Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Peledės – naudingos, bet pamirštos žuvys

Peledės pasižymi geromis maistinėmis savybėmis: ypač skanios šaltai ar karštai rūkytos, savotiškai unikalaus skonio yra sūdytos peledės. Palyginti su karpiais peledės turi žymiai daugiau baltymų (72,8 proc.), daug mažiau riebalų (17,9 proc.) ir 7,6 proc. mineralinių medžiagų.

Peledės -  vertingos žuvys
Peledės - vertingos žuvys @ nuotr.

 

Labiausiai paplitusios Azijos kraštuose

 

Peledės (lot. Coregonus peled) panašios į sykus (lot. Coregonus lavaretus) sykinių šeimos žuvys, natūraliai gyvenančios ir paplitusios Šiaurės Ledjūrio baseino upėse ir ežeruose nuo Mezenės upės iki Kolymos pusiasalio.

Mokslininkų teigimu, šių žuvų arealas dėl introdukcijos buvo išplitęs ir pasiekęs Murmansko sritį šiaurėje, Tadžikistaną pietuose, Vokietiją vakaruose bei Užbaikalę ir Mongoliją rytuose.

Ne veltui Tiumenės žuvininkystės institutas yra vienas didžiausių peledžių veisėjas, lervučių bei ikrų tiekėjas ir technologijų vedlys.

Nors peledės priklauso šaltamėgėms žuvims, bet gali augti ir 20–26 laipsnių temperatūros vandenyje. Gimtuose natūraliuose vandens telkiniuose gyvena dideliais būriais, per 3–5 metus subręsta ir užauga iki 55–60 cm ilgio bei 4–5 kg svorio. Auginamos tvenkiniuose subręsta per 2–3 metus. Dažniausiai sugaunamos 0,3–0,5 kg svorio peledės.

Šios žuvys maitinasi zooplanktonu, nuo kurio gausos priklauso peledžių augimo tempas. Nors šios žuvys planktofaginės, tačiau gali maitintis ir bentosiniais organizmais ar kai kuriais dumbliais (V.A.Vlasovas).

Šios šaltamėgės žuvys neršia vėlai rudenį ar net gruodžio mėnesį. Lietuvos klimato sąlygomis peledės nesiveisia, todėl veisiamos dirbtinai. Lietuvoje yra buvę tik keli atvejai, kai Raseinių žuvininkystės ūkio vandens saugykloje ir Balčio ežere peledės išneršė natūraliai.

 

Lietuvoje neprigyja dėl kormoranų

 

Peledės - nevietinės Šiaurės pusrutulio žuvys. Gamtos tyrimų centro mokslininkai bei Aplinkos ministerijos specialistai nepritaria peledžių įveisimui į Lietuvos ežerus.

Įžuvinimo efekto nesulaukta, nes ežeruose nebuvo taikomos plėšriųjų žuvų naikinimo technologijos, dalis lervučių natūraliai neprigydavo, o ir dalį ūgtelėjusių prigijusių išgaudydavo kormoranai (peledės būriais laikosi vandens paviršiuje). Šių žuvų oficialiai nebuvo sugauta ir žvejų mėgėjų, o jeigu ir pasitaikydavo, dėl panašumo buvo nesunku jas priskirti seliavoms.

Tas, kas šias žuvis yra auginęs tvenkiniuose, gali pasakyti: „Taip, auginti galima, tik labai didelė rizika, daug problemų“.

Anksčiau žuvininkystės tvenkininiuose ūkiuose niekas nei matė, nei buvo regėjęs žuvilesių ėdrūnų paukščių – kormoranų. Pasitaikydavo kolonijos rudagalvių kirų, pilkųjų garnių, bet ne tiek daug, kiek dabar kormoranų. Jie juk išimtinai maitinasi tik žuvimi.

