Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Nuolatinėje kovoje tarp smėlio ir vandens

Tūkstančius kilometrų Baltijos pakrantėmis nusidriekę atviri judraus smėlio plotai. Vienur į juos įsiterpia moreniniai kyšuliai stačiais šlaitais, kitur – akmenų sangrūdos, žvirgždo samplovos. Smėlėtų pakrančių gyvieji organizmai išgyvena nuolatinę įtampą, kovą tarp judančio smėlio, karščio ir vandens. Tik nedaugelis gyvūnų prisitaikė gyventi nuolat kintančioje aplinkoje. Dažno poilsiautojo akimis, paplūdimiai gana monotoniški, skurdūs. Tik akylas gamtininkas pastebi atšiaurias sąlygas, augalų ir gyvūnų pastangas išlikti pajūrio dykrose.

Tūkstančius kilometrų Pietryčių Baltiją juosia smėlėti paplūdimiai.
Tūkstančius kilometrų Pietryčių Baltiją juosia smėlėti paplūdimiai. @ Egidijaus Bacevičiaus nuotr.

Nepalankios sąlygos

Išskirtinis pajūrio bruožas – padidėjęs smėlio ir dirvožemio druskingumas. Nuolat purslais šlakstomo paplūdimių smėlio paviršiaus vanduo išgarinamas ir taip palaipsniui ant jo susikaupia druskos. Paplūdimių smėlis nuolat judinamas. Audrų metų beveik visą paplūdimį iki 10 cm išplauna bangos. Ko neįveikia vanduo, padaro vėjai - smilteles išdraikantys po visą paplūdimį. Taip audra po audros. Ne mažiau svarbus aplinkos veiksnys - temperatūra. Šaltomis žiemomis paplūdimių smėlis apklojamas ledo ar sniego danga. Smėlis įšąla iki 10 centimetrų ir tampa vientisu skydu. Vasarą sąlygos kitokios. Paplūdimio plynėse tvyro karštis. Daugiau nei 80 procentų saulės spindulių atsispindi nuo smiltelių paviršiaus. Dalis energijos susikaupia pačiame smėlyje, ir paviršinis sluoksnis atskiromis dienomis įkaista iki 40 ir daugiau laipsnių. Esant tokiai temperatūrai gyvų organizmų veikla apmiršta. Temperatūrų kaita lemia drėgmės pokyčius. Dieną tvyro alinantis karštis, džiovinantis brizas, naktį oras pritvinksta drėgmės, ir gaivi ryto rasa apkloja smėlį. Karštomis dienomis kai kur smėlis išdžiūsta iki 10 cm gylio ir net pasiekia augalo šaknis. Šioje judančioje smėlio jūroje gali augti tik gerai išlavėjusį šaknyną turintys augalai, nebijantys sausros ar užpustyti smėlio kuriam laikui panirti į tamsą. Jeigu augalui atsitiktinumo dėka pavyksta išlikti tokiose nepalankiose sąlygos, jis vis tiek pasmerktas skursti. Gležno daigelio laukia ilgas stiebimasis, kol sutvirtės ir įsiskverbs į giluminius sluoksnius.

Mėgsta druską

Padidėjusi druskų koncentracija dirvožemyje yra vienas augimą ribojančių veiksnių. Vandens garinimas (transpiracija) gyvybiškai būtina augalui. Jo metu vyksta medžiagų apykaita, kartu atvėsinamas augalo paviršius ir taip apsisaugoma nuo perkaitimo. Vanduo augalo organizme srūva iš šaknų į viršų, ir augale susikaupia druskos. Augalai įvairiais būdais bando apsisaugoti nuo žalingo druskų pertekliaus. Ne visų jų apsisaugojimo mechanizmai išlavėję. Todėl tik nedaugelis auga smėlėtuose paplūdimiuose. Tokie augalai vadinami mėgstančiais druską.

Paplūdimių augalai yra mėsingalapės, su mažais dygliukais ant lapų galo ir blyškiais žalsvais žiedais smiltyninės druskės, vienmetė, švelniais violetiniais žiedais pajūrinė stoklė, pažemiui besidriekianti baltažiedė sultingoji jūrasmiltė, vėjo plaikstoma pajūrinė posmiltė ir kiti. Šie augalai pajūryje auga atokiau nuo vandens, kopų papėdėje. Sėklas išplatina vėjas ar bangos.

