_7673.jpg
  • Nuo stapelių Hamburge iki kapinyno Indijoje-Foto-nr-7666_7670.jpg
  • Nuo stapelių Hamburge iki kapinyno Indijoje-Foto-nr-7666_7671.jpg
  • Nuo stapelių Hamburge iki kapinyno Indijoje-Foto-nr-7666_7672.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Nuo stapelių Hamburge iki kapinyno Indijoje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.