Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Paslaptingas prancūzų pirato lobis

Legenda pasakoja, kad prieš 290 metų prancūzų piratas Olivieras Levasseuras, stovėdamas su kilpa ant kaklo, nusviedė savo karolius į minią, stovinčią priešais kartuves, ir sušuko: „Mes tresors à qui Saura comprendre!" („Mano lobiai tam, kuris mokės suprasti!“)

Įsivaizduojama, kad taip atrodė piratų užgrobtas laivas „Nossa Senhora do Cabo“, kuriame buvo rastas didžiausias visų laikų lobis.
Įsivaizduojama, kad taip atrodė piratų užgrobtas laivas „Nossa Senhora do Cabo“, kuriame buvo rastas didžiausias visų laikų lobis. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nuo kaperio iki pirato

 

Karoliai, kuriuose tariamai buvo išgraviruota kriptograma, nurodanti kur paslėptas didžiulis garsaus pirato lobis, seniai prarasti, jei jie iš viso egzistavo. Dėl Oliviero Levasseuro (1688 – 1730) autentiškumo nekyla jokių abejonių. Jo gyvenimas ir nuotykiai yra gerai dokumentuoti. Tai buvo garsus Prancūzijos piratas, aktyviai veikęs 18 amžiaus pirmojoje pusėje.

O.Levassueras gimė Kalė mieste turtingoje šeimoje, todėl gavo puikų išsilavinimą. Tai jam padėjo tapti Prancūzijos laivyno karininku ir laivo kapitonu. Per Ispanijos įpėdinystės karą (1701-1714), kuris vyko tarp didžiųjų Europos valstybių, karalius Liudvikas XIV išdavė jam kaperio patentą. Tai buvo oficialus valdžios leidimas užpuldinėti ir apiplėšinėti bet kokius laivus, gabenančius krovinius į Prancūzijos karūnai priešiškas šalis.

Buvę kaperiai neretai taip įprasdavo prie tokio plėšikiško gyvenimo būdo, kad ilgainiui tapdavo tikrais piratais, kuriems negalioja jokie įstatymai. Neatsispyrė tokiai pagundai ir kaperis O.Levasseuras. Pasibaigus karui, jam buvo įsakyta grįžti namo, bet buvęs Prancūzijos karaliaus pavaldinys pasirinko kitą kelią.

1716 metais O.Levasseuras prisijungė prie anglų pirato Benjamino Hornigoldo kompanijos. Jų „verslo“ santykiai buvo trumpalaikiai, tačiau to pakako, kad O.Levassueras užsidegtų piratavimo aistra.

Netrukus O.Levasseuras kartu su piratų vadeivomis Johnu Tayloru, Jasperu Seagaru ir Edwardu Englandu įsikūrė Sent Meri saloje netoli Madagaskaro. Iš ten jie surengė daugybę sėkmingų reidų, užpuldinėdami Britanijos Rytų Indijos ir Mogolų imperijos laivus. Vieni jų gabeno vertingas prekes į Europą, kiti plukdė į Meką turtingus maldininkus.

 

Piratų rankose – didžiulis lobis

 

Kartą O.Levasseurui ir jo bičiuliui J.Taylorui nusišypsojo neįtikėtina sėkmė. Ankstyvą sekmadienio rytą, 1721 metų balandžio 20 dieną, jie atplaukė į Reunjono salos Sen Deniso uostą Indijos vandenyne net nenujausdami, kokia čia jų laukia maloni staigmena.

Tuo metu uoste stovėjo didžiulis portugalų galeonas „Nossa Senhora do Cabo“. Jis gabeno namo Portugalijos Indijos vice karalių ir visą jo svitą po 10 metų trukusios misijos Indijoje, o taip pat pasakiškus turtus, sukauptus per tą laikotarpį. Pakeliui laivą užklupo audra ir smarkiai jį apgadino, todėl jis netikėtai atsidūrė Sen Deniso uoste.

Tą sekmadienio rytą dauguma portugalų jūrininkų ir garbūs laivo keleiviai buvo išlipę ant kranto. Pamatę atplaukiančius du laivus su Anglijos vėliava, jie buvo pasirengę juos pasveikinti. Didžiam jų nustebimui, tie laivai sustojo abipus „Nossa Senhora do Cabo“ ir staiga pakėlė piratų vėliavą „Jolly Roger“ (Linksmasis Rodžeris).

Pasigirsta keli patrankos šūviai, tačiau portugalai neturi kuo atsakyti. Audros metu, siekiant išvengti laivo apsivertimo, įgula išmetė už borto visas 72 patrankas. Piratai užgrobė lobių laivą neiššovę nei vieno šūvio.

Jų grobį sudarė dešimtys aukso ir sidabro luitų, dešimtys dėžių su auksinėmis monetomis, deimantai ir perlai, meno dirbiniai, šilko audiniai. Tarp vertingiausių daiktų dokumentuose nurodomas sunkus Goa katedros auksinis kryžius inkrustuotas deimantais ir rubinais. Tai buvo didžiausias laimikis piratavimo istorijoje. Pasak žinovų, jis vertas ne vieno milijardo eurų.

