Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Nuolat analizuos uosto aplinkos pokyčius

Klaipėdos uostas sudėtingas mechanizmas, kuris vienaip ar kitaip veikia aplinką.

Modernėjantis šiuolaikiškas Klaipėdos uostas.
Modernėjantis šiuolaikiškas Klaipėdos uostas. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Poveikio pobūdis

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą 2019-2020 m. nuolat stebėti uosto aplinką jo akvatorijoje, sąvartų rajone jūroje, kranto juostoje. Bus vykdoma vadinamasis uosto monitoringas pagal programą suderintą su aplinkosaugininkais. Jos tikslas įvertinti pokyčius uosto aplinkoje.

Nors pati Uosto direkcija nevykdo aplinką teršiančios veiklos uosto akvatorijoje kaupiasi

teršalai atkeliavę iš kitų taršos šaltinių. Teršalai atplukdomi su Nemuno vandenimis, patenka su Klaipėdos miesto nuotekomis. Dalis teršalų į uosto akvatoriją patenka ir iš uoste įsikūrusių laivų remonto, krovos bendrovių.

Realiai didžiausią poveikį aplinkai daro Uosto direkcijos organizuojami uosto akvatorijos valymo ir gilinimo, iškasto grunto gramzdinimo jūroje, molų bei krantinių performavimo ir

statybos darbai.

Ankstesnių metų stebėjimų patirtis rodo, kad tarp teršalų akvatorijos dugne labiausiai paplitę ir didžiausias koncentracijas yra pasiekę naftos produktai ir sunkieji metalai (chromas, nikelis, cinkas, varis, švinas, gyvsidabris, kadmis). Iš Nemuno, Kuršių marių, Klaipėdos miesto ir uosto į akvatoriją patenka daug organinių ir mineralinių medžiagų, kurios skatina mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, skatina vandens žydėjimą.

 

Stebėjimo taškai

 

Yra numatytas didelis aplinkos stebėjimo postų ir profilių tinklas.

Pačiame uoste aplinkos stebėjimas yra vykdomas Klaipėdos sąsiauryje iki Klaipėdos uosto vartų į jūrą. Vien uosto vartuose ir jų prieigoje jūroje išdėstytos 4 automatinės vandens lygio, bangų ir srovių, meteorologinių matavimų stotys.

Pačiame uoste nuo vartų iki Smeltės pusiasalio yra 12 aplinkos stebėjimo stočių. Ties Malkų įlankos įplauka yra atskiras vandens lygio matavimo postas, o Kuršių mariose ties Smeltės pusiasalių - debito matavimo postas 

Uoste atskiri stebėjimo taškai išdėstyti ir uždarose uosto vietose, kaip Malkų įlanka, Žiemos uostas, „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ akvatorija. Ištisa 8 vietų stebėjimo linija išsidėsčiusi Malkų įlankos dalyje prie Smeltės pusiasalio, kur įkurtas Smeltės valstybinis botaninis draustinis. Jame auga reti augalai - druskinis vikšris, pajūrinė pienažolė ir trispalvis astras. Uosto direkcijos lėšomis šiuos augalus bandoma užveisti ir kitose pajūrio ir pamario vietose.

Uoste yra ir trys ichtiologinių - žuvų plaukimo į nerštavietes stebėjimo vietos prie Kopgalio, ties SGD terminalu ir už Kiaulės nugaros.

Stebėjimo taškai yra ir centrinėje Kuršių marių dalyje. Nuo Kiaulės nugaros iki Juodkrantės iš viso yra 3 stebėjimo stotys.

Nuolat stebima ir Kuršių nerijos krantų dalis. Atskiri postai ir stebėjimo profiliai išdėstyti nuo Alksnynės iki Kopgalio. Iš viso yra 17 krantų stebėjimo postų, įskaitant Kiaulės nugarą. Ypatingas dėmesys dėl aplinkos pokyčių kreipiamas į laivų kapinyno rajoną, kur yra net 6 stebėjimo taškai.

Taip pat stebima Baltijos jūra ties uosto vartais ir grunto gramzdinimo (sąvartų) rajonuose, kurių yra trys. Kiekviename rajone yra po penkias stabėjimo stotis - rajono centruose ir kraštuose. Dar trys stebėjimo stotys maždaug ties 12 metrų gylio izobata jūroje yra priešais Karklę, Klaipėdą ir Juodkrantę. Jose stebima ar kas nors neišplaunama į krantą iš priešais esančių grunto gramzdinimo sąvartynų.

Stebėjimo postai yra išdėstyti ir Baltijos jūros pakrantėse prieš uosto vartus ir už jų. Pajūryje prie Smiltynės kranto yra 11 stebėjimo postų. Nuo Melnragės iki Girulių - net 17 stebėjimo postų, o toliau dar vienas ties Olando Kepure.

 

 

Išliekamoji duomenų vertė

 

Nuolatiniai aplinkos stebėjimai Klaipėdos uoste yra vykdomi nuo 2005 metų.

Stebimas vandens tėkmės greitis ir kryptis, temperatūra, druskingumas, skendinčių medžiagų koncentracija, vandens skaidrumas, debitas. Papildomai fiksuojami meteorologiniai parametrai – oro temperatūra, matomumas, radiacija, krituliai, vėjo kryptis ir greitis.

Vasarį, gegužę, rugpjūtį ir lapkritį uoste atliekami vandens hidrocheminiai tyrimai. Dažnai vykdomi ir dugno nuosėdų tyrimai ypač laivų statybos ir remonto įmonių zonose.

Echoloto pagalba pagal nustatytus profilius dažnai atliekami ir sąvartos rajonų tyrimai.

Kiekvieno ketvirčio rezultatai pateikiami Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių

tyrimų departamentui ir Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos Klaipėdos skyriui.

Metinė monitoringo ataskaita ir monitoringo rezultatai pateikiami popierine ir elektronine

forma teikiama Jūrinių tyrimų departamentui, Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriui ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 31 d. Visi tyrimų duomenys yra teikiami Jūrinių

tyrimų duomenų fondui.

Fotoreportažas
  • Nuolat analizuos uosto aplinkos pokyčius-Foto-nr-7618_7619.jpg
  • Nuolat analizuos uosto aplinkos pokyčius-Foto-nr-7618_7620.jpg
  • Nuolat analizuos uosto aplinkos pokyčius-Foto-nr-7618_7621.jpg
  • Nuolat analizuos uosto aplinkos pokyčius-Foto-nr-7618_7622.jpg
  • Nuolat analizuos uosto aplinkos pokyčius-Foto-nr-7618_7623.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Nuolat analizuos uosto aplinkos pokyčius"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.