Kiekvienas uostamiestis ura sukūręs tradicijas pagerbti į jūrą išplaukusius ir negrįžusius jūrininkus.
Pagarba negrįžusiems jūrininkams
@ Alfonso Mažūno nuotr.
Klaipėdoje toks pagerbimas kasmet daromas prie „Albatroso“ paminklo Smiltynėje. Nuo jo faktiškai ir prasideda minias žmonių į Klaipėdą sutraukianti Jūros šventė.
Šis jau penktus metus vykstantis renginys – vienas pirmųjų šių metų Jūros šventės akordų.
Įvairiomis aplinkybėmis toli nuo gimtinės tragiškai žuvo keli šimtai jūrininkų. Prie paminklo „Albatrosas“ jie buvo pagerbti tylos minute, jūrininkų bendruomenės nariai padėjo gėlių.
Aidint varpo dūžiams bei trimitų garsams, Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai iškėlė Klaipėdos bei Kopgalio vėliavas, simbolizuojančias mūsų protėvių vėles ir stiprybę.
Paminklas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti Smiltynėje iškilo prieš penkerius metus. Jis pastatytas pagal Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ idėją.
12 metrų aukščio metalinio paukščio – jūrines vėles simbolizuojančio Albatroso skulptūrą iš lakštinio metalo, kuris naudojamas laivų korpusams gaminti, padarė „Vakarų laivų gamykla. Ją prie krantinės Smiltynėje, šalia Lietuvos jūrų muziejaus pastatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Granitinėse plokštėse iškalti į jūrą išplaukusių, tačiau iš jos negrįžusių Lietuvos jūrininkų, žvejų, buriuotojų vardai, pavardės ir nuskendusių laivų pavadinimai.
Jūrininkų pagerbimo tradiciją turi ir Lietuvos jūrų muziejus. Jame jau daugelį metų organizuojamas renginys kurių metu lankomi senieji žvejybiniai laivai. Šeimininkia svečius, tarp kurių dažniausiai būna jūrininkai pasitinka su duona, sultimis ir degtinę tarybinio tipo šimtgramėse.
Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Jauniausias muziejus prilygsta seniausiems
Jūrų muziejaus atidarymas visuomet daro įspūdį, nes tai yra retas reiškinys. Seniausi pasaulio jūrų muziejai jau skaičiuoja šimtmečius.
Krantas, kurio laiveliai išsilenkdavo
Pamario krašte sustiprėjo kultūrinis gyvenimas. Būdamas neabejingu stebėtoju ir pasinaudodamas galimybe, priminsiu dalį ryškesnių, laiko tėkmėje pasimetusių pamario žymenų, atskleidžiančių turiningą bendrystę margame, daugiasluoksniame Vakarų Lietuvos gamtos ir kultūros istorijos audinyje. Pateiksiu žinių, paskatinančių kurti