Kita problema ta, kad pastaruoju laiku vasaros turi tendenciją šiltėti – senka vanduo ežeruose ir upėse, vadinasi, vis sunkiau aprūpinti tvenkinius pakankamu kiekiu vandens ir išgelbėti žuvis nuo dusimo. Nors šios žuvys greitai auga (esant palankioms sąlygoms), auginimo procesas turi būti vykdomas preciziškai. Tinka ne visi tvenkiniai. Reikalingas geras gruntas, tam tikras vandens gylis. Tvenkinio vandenyje visą sezoną turi būti pakankamai zooplanktono. Tvenkinio vandens išleistuvas turi būti sandarus, nes peledžių lervutės sugeba „išlašėti“ su maža srovele tarp išleistuvo lentų (šandorų) plyšių. Didelis vandens įtekėjimas į tvenkinį esant žemam paduodamo vandens lygiui gali prieš srovę išvilioti iš tvenkinio visas peledes. Bet kuriuo atveju su vandens pratekėjimu reikia elgtis apdairiai. Pasitaikydavo, kad nepatyrę žuvų augintojai rudenį tvenkiniuose peledžių visai nerasdavo, nors visą vasarą rūpinosi, kad deguonies pakaktų, ir kritusių žuvų nematė, ir žuvilesių paukščių nebuvę.

 

 

Veisyklos Simne ir Ignalinoje

 

 

Be to, peledės išleidžiant tvenkinio vandenį išplaukia su „dideliu“ vandeniu, tai yra išplaukia su didžiąja vandens srove, skirtingai nei karpiai ar lynai, kurie lieka tvenkinyje iki „paskutinio vandens“. O ir gaudyti peledes dėl įvairių priežasčių geriausia naktį, įleidus į žuvies išgaudimo duobę specialų bemazgį pakabinamąjį tinklą.

Augintojai gali baimintis nežinomos šių žuvų paklausos rinkoje. Mūsų manymu, dėl šių žuvų realizacijos sunkumų nekiltų – vis daugėja žuvų perdirbimo įmonių, o ir dauguma žuvininkystės ūkių statosi žuvų perdirbimo cechus. Šiuo metu nebeliko peledžių Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos žuvininkystės ūkiuose. Vieninteliame Lietuvoje Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Simno poskyryje yra išlikęs negausus šių žuvų reprodukcinis kiekis. Tačiau norint toliau užsiimti peledžių auginimu, reikėtų atnaujinti reprodukcinių žuvų kiekį, kadangi medžiaga genetiškai „pavargusi“. Nedideliais kiekiais peledžių lervutes vis dar perka privatūs žuvų auginimo entuziastai. O ar lemta peledėms pasiekti Lietuvos prekystalius, parodys laikas.

Peledėmis, kaip vandens telkinių produktyvumo didinimo ir žuvų produkcijos asortimento išplėtimo objektu, susidomėta 1960–1962 metais. Pirmieji šių žuvų veisimo ir auginimo darbai pradėti  Leningrado (Sankt Peterburgo) valstybiniame moksliniame žuvų tyrimų institute. Iš Rusijos parvežtos peledžių lervutės į Lietuvos ežerus introdukuotos 1960–1962 metais. Lietuvoje pagrindinės šių vertingų žuvų veisimo įmonės buvo Simne ir Ignalinoje. Jos tiekė pagrindinę šių žuvų žuvivaisos medžiagą į ežerus ir tvenkininės žuvininkystės ūkiams.

 

 

Rūkytos peledės – tik prisiminimuose

 

 

Peledėms auginti buvo parenkami nedideli, nepratekantys ežerai, prieš tai juose chemiškai išnaikinus plėšrias žuvis. Tokiuose ežeruose iš vieno ha buvo sugaunama 100–150 kg peledžių. Per metus ežeruose buvo pagaunama (sužvejojama) 10–13 tonų šių vertingų žuvų. Dar beveik tiek pat peledžių šiųmetukų (vienvasarių) ir dvivasarių tvenkiniuose užaugindavo tuometinei Žuvininkystės valdybai priklausantys žuvininkystės ūkiai.

