Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Paskutinė ledkalnio auka: „Hans Hedtoft“ paslaptis

Danijos laivą „Hans Hedtoft“ ištiko britų lainerio „Titaniko“ likimas: išplaukęs į pirmąjį reisą jis nuskendo susidūręs su ledkalniu.

„Hans Hedtoft“ iš Kopenhagos išlydimas į pirmą ir paskutinį reisą.
„Hans Hedtoft“ iš Kopenhagos išlydimas į pirmą ir paskutinį reisą. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nugalėjo optimistai

 

Daugelį metų viena opiausių Grenlandijos problemų buvo užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą su Danija, kuriai didžiausia pasaulio sala priklauso nuo 1721 metų. Oras Šiaurės Atlante yra nepastovus, todėl staigios audros ir ledas apsunkina navigaciją, ypač žiemą.

Vengdami rizikos, Karališkosios Grenlandijos prekybos įmonės burlaiviai, gabenantys bakalėją, kitas vartojimo prekes ir kurą, žiemomis neplaukiodavo tarp Danijos ir Grenlandijos. Ne visada sėkmingai baigdavosi jų reisai ir vasaros metu. Vieni įstrigdavo leduose, kiti iš viso dingdavo be pėdsakų. Tik 1940 metų žiemą pirmą kartą garlaivis sėkmingai įveikė šį maršrutą.

1956 metais Danijos Folketingas pradėjo diskutuoti, kaip išspręsti įsisenėjusią problemą. Dauguma parlamentarų besąlygiškai palaikė modernaus krovininio-keleivinio laivo statybos idėją. Keisčiausia, kad jai priešinosi Grenlandijoje gimęs ir ten gyvenantis Augo Lynge.

Jis, tarsi nujausdamas savo žūtį, perspėjo, kad laivams teks plaukioti šiauriau nuo ledo patrulių kontroliuojamos teritorijos ir, kad, nepaisant moderniausios įrangos, plaukti per ledus, o ypač užėjus poliarinei nakčiai, labai rizikinga. Ledkalnius srovės ir vėjai neša į pietus, iš kur atplaukia laivai. Susidūrimas su „baltaisiais vaiduokliais“ dažniausiai baigiasi tragiškai.

Nepaisant visų perspėjimų, Folketingas nusprendė pastatyti tokį laivą, kuris užtikrintų patikimą susisiekimą su Grenlandija.

 

Tvirtas laivas, patyręs kapitonas

 

Laivas buvo statomas sparčiai ir jau maždaug po pusantrų metų, vyraujant šventinei atmosferai, Frederikshavno laivų statykloje į vandenį buvo nuleistas 83 metrų ilgio laivas. Sudaužiusi tradicinį šampano butelį, krikštamotė pavadino jį „Hans Hedtoft“ – buvusio Danijos premjero garbei, kuris įvedė progresyvinį apmokestinimą ir kitas visuomenės palankai sutiktas reformas.

Laivas dar stovėjo prie statyklos krantinės, kai Danijos sostinės laikraščiai jau rašė, kad „Hans Hedtoft“ yra geriausias kada nors suprojektuotas laivas, galintis plaukioti Šiaurės Atlante žiemos sąlygomis. Kaip kadaise „Titanikas“ buvo laikomas nepaskandinamu laivu, taip ir ką tik ant vandens nuleistas „Hans Hedtoft“ nusipelnė panašaus epiteto. Kaip ir garsusis jo pirmtakas, naujasis danų laivas turėjo dvigubą dugną, sutvirtintą forštevenį ir buvo padalintas į septynias vandeniui nelaidžias pertvaras. Be to, jame buvo sumontuota moderni navigacinė įranga. Atsižvelgiant į liūdną „Titaniko“ patirtį, naujausias danų laivas gabenosi su savimi 3 dideles gelbėjimo valtis, 4 automatiškai prisipučiančius plaustus ir hermetiškai užsidarantį motorinį laivelį.

