Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Piratų respublika Madagaskare

Iki šiol tebėra mįslė, ar iš tiesų XVII amžiaus pabaigoje piratai Madagaskare buvo įkūrę utopinę Libertalijos respubliką.

Piratų respublikai atminti Ukrainoje netgi sukurtas specialus stalo žaidimas.
Piratų respublikai atminti Ukrainoje netgi sukurtas specialus stalo žaidimas. @ Desktopgames.com.ua nuotr.

Ginčas dėl autorystės

Mįslę užminė kapitonas Charles Johnson, 1724 m. Anglijoje išleidęs knygą „A General History of the Robberies and Murders of the most notorious Pyrates“ („Labiausiai pagarsėjusių piratų apiplėšimų ir žudynių visuotinė istorija“). Mūsų dienų mokslininkai mano, kad tikrasis knygos autorius yra lakia fantazija pasižymėjęs anglų šnipas, rašytojas ir žurnalistas, nemirtingojo „Robinzono Kruzo“ autorius Danielis Defo (1660-1731), pasislėpęs po išgalvoto kapitono slapyvardžiu.

Piratų istorijos autorius, kurio tapatybė liko neišaiškinta, pirmasis aprašė „sėkmės džentelmenų“ respublikos Libertalijos atsiradimo ir jos neilgo gyvavimo istoriją. Gal tai tik faktų ir fantazijos mišinys, bet istorijos entuziastai vis dar rausiasi archyvuose tikėdamiesi atskirti pelus nuo grudų. Kol kas tenka pasikliauti anoniminio kapitono Charleso Johnsono pasakojimu. Jo knygos pakartotiniai leidimai pasirodo įvairiose šalyse iki šių dienų. Ją galima perskaityti anglų, prancūzų ir rusų kalbomis internete.

 

Su balta vėliava

1680 m. prancūzų karinio laivo „Victoire“ karininkas Missonas Romoje sutiko vienuolį dominikoną Caracciolį.

Jūreivis ir vienuolis nutarė sukurti lygių galimybių visuomenę. Vienuolis nusimetė savo abitą ir tapo laivo, kuriame tarnavo Missonas, įgulos nariu. Iš Viduržemio jūros „Victoire“ buvo pasiųstas prie Amerikos krantų, kur vyko kovos su anglais dėl naujų kolonijų.

Kautynėse su anglais žuvo beveik visi fregatos „Victoire“ karininkai. Laivą užvaldė Missono ir Caracciolio šalininkai. Likę gyvi jūreiviai vadovu išsirinko Missoną ir pasiūlė iškelti jūros plėšikų mėgstamą „Linksmąjį Rodžerį“ – juodą vėliavą su joje nupiešta kaukole ir sukryžiuotais kaulais.

"Mes laisvi žmonės, kovosime už žmogaus teisę gyventi pagal Dievo ir gamtos įstatymus. Su piratais mes neturime nieko bendro, išskyrus tai, kad laimės ieškosime jūroje", – ugningą kalbą rėžė buvęs vienuolis. Jo pasiūlymu laive buvo iškelta balta vėliava su užrašu „Už Dievą ir Laisvę“.

 

Humaniški piratai

Maištininkai leidosi į kelionę per Atlantą tikėdamiesi įsikurti kurioje nors Indijos vandenyno saloje. Kad išgyventų ilgos kelionės metu, „Victoire“ vyrai užpuldinėjo sutiktus laivus. Knygos autorius rašo, kad jie pasisavindavo tik tai kas būtina – maistą, šaudmenis ir romą.

Prie Afrikos krantų „Victoire“ užpuolė du olandų laivus su vergais. Missonas afrikiečius išlaisvino, aprengė juos kautynėse užmuštų olandų rūbais. Kelios dešimtys juodaodžių buvo išlaipinti artimiausiame krante, o 11 savanoriškai tęsė kelionę su savo išgelbėtojais. Prie Gerosios Vilties kyšulio teko kautis su dviem anglų laivais, iš kurių vieną pavyko be didelių nuostolių užimti. Užgrobtų laivų jūreiviai dažniausiai papildydavo maištininkų gretas.

Madagaskaro šiaurėje nedidelės įlankos pakrantėje pabėgėliai įkūrė stovyklą. Čia surentė kelis gyvenamuosius namus, sandėlius, skirtus būsimam grobiui laikyti.