Jūros samplovos

Įvairesnė paplūdimio dalis - vandens plūsmo juosta. Jos riba nėra pastovi, priklauso nuo vandens lygio ir bangų aukščio. Aukštesnių ir pastovių augalų čia nėra. Lopinėliais vasarą auga tik žaliadumblės kladoforos. Ant kranto bangos išmeta iš svetur atplukdytas jūrinių andrų, pūslėtųjų guveinių, vandenerčių, šakotųjų banguolių liekanas. Išvykų į paplūdimį metu randame iki penkių rūšių dvigeldžių moliuskų kiautelių. Tai - priedugnio bangų srovių išjudintos ir į pakrantę išplautos jūrinių moliuskų liekanos. Taip pat randama ovalių rausvų Baltijos makomų, baltų, saulės išgairintų, 4-7 cm ilgio moliuskų smėlinukių, ovalių briaunuotų širdutės kiautelių liekanų. Kai kuriuose priekrantės rajonuose po audrų randama juodų trapių, valgomųjų midijų geldučių. Didesnio druskingumo jūrose šie moliuskai užauga 5-7 cm ilgio, pas mus jie būna nedideli, tankių augimviečių nesudaro. Daugiausiai midijų randama ties Karkle ir ant Klaipėdos uosto molų, kur yra dideli rieduliai, žvirgždas. Ant midijų geldučių dažnai galime rasti grupelėmis priaugusius jūrų gilių kiautelių. Tai sėslūs jūriniai vėžiagyviai, kurie minta smulkia gyvūnija, pakliūvančia į savotiškais rėčiais virtusias kojeles. Jūrų gilių randama ir Kuršių marių šiaurinėje dalyje. Šie vėžiagyviai prisitaikę gyventi ir gėlame vandenyje, bet daugintis gali tik kai į marias plūsta septynių promilių druskingumo vanduo. Tai dažniausiai vyksta pavasarį ir vasaros pradžioje.

Vasaros pabaigoje jūros bangos išplauna skiautaburnių medūzų. Kiekvienais metais bangų plūsmo juosta būna nuklota šiais gyvūnais, primenančiais drebučius. Rudeniop bangos suplaka migruojančių drugių admirolų, vapsvų, kolorado vabalų, dvitaškių boružių, straubliukų ir kitų vabzdžių liekanas. 1999 m. po audros gruodį A. Buiškys rado net kaukolinį sfinksą. Jie Vakarų Europoje veisiasi tik kai būna itin šiltos vasaros. Drugys buvo rudeninės kartos, jį stiprus šalto vėjo gūsis nubloškė į bangas. Įvairiu metu paplūdimiuose rasta kardžuvių, plekšnių, gėlavandenių žuvų, paukščių, ruonių ir banginių liekanų. Irstančios gyvūnų liekanos paplūdimyje yra maisto šaltinis įvairiems bestuburiams, paukščiams, žvėrims.

Paplūdimio užkariautojai

Vasarą saulei leidžiantis, vandens drėkinamose vietose galima pamatyti vėžiukų šoklių. Tai blyškūs, vos 10 mm ilgio gyvūnai, kurie pasirodo tik prieblandoje ar naktį. Minta vėžiukai išplautomis augalų ir gyvūnų liekanomis. Prie maisto susirenka nesuskaičiuojami kiekiai. Vėžiuko šokliuko kūnelis gležnas, o kiautas minkštas. Todėl vienintelė veikli apsaugos priemonė - nakties tamsa. Dieną šie vėžiagyviai tūno įsirausę į 10 cm gylio urvelius. Vėžiukų šoklių galinės kojelės pakitusios ir virtusios spyruokliniu įtaisu. Esant pavojui, kojelės sulenkiamos ir, staigiai atlenkus, vėžiuko kūnelis nusviedžiamas dešimt - trisdešimt centimetrų į šalį. Dėl analogijos su šokliąja blusa vokiečių biologai šiuos vėžiukus praminė vandens blusomis. Vėžiukų šokliukų amžius - vieneri metai. Rudenį patelės padeda kiaušinėlius ir žūva. Kitų metų vasaros pradžioje pasirodo nauja vėžiukų šoklių karta.