„Hans Hedtoft“ kapitonu buvo paskirtas 59-erių metų „jūrų vilkas“ Liudvigas Ellehammeris Rasmussenas. Jis 32 metus plaukiojo poliarinėmis jūromis ir, kaip niekas kitas, gerai žinojo kokiomis klastingomis jos gali būti. Tačiau jis pasitikėjo jam patikėtu laivu ir spaudai pareiškė: „Mūsų laivas reiškia arktinės navigacijos revoliuciją!“

 

Instrukcija svarbiau

 

1959 metų sausio 8 dieną „Hans Hedtoft“, lydimas šventinės atmosferos ir gerų palinkėjimų, atsišvartavo nuo krantinės ir išplaukė į didžiausią Grenlandijos miestą Godthabą (dan. Geroji viltis), kuris dabar turi Nuko pavadinimą.

Grenlandijoje laivui buvo surengtas iškilmingas sutikimas. Krantinėje susirinkę eskimai ir čia dirbantys danų valdininkai klausėsi atvykėlių pranešimo, kad nuo šiol tolimoji provincija turės pirmąją nuolatinę susisiekimo ir krovinių gabenimo liniją tarp Grenlandijos ir Danijos. Kapitonas L.Rasmussenas entuziastingai kalbėjo apie puikų jo laivo tinkamumą plaukioti šiuo maršrutu ir patikino, kad navigacijos ištisus metus problema, pagaliau, išspręsta.

Atėjus laivo išvykimo dienai, oras smarkiai pablogėjo. Tuo tarpu laivas jau buvo spėjęs priimti krovinį ir kajutėse apgyvendinti 55 keleivius, daugiausia vietinius gyventojus. Tarp jų buvo 19 moterų ir 6 vaikai.

Ruošėsi plaukti ir Augo Lynge, tas pats, kuris prieš 3 metus daugiausiai prieštaravo laivo statybai. Jis lydėjo svarbų krovinį: trylika metalinių dėžių su archyvine medžiaga apie Grenlandijos istoriją.

Sausio 29 dieną „Hans Hedtoft“ lėtai pradėjo tolti nuo krantinės. Orai ir toliau blogėjo. Net fiorde staugė vėjas, nešdamas sniego debesis. Artėjo audra, kuri ypač pavojinga, kai vandenyną gaubia poliarinė naktis. Kapitonas tai matė, tačiau neatidėliojo išplaukimo laiko. Jam buvo įsakyta griežtai laikytis nustatyto grafiko kelionėje Kopenhaga-Godthabas-Kopenhaga. Tik jį įvykdžius vos ne minutės tikslumu, naujos linijos atidarymas būtų laikomas sėkmingu. Instrukcija neleido atidėti išplaukimo datos.

 

„Baltųjų vaiduoklių“ apsuptyje

 

Sekančią dieną, beje, penktadienio rytą, kai laivas praplaukė piečiausią Grenlandijos kyšulį Farvelą ir pateko į Šiaurės Atlanto platybes, jį pasitiko vėjas, sniego pūgos ir klaidžiojantys ledkalniai. Kai kurie iš jų kyšojo dešimtis ir net šimtus metrų aukščiau vandens lygio.

Vengdamas susidūrimo su „baltaisiais vaiduokliais‘, kapitonas buvo priverstas visą laiką manevruoti ir plaukti nedideliu greičiu. Laivo korpusas pradėjo apledėti, ledu pasidengė ir denis su antstatais.

Prieš pat dvyliktą valandą dienos Niufaundlando salos radijo stoties operatorius išgirdo nelaimės signalą. Motorlaivio „Hans Hedtoft“ radistas stukseno pranešimą, kad jų laivas susidūrė su ledkalniu už 38 jūrmylių nuo Farvelo kyšulio. Tuo pat metu nelaimės signalą užfiksavo ir JAV pakrančių apsaugos laivas „Campbell“. Tuo metu jis buvo maždaug už 300 mylių ir geriausiu atveju nelaimės vietą tokiu oru galėjo pasiekti ne anksčiau, kaip po dienos.

