Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Perdavė uostą nacistinei Vokietijai

Apie antrąjį nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitoną Adomą Daugirdą mažiau žinoma. Klaipėdos uosto kapitono tarnyba jau buvo sukurta, reikėjo tik ją išlaikyti ir vykdyti numatytas funkcijas.

Adomas Daugirdas buvo pirmasis laivo „Prezidentas Smetona” kapitonas.
Adomas Daugirdas buvo pirmasis laivo „Prezidentas Smetona” kapitonas. @ Leidinio „Draugas” nuotr.

Klaipėdos uoste trūko locų

Adomas Daugirdas Klaipėdos uosto kapitono pareigas perėmė 1934 m. sausio 24 d. iš pensijon išėjusio Liudviko Stulpino. 

A. Daugirdo šeima jam perėmus uosto kapitono pareigas gyveno tame pačiame name, kur ir L.Stulpinas – dabar jo adresas Sankryžos g.7. Ant šio namo yra L.Stulpino bareljefas.

A.Daukanto atminimas Lietuvoje įamžintas tuo, kad jo vardu buvo pavadintas Lietuvos jūrų laivininkystės laivas – „Kapitonas Daugirdas”. Tokio visuomenės dėmesio, kaip L.Stulpinas jis nesulaukė. 1935 – 1936 m. A.Daugirdas ėjo laivininkystės, žvejybos, buriavimo ir literatūros iliustruoto žurnalo „Jūra” atsakingo redaktoriaus pareigas. 

„Atsiradus didesniam skaičiui po Lietuvos vėliava plaukiojančių prekinių laivų, pasireiškė ir savų jūrininkų – vadų trūkumas. Dalis iki tol baigusiųjų užsienyje jūrininkystės mokslus, perėjo tarnauti į prekybos laivyną, dalis į uosto tarnybą, kur taip pat jaučiamas kvalifikuotų jūrininkų trūkumas. Kad ir locų tarnyba. Nežiūrint laibai pagyvėjusio laivų judėjimo Klaipėdos uoste, iki šiol visus laivus aptarnauja tik dvi locų pamainos, dirbdamos visas 24 valandas per parą. Tuo tarpu būtų visiškai ne per daug ir trečioji pamaina, tačiau ir tam tikslui kvalifikuotų jūrininkų trūksta”, – 1937 m. vasarį interviu „Jūros” žurnalui teigė A.Daugirdas.  

 

Lietuviško uosto netektis

A.Daugirdas  Klaipėdos uosto kapitono pareigas ėjo iki 1939 m. kovo 22 d., kai Vokietijos trečiasis reichas okupavo Klaipėdos kraštą ir uostą. 