Po remonto „Nossa Senhora do Cabo“ buvo pervadinta į „Le Victorieux“ („Nugalėtojas“). Vadovaujant Tayloru ir Levasseurui, piratai su naujuoju savo laivu išvyko tęsti „medžioklę“ Indijos vandenyne.

 

Karjeros ir gyvenimo pabaiga

 

Po ilgos ir nepaprastai sėkmingos pirato karjeros Olivieras Levasseuras nusprendė, kad atėjo laikas išeiti į pensiją. Prieš tai jis bandė kreiptis į Prancūzijos vyriausybę, turėdamas viltį sulaukti amnestijos, kuri buvo siūloma visiems Indijos vandenyno piratams, kurie atsisakys savo buvusios veiklos. Deja, sandoris galiojo tik tada, jei piratas atiduos didesnę dalį užgrobto turto. Kadangi O.Levasseuras nenorėjo dalintis savo lobiu su valstybe, todėl nusprendė slapta įsikurti Seišelių salyne.

1729 metais buvęs piratas jau dirbo locmanu Antongilo įlankoje Madagaskare, kur siūlė savo paslaugas praplaukiantiems laivams. Kartą jis įlipo į Britanijos Rytų Indijos kompanijai priklausantį laivą „Le Meduse“, kurį reikėjo nuvesti į uostą. Laivo kapitonas jį atpažino ir įdavė valdžiai. Su geležiniais retežiais ant kojų buvęs piratas buvo nuvežtas į Sen Deniso miestą Reunjono saloje, kur prieš daugelį metų apiplėšė portugalų laivą. Teismo procesas buvo greitas, o nuosprendis negailestingas.

1730 metų liepos 7 dieną 5 valandą po pietų piratui buvo įvykdyta mirties bausmė pakariant. Sakoma, kad tada prieš egzekuciją jis ir sušukęs tuos mįslingus žodžius, kuriais mes pradėjome šį pasakojimą..

 

Pirato lobio medžioklė

 

Kažkur paslėptas O.Levasseuro lobis, nepaisant daugybės bandymų, vis dar nerastas, nors yra tokių, kurie jo paieškai paskyrė savo gyvenimą ir nėra pasirengę pasiduoti.

Ažiotažas prasidėjo 1923 metais, kai pasirodė nuorodos ir dokumentai, kurie galėjo būti susieti su Levasseuro lobiu. Karinio jūrų laivyno istorikas ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos kuratorius Charlesas de La Roncière'as, 1934 metais liepos 15 dieną duodamas interviu vienam žurnalui, pareiškė, kad su juo buvo konsultuojamasi tiriant 18 amžiaus kriptogramą. Ji esą priklausė jaunai panelei, kurios vardą tuo metu jis laikė paslaptyje.

Šiandien jau žinoma, kad tai buvo Rose Savy iš Seišelių salyno. 1923 metais savo privačioje nuosavybėje Mahė saloje ji rado keletą akmenų su išraižytais simboliais primenančiais kriptogramą. Šio dokumento nepavyko iššifruoti, tačiau jis sukėlė tikrą O.Levasseuro lobio medžioklę, kuri tęsiasi iki šiol. Ją dar labiau pakurstė jau minėto istoriko vėliau ne kartą išleista knyga „Le Flibustier Mysterieux“ („Paslaptingas flibustjeras“).

 Mahė yra maža sala Indijos vandenyne, kurioje visi vienas kitą pažįsta. Rose Savy kaimynas Reginaldas Cruise-Wilkinsas daugiau kaip 30 metų iki pat savo mirties (1977 m.),negailėdamas jėgų ir santaupų, apieškinėjo ir kasinėjo Mahė salą. Išskyrus du senus pistoletus, kelias monetas ir tikriausiai piratų griaučius, aptiktus urve, jis nieko kito nerado.

Jo sūnus, Seišelių istorijos mokytojas Johnas Wilkinsas vis dar ieško paslaptingo lobio. Šiandien jis žinomas kaip „lobių žmogus“ (treasure man) ir siūlo turistams ekskursijas po garsiąją Bel Ombre lobių aikštelę, kur kadaise Rose Savy atrado akmenis su keistomis figūromis.

Fotoreportažas
  • Paslaptingas prancūzų pirato lobis-Foto-nr-9274_9275.jpg
  • Paslaptingas prancūzų pirato lobis-Foto-nr-9274_9276.jpg
  • Paslaptingas prancūzų pirato lobis-Foto-nr-9274_9277.jpg
  • Paslaptingas prancūzų pirato lobis-Foto-nr-9274_9278.jpg
  • Paslaptingas prancūzų pirato lobis-Foto-nr-9274_9279.jpg
  • Paslaptingas prancūzų pirato lobis-Foto-nr-9274_9280.jpg
  • Paslaptingas prancūzų pirato lobis-Foto-nr-9274_9281.jpg
  • Paslaptingas prancūzų pirato lobis-Foto-nr-9274_9282.jpg
  • Paslaptingas prancūzų pirato lobis-Foto-nr-9274_9283.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Paslaptingas prancūzų pirato lobis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.