Lenkijos vidaus vandenų žuvininkystės instituto eršketinių žuvų auginimo skyriaus „DGAL“ ir Lenkijos firmos „Aller Aqua“ pristatė moderniausius Lenkijos lašišinių žuvų ir eršketų auginimo ir veisimo ūkius.
Pažangiausi Lenkijos žuvininkystės ūkiai
@ nuotr.
Moderniausi Lenkijos žuvivaisos ūkiai yra „Dabie“, „Budowko“, „K- 1“, „Upilka“, kur atviruose ir dengtuose betoniniuose tvenkiniuose uždarosiose vandens apytakos sistemose su biofiltrais, mechaniniais filtrais, aktyvia vandens aeracija auginami neišpasakytai dideli (400–600 t) vaivorykštinių upėtakių, upokšnių šalvių, margųjų upėtakių kiekiai.
Šiuose ūkiuose žuvų auginimo procesai automatizuoti, daugelis gamybos proceso parametrų skaitmeninami ir valdomi kompiuteriu. Modernios technologijos taikomos ir grąžinant į natūralią gamtą panaudotą ir nepriekaištingai išvalytą vandenį panaudojant specialius augalus. Minėtuose ūkiuose dirba labai aukšto meistriškumo, atsidavę darbui ir motyvuoti specialistai.
Varmijos – Mazūrijos vaivadijoje, prie Pieczarki miestelio esančiame eršketinių žuvų auginimo ūkyje „DGAL“, susipažinta, kokiomis sąlygomis auginami aštriašnipiai, sibiriniai, rusiški eršketai, sterlės, kokios naudojamos technologijos, kaip formuojamos ir auginamos šių žuvų reprodukcinės bandos. Ūkio vadovas profesorius M. Ščepkovskis (M. Ščepkowski) pasakojo apie vykdomas programas ir darbus.
Lenkijos žuvininkystės specialistai supažindino su naujų technologijų taikymo industrinėje žuvininkystėje ypatumais, jų specifika, aptarta daug iškilusių įdomių klausimų. Įsitikinta, kad net esant nedideliems švaraus vandens ištekliams ir išmaniai taikant šiuolaikines žuvies auginimo technologijas, galima išauginti didelius žuvų kiekius.
Lietuvoje tokio tipo žuvų auginimo technologijų dar nėra, nors gausu upelių, todėl lašišinių žuvų auginimo galimybės yra gan didelės, tačiau reikalauja nemažų investicijų ir geros vadybos.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Žvejai kyla prieš Europos Sąjungą
Ne tik žvejai mėgėjai, kaip tai įvyko Lietuvoje, bet ir žvejai profesionalai rengiasi rimtos akcijoms.
Tralavimo žala jūrinei aplinkai akivaizdi
Klaipėdos universiteto (KU) Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkų grupė 2014–2016 metais vykdo Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą Žvejybos dugniniais tralais intensyvumas ir poveikis Lietuvos Baltijos jūros dugno ekosistemai.
