Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Paminklas negrįžusiems iš jūros

Karinio jūrų laivyno memorialas Kylio fiordo pakrantėje ties Laboe lankytojams buvo atidarytas du kartus, tarpukaryje ir po karo, bet vis tą pačią dieną – gegužės 30-ąją.

Atminimo lenta, kurioje tūkstančiai žuvusių vokiečių karo laivų siluetai.
Atminimo lenta, kurioje tūkstančiai žuvusių vokiečių karo laivų siluetai. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Karo veterano pasiūlymas

 

Per Pirmąjį pasaulinį karą (1914-1918) žuvo beveik 35 tūkstančiai Vokietijos karinio jūrų laivyno karių. Jų kapai – vandenynų ir jūrų gelmėse. Nei rasi, nei aplankysi tokio likimo jūreivių amžinojo poilsio vietą. Tai slėgė šeimas, neturinčias vietos, kur galėtų apraudoti jūroje žuvusius artimuosius. Nežinojo ir karo veteranai, kur jie galėtų atiduoti paskutinę pagarbą žuvusiems bendražygiams.

Buvęs Kaiserliche Marine vyresnysis jūreivis, karo veteranų draugijos „Marine Kameradschaft“ pirmininkas Vilhelmas Lammertz pasiūlė idėją, kaip pagerbti ir įamžinti jūroje žuvusių karių atminimą. Jo manymu tam tikslui turėtų būti pastatytas orus ir įspūdingas paminklas netoli Kylio. Juk tai buvo pagrindinis uostas, iš kurio į karines operacijas išplaukdavo didžiausias įgulas turintys karo laivai – šarvuočiai, kreiseriai ir eskadriniai minininkai. Jie labiausiai ir nukentėjo jūrų mūšiuose.

Vokietijai pralaimėjus karą, daugelis jos gyventojų jautėsi pažeminti, bet jautė pagarbą „iki paskutinės granatos“ kovojusiems savo tautiečiams. Todėl buvusio karo jūrininko idėja sulaukė didelio pritarimo. 1925 metais Vokietijos karinio jūrų laivyno asociacija „Deutcher Marinebund“, veikianti nuo 1891 metų, oficialiai paskelbė, kad organizuoja architektūrinį konkursą memorialo sukūrimui. Be ilgų diskusijų sutarta jį įkurdinti prie įėjimo į Kylio fiordą ties Laboe gyvenviete, kuriuos bendruomenė entuziastingai tam pritarė.

 

Naciai sudėjo kitus akcentus

 

1927 metais buvo paskelbti konkurso rezultatai. Atrankos komitetui labiausiai patiko architekto Gustavo Augusto Miuncerio (1887-1973) ekspresionistinio dizaino projektas. Pagal jį Laboe pakrantėje turėjo iškilti didžiulis burės pavidalo bokštas, tvirtai įsišaknijęs į žemę ir kylantis į padangę.

Paskaičiuota, kad memorialo statybos išlaidos sieks apie 700 tūkstančių reichsmarkių. Pagrindinis finansavimo šaltinis buvo Kylio miesto magistrato išskirtos lėšos ir organizuota labdaros rinkliava. Dar nesurinkus visos reikalingos sumos, rugpjūčio 8 dieną buvo padėtas kertinis akmuo būsimo memorialo vietoje. 72 metrų aukščio masyvus bokštas buvo pastatytas per 101 dieną. Dėl Vokietiją purtančios ekonominės krizės kitų memorialo komponentų kūrimas buvo atidėtas neribotam laikui.

Tik 1933 metų pavasarį buvo atnaujinti anksčiau suplanuoti darbai. Dar po trijų metų, gegužės 30 dieną, įvyko Vokietijos karinio jūrų laivyno memorialo atidarymo iškilmės. Ta proga Kylio fiorde buvo surengtas grandiozinis karo laivų paradas, praplaukęs prieš naująjį paminklinį ansamblį. Parade dalyvavo ir Adolfas Hitleris, atplaukęs į iškilmes su 115 metro ilgio gerai ginkluota reprezentacine Vokietijos vyriausybės jachta „Grille“.

Pagal nacių užmačias, įspūdingas paminklas ant jūros kranto nebuvo skirtas vien tik Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems vokiečių jūrininkams atminti, kaip buvo planuota anksčiau. Dabar jis turėjo simbolizuoti buvusią Vokietijos jūrinę galią ir skatinti jūrines vokiečių nacijos ambicijas. Apie tai liudijo gausybė memorialo salėse eksponuojamų reliktų, primenančių Vokietijos imperijos karinio jūrų laivyno istoriją nuo 1871 iki 1919 metų. Be to, čia būdavo organizuojami jaunimo susitikimai su nacių karinio laivyno karininkais ir jų vadovaujamais jūrininkais. Aikštė prieš bokštą tapo karo jūrininkų paradų vieta.

