Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Paminklui – ne, jūriniam keliui – taip

Jūros veteranai toliau vysto idėją Klaipėdoje pastatyti paminklą buvusiam ir kaip dūmas išnykusiam Lietuvos laivynui.

 Jūrų veteranai norėtų, kad paminklas ir jūrų kelias prasidėtų nuo šiaurinio rago.
Jūrų veteranai norėtų, kad paminklas ir jūrų kelias prasidėtų nuo šiaurinio rago. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Inkaras, šturvalas ir kryžius

 

Po diskusijų praėjusiais metais, pateiktas naujas buvusio Lietuvos laivyno įamžinimo variantas.  Asociacijos ,,Jūros veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje prie Klaipėdos miesto tarybos pasiūlė pakoreguotą idėją.

Pagal ją Šiauriniame rage, šalia Smiltynės perkėlos, galėtų būti statomas 3 metrų aukščio paminklas. Jį sudarytų prie nulūžusio inkaro paremtas aplūžęs neveikiančio laivo šturvalas, o inkaro štokas simbolizuotų kryžių. Visa tai būtų pastatyta ant išgaubtos vėjo rožės pagrindo. Tas paminklas primintų apie prarastą Lietuvos laivyną.

Nuo jų siūlomo paminklo Šiaurės rage, anot V.Petrulio, prasidėtų ir iki Lietuvos jūrų muziejaus tęstųsi Lietuvos jūrinis kelias – savotiška šlovės alėja. Jame galėtų būti įamžinti Lietuvos laivynui nusipelnę žmonės, laivai, įvykiai, reisai ir panašiai.

Jau dabar šiame kelyje yra kai kurie laivyno ir jūriniai simboliai – senųjų žvejybos laivų ekspozicija, kapinės, kur palaidotas jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas, „Albatroso“ paminklas.

 

Paminklą – į Kryžių kalną

 

Idėja statyti paminklą prarastam Lietuvos laivynui atminti Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje sutikta nepalankiai. Tačiau remiama idėja Smiltynėje nuo Senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus įrengti Jūrinę alėją.

Prieš paminklo Lietuvos laivyno atminimas įamžinti atsiradimą balsavo 8 šios tarybos nariai ir niekas „už“. Šių eilučių autorius ir dar trys nariai susilaikė.

„Seni jūrininkai turi liguistą nuomonę apie tai, kad tarybinių laikų okeaninės žvejybos laivynas buvo mūsų laivynas. Tai buvo ne mūsų laivynas, ne mūsų vėliava ten kabojo – mes buvome darbo jėga. Klaipėda buvo patogus uostas Tarybų sąjungai, o klaipėdiečiai – darbštūs žmonės“ , - dėstė jūrų kapitonas Ričardas Lučka.

V.Petrulis su tuo nesutiko. Mano, kad siūlo įamžinti ir Lietuvos laivyną, nuskendusį prieškaryje ir per karą. O taip pat neseniai bankrutavusios Lietuvos jūrų laivininkystės laivyną. Jis mano, kad ir tas didysis žvejybos laivynas prie Sovietų sąjungos savotiškai garsino Lietuvą. Jūrininkai užsienyje nesakydavo esantys iš Tarybų sąjungos – jie sakydavo esantys iš Lietuvos.  

Vidas Pakalniškis stebėjosi, kad siūlomas paminklas neūkiškumui, gal netgi nusikalstamam požiūriui.

Romando Žiubrio nuomone, nereikėtų statyti paminklo negatyvui, nes neigiamo reiškinio nėra tikslo komunikuoti.

Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje nuskambėjo mintis, kad visai kas kita būtų, jei siūlomas paminklas, kaip kryžiaus simbolis būtų pastatytas Kryžių kalne.

„Mes tą idėją svarstėme. Esame gavę Meškuičių seniūnijos leidimą Kryžių kalne statyti kryžių buvusiam Lietuvos laivynui. Medinį kryžių galime statyti, bet jei norėtume platesnės formos reikėtų gauti leidimą iš vyskupo“, - dėstė V.Petrulis.

Jis teigė neprarandantis vilties paminklą buvusiam laivynui pastatyti ir Klaipėdoje. Kalbėjęsis su architektais ir jie pasakę, kad idėja pastatyti tokį paminklą esanti originali.

 

Jūrinė alėja reikalinga

 

Istorikas Dainius Elertas mano, kad paminklas – memorialinis akcentas, kuris siūlomas kelia dideles diskusijas tiek dėl formos, tiek dėl vietos.

Tačiau jis puikia įvardijo jūrinio kelio su jūriniais ženklais idėją Smiltynėje nuo kelto iki Jūrų muziejaus.

„Nė vienas miestas Lietuvoje to neturėtų, nes jie neturi galimybių to padaryti“, - pastebėjo istorikas. Jis siūlė Jūrinio kelio idėją atskirti nuo paminklo prarastam laivynui ir svarstyti atskirai.