Pavyzdžiui, 1972 m. vien tik Simno žuvivaisos įmonėje išnaršinta 15 mln. vnt. apvaisintų peledžių ikrų, iš kurių 9,5 mln. vnt. peledžių lervučių išleista į ežerus, o 1,5 mln. vnt. perduota tvenkininiams ūkiams toliau auginti. Dar toks pat kiekis šių žuvų lervučių išnaršintas Ignalinos žuvivaisos įmonėje. Per metus Žuvininkystės valdybai pavaldžiuose ūkiuose buvo išnaršinama nuo 26 iki 30 mln. vnt. peledžių lervučių. Dalis lervučių buvo parduodamos kaimyninės Baltarusijos, Estijos, Rusijos ežerų žuvininkystės ūkiams.

 

Mokslininkų rekomendacijos lėmė, kad peledės 1977–1988 m. tapo svarbus verslinės žvejybos ir tvenkininės žuvininkystės objektas. Šios perspektyvios, sparčiai augančios, greitai bręstančios ir puikiomis maistinėmis savybėmis pasižyminčios žuvys pradėtos auginti Lietuvos žuvininkystės ūkiuose kartu su karpiais. Tvenkiniuose, kuriuose peledės buvo auginamos kartu su karpiais dvivasariais, tvenkinių produktyvumas padidėdavo papildomai 150 kg / ha tvenkinio ploto. Esant palankioms gamtinėms sąlygoms: 16–18 C vandens temperatūrai, 2–3 tūkst. vnt. / ha įžuvinimo tankiui, ne mažesniam kaip 3mg / l deguonies kiekiui ir pakankamam zooplanktono kiekiui, šios žuvys nuo lervutės iki rudeninės vienvasarės stadijos užaugdavo tvenkiniuose nuo 10 iki 30 gramų, o jau kitų metų rudenį vidutiniškai siekdavo 150–200 g svorį. Tam, aišku, būdavo parenkami gilesni nei įprastai tvenkiniai, su priesmėlio, žvirgždo ar priemolio gruntu. Tuo metu peledės augintos Paupio, Raseinių, Pasruojo, Šilo-Pavėžupio, Daugų, Išlaužo žuvininkystės ūkiuose. Šioms žuvims auginti Ignalinos rajone Dysnos kolūkyje priemolio gruntuose buvo įrengti tvenkiniai – planuota, kad šis ūkis taps pagrindine peledžių auginimo baze.

 

Lietuvos žuvininkystės ūkiai, kuriuose šios žuvys buvo auginamos iki prekinio svorio, prekybos tinklams peledžių parduodavo labai mažai. Prekinio svorio peledės dažniausiai patekdavo į Rusnės ir Pajūrio žuvininkystės ūkius, kur buvo įrengtos specialios rūkyklos, iš kurių unikalaus skonio šalto rūkymo žuvys keliaudavo į prekybą – kiek jų tekdavo Lietuvos pirkėjui ir kiek iškeliaudavo svetur – užmarštin nugrimzdusi paslaptis.

Parengta pagal Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinkalapio (zuv.lt) informaciją

Fotoreportažas
  • Peledės – naudingos, bet pamirštos žuvys-Foto-nr-4569_4570.jpg
  • Peledės – naudingos, bet pamirštos žuvys-Foto-nr-4569_4571.jpg
  • Peledės – naudingos, bet pamirštos žuvys-Foto-nr-4569_4572.jpg
  • Peledės – naudingos, bet pamirštos žuvys-Foto-nr-4569_4573.jpg
  • Peledės – naudingos, bet pamirštos žuvys-Foto-nr-4569_4574.jpg
  • Peledės – naudingos, bet pamirštos žuvys-Foto-nr-4569_4575.jpg
  • Peledės – naudingos, bet pamirštos žuvys-Foto-nr-4569_4576.jpg
  • Peledės – naudingos, bet pamirštos žuvys-Foto-nr-4569_4577.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Peledės – naudingos, bet pamirštos žuvys"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.