Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė

Net keturios valstybės, Rusija, Suomija, Švedija ir Nyderlandai, negali sutarti kam priklauso meno kolekcija, kurią gabeno olandų burlaivis „Vrouw Maria“, nuskendęs Baltijos jūroje prieš 247 metus.

Piešinys vaizduojantis Vrouw Maria nuolaužas jūros dugne.
Piešinys vaizduojantis Vrouw Maria nuolaužas jūros dugne. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Kolekcininko palikimas

 

„Vrouw Maria“ (tariama „Frau Marija“) istorija prasidėjo 1771 metais, kai Amsterdame mirė turtingas olandų medienos pirklys, laivų statyklos savininkas ir aistringas meno dirbinių kolekcininkas Gerritas Braamcampas (1699-1771). Per 30 metų jis buvo surinkęs didžiulę olandų ir flamandų dailininkų tapybos darbų kolekciją, kurią sudarė apie 380 paveikslų. Be to, buvo sukaupęs daug meninių dirbinių iš Kinijos, Japonijos ir kitų Azijos kraštų.

Būdamas jau solidaus amžiaus ir ligų kamuojamas, jis nusprendė visą savo kolekciją parduoti, o gautus pinigus padalinti paveldėtojams. Buvo išspausdinta 12000 bilietų, skirtų norintiems aplankyti kolekcijos parodą, kuri pradėjo veikti prieš tris savaites iki aukciono pradžios. Tvirtinama, kad parodą aplankė vos ne dvigubai daugiau žmonių, negu iš pradžių buvo atspausdinta bilietų.

Aukcionas turėjo įvykti 1771 metų liepos 31 dieną. Kolekcijos savininkas mirė jo nesulaukęs, tačiau aukcionas įvyko. Vienas aukciono dalyvių buvo iš Rusijos atsiųstas agentas, kuris atstovavo imperatorienei Jekaterinai II. Ji ieškojo naujų vertingų meno kūrinių, kuriais galėtų papuošti Žiemos rūmų fligelį „Petit Ermitage“. Čia Jekaterina II su savo favoritais praleisdavo daug laiko apsupta meno kūrinių, kuriuos ji supirkinėjo Europos aukcionuose. 

Rusijos agentas aukcione nupirko Gerardo Terborcho, Gerito Dou, Pauliaus Potterio ir daugelio kitų to meto žymių dalininkų paveikslus. Visi jie buvo sukrauti į laivą „Vrouw Maria“, pasiruošusį plaukti į Sankt Peterburgą.

 

Negailestingi rifai

 

Suomijos Turku miesto archyvuose yra išlikęs šio laivo žurnalas. Įrašai jame byloja, kad dviejų stiebų olandų burlaivis „Vrouw Maria“ iš Amsterdamo išplaukė 1771 metų rugsėjo 5 dieną. Kapitono pareigas ėjo pats laivo savininkas Reinudas Lorencas (ol. Reynoud Lorenz), vadovavęs 9 vyrų įgulai.

Orai pasitaikė nedėkingi. Plaukiant Šiaurės ir Baltijos jūromis, laivas beveik nuolatos turėjo kovoti su stipriais nepalankios krypties vėjais. Po mėnesio jis vis dar nebuvo pasiekęs kelionės tikslo. Laivo žurnale rašoma, kad spalio 3-osios naktį, kai denyje budėjo du vyrai, o kiti įgulos nariai susirinko vakarinei maldai, laivas užplaukė ant Suomijos pakrantės rifų.

Iš pradžių manyta, kad „Vrouw Maria“ prarado tik vairą, bet vėliau įgula pastebėjo triumuose pasirodžiusį vandenį. Kelias dienas be perstojimo pumpuodami vyrai bandė išgelbėti laivą ir jo krovinį. Jiems padėjo netolimos Jurmo salos gyventojai. Kol vieni siurbė vandenį, kiti gelbėjo dar neapsemtą krovinį.

Laivo žurnalas atskleidžia, kad spalio 8 dieną, antradienį, vis dar buvo bandoma išpumpuoti vandenį iš laivo. Pradžioje oras buvęs gražus, vėliau pradėjo pūsti stiprus pietryčių vėjas ir žmonės turėjo palikti laivą. Kitą rytą į katastrofos vietą sugrįžusi įgula savo laivo nebepamatė. Į Jurmo salą atvyko du pareigūnai iš Turku miesto, kurie surašė protokolą apie tai, kas nutiko olandų prekybos laivui „Vrouw Maria“, o išgelbėtus daiktus perkėlė į švedų muitinės laivą. Su juo į Turku išvyko ir nuskendusio laivo kapitonas su savo įgula.