Padėtis danų laive keitėsi katastrofiškai greitai. „Mašinų skyrius tuoj bus užtvindytas. Paskubėkite visi, kurie mus girdi“. Daugelis išgirdo tą pranešimą, tačiau pasikartojo ta pati situacija, kaip ir „Titaniko“ atveju. Nė vienas iš jų nebuvo pakankamai arti katastrofos vietos.

Netrukus paaiškėjo, kad arčiausiai yra Vakarų Vokietijos žvejybinis traleris „Johannes Krüss“. „Laikykitės! Mes skubame jums į pagalbą. Duokite signalus prožektoriumi ir raketomis. Ar jau nuleidote gelbėjimo valtis?“– klausė vokiečių tralerio radistas. Tikslaus atsakymo nesulaukta.

 

Tragiško penktadienio paslaptis

 

Pagaliau „Hans Hedtoft“ radistas pranešė, kad dirba avariniu siųstuvu, nes mašinų skyrius jau užtvindytas, laive nebliko elektros. Eteryje pasigirdo paskutinis beviltiškas šauksmas: „Skęstame. Ledai laužia bortus. SOS!  SOS! Skęstame. Nutraukiu ryšį“. Tralerio radistas mažiausiai dar 15 kartų bandė iškviesti skęstantį danų laivą, bet šis jau nebeatsiliepė.

Kas nutiko per tas 6 valandas „Hans Hedtoft“ laive, kai jis pirmą kartą pranešė apie nelaimę? Ką tuo metu veikė jo įgula? Visa tai lieka paslaptimi.

Kodėl kapitonas nei vienoje radiogramoje nepranešė, kad ketina nuleisti valtis? Ar jos buvo nuleistos? Kodėl keleiviai ir įgula nepasinaudojo pakankamai saugia hermetiškai užsidarančia metaline motorine valtimi? Gal kapitonas tikėjo laivo statytojų tvirtinimu, kad „Hans Hedtoft“ yra neskęstantis ir laukė pagalbos?

Atsakymų į šiuos klausimus nėra. Laivas dingo iš radaro ekranų dar gelbėtojams nepriplaukus katastrofos vietos. Tenai, išskyrus ledo lauką, nerasta nei laivo ar valčių liekanų, nei gyvų ar mirusių žmonių.

Tragiško penktadienio paslaptis išsaugota iki šių dienų. Neabejotina tik vienu: „Hans Hedtoft“ tikrai yra vis dar paskutinė mums žinoma ledkalnio auka.

Fotoreportažas
  • Paskutinė ledkalnio auka: „Hans Hedtoft“ paslaptis-Foto-nr-8723_8724.jpg
  • Paskutinė ledkalnio auka: „Hans Hedtoft“ paslaptis-Foto-nr-8723_8725.jpg
  • Paskutinė ledkalnio auka: „Hans Hedtoft“ paslaptis-Foto-nr-8723_8726.jpg
  • Paskutinė ledkalnio auka: „Hans Hedtoft“ paslaptis-Foto-nr-8723_8727.jpg
  • Paskutinė ledkalnio auka: „Hans Hedtoft“ paslaptis-Foto-nr-8723_8728.jpg
  • Paskutinė ledkalnio auka: „Hans Hedtoft“ paslaptis-Foto-nr-8723_8729.jpg
  • Paskutinė ledkalnio auka: „Hans Hedtoft“ paslaptis-Foto-nr-8723_8730.jpg
  • Paskutinė ledkalnio auka: „Hans Hedtoft“ paslaptis-Foto-nr-8723_8731.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Paskutinė ledkalnio auka: „Hans Hedtoft“ paslaptis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.