A.Daugirdas dalyvavo ir uosto perdavimo komisijoje. Klaipėdos krašto ir uosto perdavimas Lietuvos istorijoje pažymėtas gėdos ženklu. Šio fakto nenorėjo prisiminti Lietuvos išeiviai.  
1939 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos sutartyje dėl Klaipėdos krašto perleidimo buvo numatyta, kad Lietuvos Respublika Klaipėdos uoste nuo 1923 iki 1939 metų padarė dideles investicijas, todėl už jai išnuomotas laisvojo uosto zonas laikoma, kad atlyginta Vokietijai. Klaipėdos uostas buvo nusavintas Vokietijos, paliekant Lietuvai jame du plotelius – žiemos uoste su 220 metrų ilgio krantine (dabar KLASCO kampas vidiniame žiemos uoste šalia bendrovės „Memelio miestas“ arba 17, 18 krantinės) ir prieš žiemos uostą su 380 metrų ilgio krantine (dabar KLASCO 9, 10, 11 krantinės).
Apie tai, kaip funkcionavo lietuviškas laisvasis uostas Klaipėdoje, žinoma tik iš M.Brako atsiminimų. Jis buvo šio uosto bendrovės vadovas. Šioje bendrovėje dirbo apie 20 tarnautojų. Uosto kapitonas buvo Adomas Daugirdas, priežiūros tarybos narys – Jonas Augustaitis, prokuristas – Meieris, reikalų vedėjas – Hermanas Dugnius, ekonomistas – A.Stulpinas.
M.Brako atsiminimuose teigiama, kad lietuviškose uosto zonose, kurios veikė atskirai, nes tarp jų įsiterpė vokiškos zonos, plevėsavo lietuviška trispalvė. Ji būdavo iš ryto pakeliama, o vakare nuleidžiama.
Lietuviškos zonos uoste buvo aptvertas tvoromis. Tai iš esmės pirmosios tvoros Klaipėdos uosto istorijoje. Lietuviškose uosto zonose veikė lietuviškas paštas, telegrafas, buvo telefonas. Vienintelė valiuta buvo litas. Viešuose užrašuose lietuviškoje zonoje buvo naudojama ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalba.
Oficialiai laisvojo uosto zonos Klaipėdoje buvo atidarytos 1939 m. lapkričio 2 d., kai buvo pasikeista sutarties ratifikavimo dokumentais. Laisvojo uosto veikla nutrūko po to, kai 1940 metais Tarybų Sąjunga po susitarimo su Vokietija inkorporavo Lietuvą į savo sudėtį. Maskvoje buvo prisiminta, kad vokiečių valdomame Klaipėdos krašte liko lietuviško turto. J. von Ribbetropas atsakė griežtai, kad jokios kalbos apie Klaipėdos uostą ir lietuvišką turtą čia negali būti. Vokietijos užsienio reikalų ministerija išleido dekretą, kur rašė: 
„Laisvojo uosto zonos įsteigimas buvo tarptautinis įsipareigojimas, kuris turėjo padėti mažai Lietuvai atiduodant svarbų uostą Vokietijai. Prasiplėtus Rusijai, kuri turi daug Baltijos uostų, tai prarado prasmę. Jos palikimas reikštų politiškai abejotinas rusų teises Vokietijos teritorijoje. Jei Rusija pretenduotų į laisvos zonos uosto palikimą Klaipėdoje, mes laikysimės nuomonės, kad į TSRS inkorporuota Lietuva nebegali naudotis 1939 metų kovo 22 d. sutarties pažadais. Kompetentingos įstaigos imsis likviduoti padėtį. Į Rusijos susisiekimo per Klaipėdos uostą suaktyvėjimą bus žiūrima ypač budriai”. 
Po šio dekreto netrukus sekė konkretūs veiksmai. 1940 m. rugpjūčio 27 d. į lietuviškas laisvojo uosto zonas Klaipėdoje įvesta Vokietijos kariuomenė. Buvo sustabdyta muitinės veikla, įsakyta tučtuojau išgabenti prekes. Taip Vokietija vienašališkai likvidavo 99 metams pasirašytą sutartį. 1940 m. rugsėjo 10 d. Vokietija oficialiai pareiškė nutraukianti laisvosios zonos veiklą Klaipėdoje.