Iš kitų paplūdimių gyventojų vasarą sutiksime plūsmo muselių, mažų apvalių kirmėlių. Sausesnėse paplūdimio dalyje gyvena vorai, skaudžiai geliančios kraujasiurbės vorinės blakės, poilsiautojams prie odos gali prisisegti su šunim ar kitu gyviu atklydusi erkė. Kartkartėmis paplūdimyje pastebime ir vikriai ropinėjantį margą vabzdį – pajūrinį šoklį. Šie puošnūs vabalai gyvena tik pajūrio kopose. Bet, būdami geri skrajūnai užklysta ir į pajūrio smėlynus. Tai – grobuonys, minta kitais vabzdžiais. Dažnai grobiu tampa skruzdėlės. Jų lervos auga kopų smėlynuose.

Įkalintos žuvys

Po audrų laikinai suplautose įlankose ar užsilikusiuose, jūros vandeniu pripildytuose 1,5 m duburiuose įkalinami grundalai, mažieji tobiai, jaunos plekšnaitės ir smėlinės krevetės. Pakrantėse įšilęs vanduo vilioja žuvis, nes jame daug maisto - plaukiojančių skeltakojų vėžiukų – mizidžių, šoniplaukų. Kol vanduo pakilęs, žuvys duburiuose jaučiasi gerai: plaukioja, maitinasi, esant pavojui - priglunda prie dugno ar įsirausia į smėlį. Bet vanduo greitai senka ir pakraščio telkiniai netrunka išdžiūti. Juose įkliuvę gyvūnai užtrokšta arba tampa lengvai pasiekiamu paukščių grobiu. Tokios mažos tragedijos pasikartoja beveik po kiekvienos didesnės audros.

Pajūrio stebėtojai

Lietuvos pajūryje per audrą jūros bangos skalauja net kopų pagrindą. Todėl smėlio paplūdimiuose ant žemės perinčių paukščių nepastebėta, arba tokie atvejai būna labai reti. Pajūryje dažniausiai laikosi migruojantys paukščiai.

Antrąją vasaros pusę galime stebėti būreliais atokiai tipenančius upinius kirlikus. Baltosios kielės į paplūdimius susirenka tuoktuvių šokiams. Užklysta ir juodkrūčiai bėgikai. Jie nedrovūs ir prisileidžia visai arti. Kirai lesa į paplūdimį išplautas gyvūnų liekanas. Rudgalviai kirai peri Kiaulės Nugaros saloje ir giliau žemyne. Sidabriniai, balnotieji kirai atklysta iš toliau. Jų perimvietės yra didesnėse šiaurės Baltijos salose. Lietuvos pajūryje gyvena ir neperintys paukščiai arba jų jaunikliai.

Varnos laikosi aplinkiniuose kopų šiluose, bet maisto ieško suplautose pajūrio šiukšlėse. Nuo aplinkinių pušų jos akylai stebi poilsiautojus. Paplūdimiui ištuštėjus, jos pradeda kasdienę savo maitinimosi plotų apžvalgą. Prie jų prisijungia ir krankliai.

Žinduoliai taip pat maudosi

Daugelis paplūdimių gyvūnų aktyvūs vakare ir naktį iki pirmųjų rytinės saulės spindulių. Pastovių gyventojų žinduolių pajūryje labai mažai. Po dienos karščių vasaros naktimis pasipliuškenti vandenyje iš kopų atliuoksi stirnos. Ramiais vakarais užklysta kiškių, lapių. Retsykiais pastebima ir bebrų, ūdrų. Ilgasnukiai ruoniai Lietuvos priekrantėse nuolatinių susitelkimo vietų nesudaro, nes nėra saugių salų, akmenynų. Jų nuolat po vieną ar poromis pastebima pavasarį. Beveik kasmet smėlio paplūdimiuose randama jaunų ruoniukų – pūkuotukų. Atviruose Pietryčių Baltijos smėlio paplūdimiuose atjunkytų ruoniukų tyko daug pavojų. Negailestingai kepinanti saulė išvargina ruoniukus, ir šie tampa lengvu valkataujančių šunų, lapių grobiu.

 

Fotoreportažas
  • Nuolatinėje kovoje tarp smėlio ir vandens-Foto-nr-160_161.jpg
  • Nuolatinėje kovoje tarp smėlio ir vandens-Foto-nr-160_162.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Nuolatinėje kovoje tarp smėlio ir vandens"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.