Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Pėdsakus Klaipėdoje palikęs uosto inžinierius

Žymiausias 18 amžiaus Prūsijos uostų projektuotojas Baltijos pakrantėje savo pėdsakus paliko ir tuometiniame Mėmelio uoste.

J.S.Lilientalio projektuotas senasis Klaipėdos uosto švyturys.
J.S.Lilientalio projektuotas senasis Klaipėdos uosto švyturys. @ nuotr.

Smėlis užnešdavo kanalą

 

Iš Karaliaučiaus 1724 m. kilęs Johanas Samuelis Lilientalis Klaipėdoje projektavo švyturius ir uosto molus, rengė miesto gynybinį įtvirtinimą, sudarė uosto ir miesto žemėlapius, vystymo planus.

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje apie jo karjerą užsiminta trumpai. Nuo 1751 m. ėjo Prūsijos vyriausiojo tvenkinių inspektoriaus pareigas. Vėliau projektavo ir pagerino keletą Baltijos uostų, įskaitant ir jų gynybos įrenginius. Minima, kad J.S.Lilientalis naujai perstatė ir aprašė Piliavos uostą (dabar Baltijskas Kaliningrado srityje).

Klaipėdoje arba tuometiniame Mėmelyje pirmoji problema su kuria susidūrė Prūsijos uostų statybos inspektorius J.S.Lilientalis buvo Kuršių nerijos kopa, kuri slinkdavo ir uždarydavo laivams kelią įplaukti į uostą.

Šalinti šią klaipėdietišką problemą maždaug 1770 m. J.S. Lilientalis ėmėsi entuziastingai, darbus atliko kruopščiai. Nuo to prasidėjo kita jo veikla, kuri buvo susijusi su Kuršių nerijos kopų tvarkymu.

J.S.Lilientalis Klaipėdoje projektavo ir uosto molus.

 

Ant pakilimo bangos

 

Galime prisiminti, kad 18 amžiaus antroje pusėje Klaipėdoje buvo medienos krovos pakilimas. Jis prasidėjo po 1762 m., kai po Prūsijos-Rusijos karo Klaipėdą paliko carinės Rusijos kareiviai.

Klaipėdai atsivėrė platesnės ekonominės veiklos galimybės. Nemunu ir Kuršių mariomis buvo plukdomi sieliai, baidokais plaukė grūdai, linai, sėmenys, kanapės. Iš kitur būdavo plukdoma druska. Didėjo Klaipėdos uosto medžio eksportas, kurta kita specializuota krova.

Paimti medienos į Klaipėdos uostą 18 amžiaus antroje pusėje kasmet atplaukdavo iki 1000 burlaivių.

Pajutus, kad laivais naudingiau yra išgabenti pjautą medieną, Klaipėdos krašto pirkliai skubėjo statyti vėjines ir garines lentpjūves. 1778 m. aplink uostą veikė 17 vėjinių ir 15 garinių lentpjūvių.

Nuo didelio medienos kiekio ir kitų krovinių Dangės uoste darėsi ankšta. Lentpjūvės ir medžio uostai su poliais atitverta akvatorija kūrėsi pakrantėje nuo Smeltės iki Vitės kaimo.

Uosto vystymui itin svarbi buvo 1784-1791 m. įrengtos Pietų ir Šiaurės balasto krantinės. Krautis medienos atplaukę burlaiviai jose palikdavo savo balastą - akmenis, smėlį ar žemes.

 

Numatė vystymo detales

 

Šiame Klaipėdos uosto veiklos pakilime jam ir buvo reikalingas toks sumanus uostų inžinierius kaip J.S.Lilientalis. Tais laikais itin svarbi buvo ir uostų gynyba. 1782 m. pagal jo pasiūlymą Kopgalyje buvo įrengtas vadinamas blokhausas su 12 artilerijos pabūklų.

Šis uostų statybos inžinierius parengė ir Klaipėdos uosto sąsiaurio plėtojimo planą.

Kaip teigiama Mažosios Lietuvos enciklopedijoje, J.S.Lilientalio Klaipėdos uosto pertvarkymo planas buvo paskelbtas viešai su dviejų žemėlapių priedu. Jame buvo nurodyta: (1) sutvirtinti Kuršių nerijos šiaurinį galą ir Klaipėdos sąsiaurio žemyninį krantą; (2) išvalyti ir gilinti Dangės vagą, tvirtinti jos krantus, o ypač žiotis; (3) pagrindinę uosto veiklą laipsniškai perkelti iš Dangės upės į sąsiaurį; (4) ištiesinti ir gilinti įplaukos vagą sąsiauryje ir jūroje; (5) įsigyti ir naudoti našesnes žemsemes; (6) kaupti lėšas iš eksporto muito mokesčių už medieną ir skirti uostui gerinti; (7) įplauką į uostą jūroje pažymėti plūdurais; (8) iš esmės tvarkyti Dangės upės krovos ir balasto krantines, ypač išvežimo karukais (vežimėliais) vietas; (9) padidinti laivų locmanų skaičių, aprūpinti gelbėjimo priemonėmis.

1797 m. J.S.Lilientalis sudarė 1:22500 mastelio Klaipėdos uosto ir planą su aprašymais. Jame sužymėjo apie 50 su laivyba arba uosto veikla ir jo įranga susijusių ankstesnių, išgriautų, dar tik statomų ar numatomų statyti objektų.

Jo suprojektuotame ir 1797 m. pastatytame 76 pėdų aukščio Klaipėdos švyturyje pirmą kartą Prūsijos pajūryje panaudoti 9 paraboliniai reflektoriai.

1819 m. švyturys paaukštintas dar 24 pėdomis, o šviesos šaltinis iškeltas į 100 pėdų (apie 31 m) aukštį virš jūros.

Šio pokyčio J.S.Lilientalis jau nebematė, nes 1799 m. mirė. Šį pertvarkymą atliko iš Anglijos atvykęs garsus švyturių įrangos specialistas inžinierius George Robinsonas. J.S.Lilientalis kurį laiką buvo jį globojęs.

 

Fotoreportažas
  • Pėdsakus Klaipėdoje palikęs uosto inžinierius-Foto-nr-10041_10042.jpg
  • Pėdsakus Klaipėdoje palikęs uosto inžinierius-Foto-nr-10041_10043.jpg
  • Pėdsakus Klaipėdoje palikęs uosto inžinierius-Foto-nr-10041_10044.jpg
  • Pėdsakus Klaipėdoje palikęs uosto inžinierius-Foto-nr-10041_10045.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Pėdsakus Klaipėdoje palikęs uosto inžinierius"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.