Šeimos gyvenimas išeivijoje

1916 metais baigęs Balaklavos povandeninių laivų karo mokyklą Adomas Daugirdas susipažino su Tekle Hulevičiūte, kuri ten dirbo gydytoja, su ja sukūrė šeimą. 
A. Daugirdas tarnavo Rusijos povandeniniuose laivuose. Prasidėjus revoliucijai, grįžo į Lietuvą, įstojo į kariuomenę, buvo automobilių bataliono vadu. Įsitraukė į jaunos valstybės jūrinę veiklą, aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos jūrininkų sąjungą. 
1923–1927 m. kapitonas A. Daugirdas vadovavo pakrančių apsaugos kariniam laivui „Prezidentas Smetona”. Jis garsėjo kaip akylas kapitonas – jūroje su įkalčiais buvo nutvėręs ne vieną kontrabandininką. 
Nepriklausomybės metais Teklės ir Adomo šeimoje gimė du vaikai – dukra Irena ir sūnus Jurgis. 
„Senelis su šeima emigravo į Vokietiją, o vėliau persikėlė į Kanadą. Aš gimiau Toronte”, – šeimos istoriją pasakojo kapitono anūkas Jonas Nekus.
Išeivijoje vaikai siekė mokslo, sukūrė šeimas. A.Daugirdo dukra Irena ištekėjo už Leono Nekutavičiaus (Nekus), susilaukė dviejų sūnų – Jono ir Andriaus. 
A. Daugirdo dukra su šeima 1960 m. persikėlė gyventi į Čikagą, nes čia pasitaikė geresnės darbo ir gyvenimo galimybės. Kapitono sūnaus Jurgio šeimoje užaugo trys vaikai: Marius, Jurgis ir Laura. Adomas Daugirdas mirė 1979 m. Kanadoje, palaidotas Čikagoje.
Klaipėdoje yra lankęsi A.Daugirdo anūkai Jonas ir Andrius Nekai. Jie ir ieškojo senelio pėdsakų. Kurį laiką turėjo noro ir vilčių surasti karo metais prie Estijos nuskendusį senelio laivą „Prezidentas Smetona”.
„Jonas Nekus su savo pusbroliu iš San Francisco Mariumi Daugirdu nusprendė paremti Baltijos gelmių tyrėjų pastangas. Giminaičių ir Klaipėdos universiteto pastangomis įsteigtas jūrinio paveldo fondas, pavadintas kapitono A. Daugirdo vardu. Pagrindinis fondo tikslas – skatinti ir remti projektus ir programas, susijusias su jūreivyste, laivyba, jūrinio paveldo objektų tyrinėjimu ir išsaugojimu”, – rašė Lietuvių išeivijos leidinys „Draugas”.
„Prezidentas Smetona” buvo pirmasis karo laivas, kurį 1927 m. už 289 tūkst. litų Lietuvai pardavė Vokietijos bendrovė ,,Bieber”. Ši firma laivą įsigijo už 1 mln. markių iš Vokietijos karo laivyno. Minų traleris buvo pastatytas G. Seebeck Geestermünde laivų statykloje 1917 m. rudenį. Daugiau kaip 60 metrų ilgio laivas buvo apginkluotas 2 patrankomis ,,Erlicon”, 6 kulkosvaidžiais ir 26 minomis. Jis buvo perduotas Lietuvai Wilhelshafen uoste ir atplukdytas į Klaipėdą, kur jį teko kapitaliai remontuoti. 1927 m. spalio mėn. 28 d. laivas po remonto buvo perduotas kapitono Adomo Daugirdo komandai. Laivas buvo pavadintas „Prezidentas Smetona” ir skirtas sienų apsaugai. Po kapitalinio remonto „Prezidentas Smetona” pirmą kartą išplaukė į jūrą 1927 m. lapkričio 4 d. 

 

Adomas Daugirdas    (1894 – 1979)

1894 m. Gimė Lietuvoje
1916 m. Baigė Balaklavos povandeninių laivų karo mokyklą Peterburge. Tarnavo Rusijos povandeniniuose laivuose.
1918 m. Grįžo į Lietuvą ir stojo savanoriu į kariuomenę
1927 m.  Tapo naujai įsigyto karo laivo „Prezidentas Smetona” kapitonu.
1934 – 1939 m. Ėjo Klaipėdos uosto kapitono pareigas.
1937 m. Laikinai ėjo ir Lietuvos jūrininkystės inspektoriaus pareigas 
1940 m.  Su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į Kanadą.
1979 m. Mirė Kanadoje, palaidotas Čikagoje (JAV)


                     .
                     
                     . 
                    
         
                    
                    
                     

Fotoreportažas
  • Perdavė uostą nacistinei Vokietijai-Foto-nr-2244_2245.jpg
  • Perdavė uostą nacistinei Vokietijai-Foto-nr-2244_2246.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Perdavė uostą nacistinei Vokietijai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.