Missono žmonės puldinėjo vergų pirklių ir Europos karališkuosius laivus. Jie nežudė jūreivių, taikiai elgėsi su vietiniais gyventojais, dalijosi su jais savo ištekliais, apgindavo nuo vietinių vadukų savivalės. Tačiau tarp jų neretai kildavo aršūs konfliktai, pasibaigdavę dvikovomis. Publika buvo marga: prancūzai, anglai, olandai, portugalai, susirinkę iš visų Europos uostamiesčių landynių, o taip pat arabai ir įvairių genčių afrikiečiai.

Missonas ir jo pagalbininkas Caracciolis, norėdami suvaldyti savo karštakošius pavaldinius, sušaukė visuotinį pasitarimą. Jis truko dešimt dienų. Buvo parengta Libertalijos respublikos konstitucija, sukurta daug įstatymų, išrinktas parlamentas.

 

„Verslo“ brolių išdavystė

Sukūrę savo valstybę, vyriausybę, laivyną su admirolu priekyje, liberai (taip save vadino Liberijos piliečiai) neabejojo, kad vėliau ar anksčiau sulauks Europos karališkųjų laivynų antpuolių. Missonas suprato, kad vienos Liberijos pastangomis bus sunku atsilaikyti. Jo pasiuntiniai su pasiūlymu vienytis kreipėsi į Madagaskaro rytuose veikusią piratų šutvę, vadovaujamą anglų kapitono Henry Every (1659-1695). Bet gal geriau būtų to nedarę.

Garsiam jūrų plėšikui tuo metu buvo 37 metai, pensinis amžius piratavimo versle. Prisiplėšęs nemažai brangaus turto, jis jau ruošėsi grįžti į Angliją, tikėdamasis ten papirkti valstybės tarnautojus ir ramiai baigti savo dienas gimtinėje. Nieko stebėtino, kad jis organizavo savo „kolegų“ užpuolimą, kurio metu žuvo daug liberų, tarp jų ir Missono dešinioji ranka Caracciolis.

Iš visų Europos pašalių susibūrę avantiūristai, siekdami pasipelnymo be jokio sąžinės graužimo išduodavo savo bendrus. H. Everys pažeidė nerašytą piratų brolijos įstatymą – nekariauti tarpusavyje. Jis ne tik nepadėjo Liberijos komunai, o gal ją ir pražudė. Nusivylęs savo sukurtos laisvės šalies žlugimu, Missonas nutarė grįžti į tėvynę. Jo laivas per audrą nuskendo netoli Gerosios Vilties kyšulio, kartu su juo žuvo ir pats Missonas. Beje, knygos autorius nė karto nepaminėjo jo vardo, o ir pati pavardė ar nebus tik kilusi iš prancūziško žodžio „mission“ – misija.

 

Vis dar kaitina vaizduotę

Madagaskaro piratai, skirtingai nuo kaperių, tarnavusių Europos karališkiesiems rūmams, nedalyvavo kolonijinėje europiečių politikoje. Todėl jie Europoje ilgą laiką liko nežinomi. Apie Libertaliją, kurios pavadinimas pirmą kartą viešai nuskambėjo beveik prieš 300 metų, iki pastarojo amžiaus taip pat mažai kas rimtai galvojo.

Vienas pirmųjų patikėjęs Libertalijos respublikos egzistavimu buvo istorikas Jules Hubert Deschamps (1900-1979), daug metų dirbęs prancūzų kolonijos Madagaskare administratoriumi. Vėliau tuo susidomėjo vienas žurnalistas, daugelį metų gyvenęs tose vietose, kur kadaise buvo įsikūrusi Libertalijos respublika. 1970 metų gegužės 20 dieną didžiausiame Madagaskaro laikraštyje „La Courrier de Madagascar“ jis atspausdino didelį straipsnį, kurio antraštė skelbė „Libertalija ... kai Diego –Suareze veikė socialistinė ir komunistinė piratų respublika“.

Tikra ar pramanyta Libertalijos piratų istorija, tačiau ją laikas nuo laiko „eksploatuoja“ rašytojai ir kino filmų kūrėjai, o 2012 metais vienas iš žinomų pokerio grandų italas Paolo Mori (g. 1977) sukūrė vis labiau populiarėjantį stalo žaidimą „Libertalia“.

 

Fotoreportažas
  • Piratų respublika Madagaskare-Foto-nr-2498_2499.jpg
  • Piratų respublika Madagaskare-Foto-nr-2498_2500.jpg
  • Piratų respublika Madagaskare-Foto-nr-2498_2501.jpg
  • Piratų respublika Madagaskare-Foto-nr-2498_2502.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Piratų respublika Madagaskare "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.