 

Prisiminė istorikas, surado narai

 

Po laivo žūties Jekaterina II keletą metų bandė susitarti su Švedijos karaliumi Gustavu III dėl Švedijos teritoriniuose vandenyse nuskendusio olandų laivo iškėlimo ir jo pristatymo į Rusiją. Nikita Paninas, vadovavęs Rusijos užsienio reikalų kolegijai, informavo savo kolegą Švedijoje, kad laive yra keletas dėžių vertingų paveikslų, priklausančių Jos Imperatoriškajai Didenybei Jekaterinai II.

Dėl prasidėjusios žiemos ir Alandų salyną sukausčiusio ledo laivo iškėlimo darbai buvo atidėti iki kitų metų pavasario. Deja, to meto technologijos neleido net surasti tikslios vietos kur po vandeniu paniro laivas, o ką jau kalbėti apie jo iškėlimą.

Vėliau „Vrouw Maria“ likimas buvo užmirštas ir tik 1970 metais Švedijos istorikas Christianas Ahlströmas Turku archyve surado laivo žurnalą. Po kelerių metų jis paskelbė plačią publikaciją „Nuskendęs laivas“ (Sjunkna Skepp), kuri sudomino jūrų archeologus. 1999 metais suomių narai, vadovaujami patyrusio laivo liekanų ieškotojo Rauno Koivusaari, pagaliau, aptiko olandų laivą 41 metro gylyje netoli Jurmo salos.

Laivo korpusas, kurio ilgis siekia 26 metrus, o plotis apie 7 metrus, buvo stebėtinai geros būklės. Jį išsaugoti padėjo šaltas Baltijos vanduo ir laivo statybai naudotas ąžuolas. Net žemesnės stiebo dalys vis dar stovėjo įbestos į denį. kitos takelažo dalys išsimėtė aplink laivą.

Tikėtina, kad per daugiau nei 200 metų, kai kuris laivo krovinys galėjo būti nugvelbtas lobių ieškotojų. Pavyzdžiui, nerasta dėžių su porcelianu ir sidabru, kurios pagal išlikusius dokumentus buvo laikomi ant denio.

Specialistų nuomone maždaug 1,5 mlrd. eurų vertės meno kolekcija, ko gero, vis dar yra laivo triumuose. Žinoma, kad paveikslai, kurių laukė kelionė jūromis, buvo supakuoti ne dėžėse, o užsandarintuose švino vamzdeliuose.

 

Vienas krovinys – keturi šeimininkai?

 

Prie šiuolaikinės technikos iškelti tokio nedidelio ir gerai išsilaikiusio laivo liekanas būtų nesunku, jei ne teisinės problemos.

Nuosavybės teisę į vis dar jūros dugne gulintį lobį pretenduoja bent kelios valstybės. Suomijos įstatymas nurodo, kad jei laivas ir krovinys 100 metų išbuvo Suomijos teritoriniuose vandenyse, tai ji tampa vieninteliu teisėtu jų savininku. Alandų salynas tuo metu, kai ten nuskendo „Vrouw Maria“, priklausė Švedijai ir ji tada aptarė su Rusija sąlygas, kaip bus pasielgta, jei pavyks iškelti paskendusį laivą. Ko gero, mažiausiai šansų turi Nyderlandai, nes archyviniai dokumentai liudija, kad Jekaterina II laiku sumokėjo už nupirktus paveikslus ir už laivo frachtą.

Pirmiausia nepasisekė suomių narams, kurie bandė per teismus kovoti su savo valstybe dėl iš iškeltų artefaktų nuosavybės. Jų ieškinys buvo atmestas, o narų iškelti įvairūs daiktai buvo pripažinti Suomijos valstybės nuosavybe.

Suinteresuotų šalių derybose 2009 metais buvo sutarta, kad nuskendęs olandų laivas liks jūros iki tol, kol bus išspręsti visi ginčytini reikalai.

Šiuo metu toje vietoja, kur nuskendo „Vrouw Maria“, nustatyta 1,5 kilometro skersmens apskritimo apsaugos zona. Joje draudžiama inkaruotis laivams, nardyti ar kitaip trikdyti XVIII amžiaus laivo ramybę jūros dugne. Apsaugos zona prižiūrima 24 valandas per parą.

Fotoreportažas
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7789.jpg
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7790.jpg
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7791.jpg
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7792.jpg
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7793.jpg
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7794.jpg
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7795.jpg
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7796.jpg
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7797.jpg
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7798.jpg
  • Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė-Foto-nr-7788_7799.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Paskutinė „Vrouw Maria“ kelionė"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.