 

Nesusprogdino!

 

Kaip nekeista, bet memorialo bokštas per Antrąjį pasaulinį karą beveik nenukentėjo. Tik daugelį jame buvusių eksponatų išvogė ar sunaikino karo marodieriai.

Pasibaigus karui, Sąjungininkų kontrolės taryba (Allied Control Council) nutarė Vokietijoje sunaikinti visus nacių muziejus ir paminklus. Toks likimas grėsė ir karinio jūrų laivyno memorialui Kylio fiordo pakrantėje. Pasiūlymą jį susprogdinti minėtoji taryba vis dėl to atmetė. Jos nuomone  jūroje žuvusių karių atminimas nesusijęs su karo šlovinimu.

1954 metų gegužės 30 dieną memorialas buvo perduotas atsikūrusios Vokietijos karinio jūrų laivyno jūrininkų sąjungos žinion. Tai buvo jo antrasis gimtadienis.

Šiandien renovuotas ir naujomis ekspozicijomis papildytas paminklinis ansamblis ties Laboe laikomas tarptautiniu memorialu, kuriame prisimenami visų tautybių jūrininkai žuvę pasauliniuose karuose, pasisakoma už taikią laivybą jūrose ir vandenynuose. Tai aiškiai matyti apsilankius požeminėje istorinės atminties salėje, kur rikiuojasi daug vainikų iš viso pasaulio. Čia galime pamatyti ir Lietuvos Karinės jūrų pajėgų vainiką, kurį padėjo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje dalyvavę mūsų jūrininkai.

 

Būtina pamatyti

 

Per pastaruosius daugiau kaip 60 metų Karinio jūrų laivyno memorialą aplankė apie 15 milijonų lankytojų iš viso pasaulio. Tame skaičiuje turėtų būti ir mano keli apsilankymai. Plaukiant su jachta „Audra“ į Kylio savaitės renginius, nesunku būdavo užsukti į nedidelį Laboe uostelį. Nuo jo iki paminklo ranka pasiekiama.

Iš jūros žvelgdamas į burės pavidalo bokštą net neįsivaizdavau, kad jo vidus gali būti prifarširuotas įdomiais muziejiniais eksponatais. Pasirodo, bokšto papėdėje – jo požemiuose ir keliuose aukštuose virš jų – veikia keliolika parodų salių. Jose pasakojama vokiečių karinio jūrų laivyno istorija nuo seniausių laikų iki dabar. Čia galima apžiūrėti abiejuose pasauliniuose karuose naudotų karinių laivų modelius, Juos papildo išsamūs kadaise vykusių jūros mūšių aprašymai iliustruoti žemėlapiais, nuotraukomis ir dailininkų sukurtais paveikslai.

Didelį įspūdį palieka memorialinė salė, kurio sienos nuklotos daugybe vainikų. Juos čia palieka įvairių valstybių atstovai savo žuvusiems jūrininkams atminti.

Vizitą memorialiniame komplekse turistai paprastai baigia pakilę į bokšto apžvalgos aikštelę, kuri yra iškilusi į 85 metrų aukštį virš jūros lygio. Į ją galima pakilti įveikus 341 pakopą. Daugelis lankytojų mieliau pasinaudoja dviem liftais, kurie kelia nuo apačios iki viršaus. Pasekiau jų pavyzdžiu.

Iš bokšto viršaus atsiveria nuostabus vaizdas. Dešinėje plyti Baltijos jūros žydrynė, kairėje – visada laivų ir jachtų pilnas Kylio fiordas. Būtina tai pamatyti. Visų šalių kariniai laivai, praplaukdami pro šalį, pagal tradicinį jūreivišką ritualą pagerbia tuos, kurių atminimui ir buvo pastatytas garsusis Laboe bokštas.

 

 

Fotoreportažas
  • Paminklas negrįžusiems iš jūros-Foto-nr-6412_6414.jpg
  • Paminklas negrįžusiems iš jūros-Foto-nr-6412_6413.jpg
  • Paminklas negrįžusiems iš jūros-Foto-nr-6412_6415.jpg
  • Paminklas negrįžusiems iš jūros-Foto-nr-6412_6416.jpg
  • Paminklas negrįžusiems iš jūros-Foto-nr-6412_6417.jpg
  • Paminklas negrįžusiems iš jūros-Foto-nr-6412_6418.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Paminklas negrįžusiems iš jūros"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.