Kartu D.Elertas pastebėjo, kad Klaipėdos jūriniuose pavadinimuose yra daug chaoso. Paskelbti Dangės upės krantinių pavadinimai, bet tuo nesinaudojama. Daug painiavos Klaipėdoje įnešantys panašūs šiaurinio ir pietinio molo bei šiaurinio ir pietinio rago pavadinimai.

„Siūlomo paminklo idėja ir tai, kad kas ant jo parašyta yra nesuprantama. Visai kas kita būtų jūrinė alėja Smiltynėje priešais uostą. Joje gali būti ir žymių jūrininkų aprašymai, ir laivų pristatymas, tame tarpe ir prieškario, nuskendusių, kurie dabar surandami atgulę Suomijos įlankoje“, svarstė Aleksandras Kaupas. Jo nuomone, jūrinės alėjos ašis galėtų būti Albatroso paminklas. Alėja galėtų tęstis nuo senosios Smiltynės  perkėlos iki šio paminklo ir tolyn iki pietinio molo.

„Jau turėjome Stulpino paminklą, kuris buvo nevykęs, nes miestas jam nepritarė. Dabar siūlomas variantas, kuris vėl nevykęs. Reikėtų galvoti meniškai ką pavaizduoti, kad būtų patrauklu ir teigiamas akcentas“, - mano Gintautas Kutka.

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba yra parengusi Jūrinės kultūros asmenybių sąrašą. Jame įrašyta per 40 pavardžių.

„Kartu su jūros veteranais turime vystyti tolesnes diskusijas, įrodinėti savivaldybei, kad būtina pradėti rengti jūros kelia Smiltynėje“, - svarstė šios tarybos pirmininkas Petras Bekėža.

 

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 

 

KOMENTARAS

Vytautas Petrulis

Asociacijos ,,Jūros veteranai“ pirmininkas   

 

Savo laiku Lietuva turėjo vieną didžiausių laivynų Europoje. Vos ne kiekviena klaipėdiečių šeima buvo susijusi su jūra ar jūrine pramone. Klaipėda atstatyta ir išplėsta už klaipėdiečių jūroje uždirbtus pinigus. Tai buvo Klaipėdos atgimimas. Mes, klaipėdiečiai, veteranai savo atsiminimuose turime tą laivyną kaip duondavį.

Asociacija „Jūros veteranai“ pasiūlė Klaipėdoje pastatyti paminklą Lietuvos laivynui, kurio neliko. Mūsų asociacija beldėsi į Klaipėdos valdžios ,,duris“. Dvi jos komisijos nubalsavo, kad tokį paminklą statyti uostamiestyje netikslinga. Iš savivaldybės atsakingų žmonių išgirdau palyginimą, kad niekas nestato paminklo „buvusiai mamai“. Klaipėdoje paminklai statomi šunims, katėms, baikeriams, o laivynui – ne. Manau, esame tikrai unikali pasaulyje tauta, kuri gyvendama prie jūros nepripažįsta laivyno svarbos ir vertės.

Išgirdau ir kitą argumentą – Lietuva turėjo ne lietuviškos, bet raudonos vėliavos laivyną. Jis daugeliui neva nieko nereiškęs, nes buvęs tik paprasčiausios darbo vietos. Bet, gerbiamieji, tie laivai su raudona vėliava išlaikė mūsų šeimas, davė pinigų Klaipėdai. Mes, jūrininkai dirbdami laivuose su raudona vėliava tapome kapitonais, vyriausiais mechanikais. Tie laivai mums suteikė tuos laipsnius, kuriais didžiuojamės iki šiol. 

Ir pats didžiausias paradoksas. Mes tą laivyną praradome ne tada, kai jis plaukiojo su raudona vėliava, o po to, kai pakeitėme tą vėliavą į trispalvę. Atsikratėme laivyno, kuris jau buvo nepriklausomos Lietuvos, turėjo iškėlęs trispalves.

Nepriklausomybę paskelbėme 1990 m., o žvejybos laivynas nyko iki 1995 m. Kitas laivynas ir toliau nyko. Ta pati Lietuvos jūrų laivininkystė... Kur ji šiandien?

Mes siūlome pastatyti paminklą visam prarastam Lietuvos laivynui. Ir tam, kuris nuskendo prieš karą, ir tam, kuris nyko tuoj po nepriklausomybės paskelbimo, ir tam, kuris, bankrutavus Lietuvos jūrų laivininkystei, išsisklaidė kaip migla, rodos, dar vakar.

Esu įsitikinęs, kad paminklas Lietuvos laivynui turi būti pastatytas, nes tai yra mūsų atmintis, mūsų pagarbos jam ženklas, tikėjimas, kad tas piktų rankų sunaikintas gėris – Lietuvos laivynas kaip feniksas prisikels su naująja Lietuvos jūrininkų karta, kad nauji Lietuvos žmonės bus ne griovėjai, o kūrėjai.

 

Fotoreportažas
  • Paminklui – ne, jūriniam keliui – taip-Foto-nr-6839_6841.jpg
  • Paminklui – ne, jūriniam keliui – taip-Foto-nr-6839_6840.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Paminklui – ne, jūriniam keliui – taip"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.