Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Piratų žemyne originalus jūrų muziejus

Prieš piratus nukreiptose misijose nuolat dalyvaujantis klaipėdietis jūrininkas pasidalino įspūdžiais iš vieno didžiausių Afrikos Durbano miestų.

Senovinio kniedyto korpuso laivo vaizdas.
Senovinio kniedyto korpuso laivo vaizdas. @ Juozo Liepuoniaus nuotr.

Išeivių iš Lietuvos šaknys

 

Klaipėdietis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius vėl yra su piratais besirengiančiame kovoti apsaugos laive.

Jau kurį laiką Afrikos žemynas yra tapęs viena pavojingiausių, piratų pamėgtų vietų. Tiesa, Pietų Afrikoje piratų neužfiksuota. Ši respublika yra tarsi kovos prieš piratus centru Afrikos žemyne.

Misijai į Gvinėjos įlanką rengiamas laivas bus perduotas vienai iš „Shell“ dukterinių kompanijų Nigerijos pakrantėse. Dabar Gvinėjos įlanka yra tapusi vienu karščiausių piratavimo taškų, netgi karštesniu už Adeno sąsiaurį, kur siautėjo, bet dabar jau apmalšinti Somalio piratai.

Ginkluotos apsaugos laive „Penguin“ Pietų Afrikos Durbano uoste į laivą montuojama speciali kovos su piratavimu įranga akustinės patrankos, sonarai, vaizdo kameros, stiklo pluošto šarvai laivo bortams, šarvuoti iliuminatoriai.

„Būdamas Durbane jau beveik mėnesį susipažinau su pora žydų išeivių iš Lietuvos - litvakų. Vienas iš jų Durbane turi elektronikos firmą, kuri į apsaugos laivą ir montuoja spec. įrangą. Jo senelis kilęs iš Kėdainių. Anūkas nebuvęs Lietuvoje, bet žino keletą lietuviškų žodžių ir išsireiškimų. Vienas iš jų  - žydas geras žmogus visiems“, - pasakojo J.Liepuonius.

Pietų Afrikos respublikoje yra apie 75 tūkst. litvakų. Kažkada, o tiksliau po karo, jų čia buvo net 120 tūkstančių.

 

Parkas tarsi Melnragės analogas

 

Jam didelį įspūdį paliko ir Durbano miestas su 3,5 milijonų gyventojų. Tai antras miestas Pietų Afrikos respublikoje po Keiptauno. Jame tik 130 tūkst. gyventojų mažiau.

Lietuvos masteliais tas 130 tūkst. atrodytų daug, beveik tiek pat, kiek Šiauliuose (101 tūkst.) ir Mažeikiuose (34 tūkst.) kartu sudėjus. Bet Pietų Afrikos respublikos, kur gyvena 49 mln. žmonių, masteliais Durbanas ir Keiptaunas yra beveik kaip broliai dvyniai.

Abu šie miestai buvo kelionių tarp Europos ir Azijos sustojimo punktai. Juose išlikę daugybė jūrinės atributikos. Ir jūrinė kultūra Durbane gerbiama.

Durbano uostas mažesnis nei Klaipėdos. Jis per metus krauna apie 30 mln. tonų krovinių.

Visai šalia Durbano uosto prie pat vandenyno, tiksliau tarp vandenyno ir uosto 16 ha plote įkurdintas pasaulinis „Ushaka Marine World“ parkas. Delfinariumas, teniso kortai, restoranai, SPA centrai, nardymo centrai, 17,5 tūkst. kubinių metrų požeminis akvariumas, kuris yra laikomas penktu pagal dydį pasaulyje, promenados, vandens atrakcionai, vaikų pramogų zona, pasivaikščiojimas virvėmis virš palmių. Čia kasmet apsilanko apie milijonas turistų.

Gerai įsižiūrėjus ir įjungus vaizduotę gali įžvelgti sąsajų su ateities Klaipėda, jei jūroje prie Melnragės būtų pastatytas išorinis uostas, o už jo promenados ir poilsio centrai. O kitapus dabartinio uosto vartų - Smiltynėje panaikinus nacionalinio parko statusą - poilsio ir turizmo zona. Kodėl Klaipėdoje negalėtų atsirasti vandens atrakcionų parko? Žymių pokyčių, kurie paskatintų turizmą panaikinant beprotišku atrodantį pajūrio saugojimą, nori pats Klaipėdos miestas.

 

Į krantą išmesto laivo kertai

 

Bet grįžkime Durbano „Ushaka Marine World“ parką.

Jame tarp takelių, šalia kurių auga palmės įsipaišo iš vandenyno 1920 metais išmestas senovinis XIX amžiaus kniedyto korpuso krovininis laivas.

Viskas nuo jo ir prasidėjo. Laivas dešimtmečiais stovėjo išmestas į krantą, apipustytas smėlio laive įrengtas jūrų muziejus. Šis laivas iš vandenyno buvo išmestas į paplūdimį ir įstrigo smėlyje.

„Viskas atrodo labai originaliai vaikštant šio laivo triumuose, mašinų - katilų skyriuose. Viduje pilna jūrinės atributikos, didelių akvariumų su Indijos vandenyno gyventojais“, - pasakojo čia apsilankęs J.Liepuonius.

Muziejus laive pradėjo veikti 2004 m po ilgos statybos, kuri truko apie dešimt metų.

„Laive yra išlikę labai daug originalių detalių. Jos buvo užpustytos smėlyje...“, - prisiminė J.Liepuonius.

Laive įrengtas specialus „Cargo Hold“ restoranas. Didesnė dalis jo išdėstyta buvusioje laivo vairinėje, triume. Čia yra įmontuoti didžiuliai akvariumai. Pietaudami lankytojai gali stebėti ryklius, rajas ir kitas plėšrias žuvis. 

Laive yra ir kelios kavinės. Viena jų sumontuota netgi buvusios laivo įgulos sanitarinėje patalpoje - tualete. Tai ir šokiruoja, ir pralinksmina.

Fotoreportažas
  • Piratų žemyne originalus jūrų muziejus-Foto-nr-7549_7550.jpg
  • Piratų žemyne originalus jūrų muziejus-Foto-nr-7549_7551.jpg
  • Piratų žemyne originalus jūrų muziejus-Foto-nr-7549_7552.jpg
  • Piratų žemyne originalus jūrų muziejus-Foto-nr-7549_7553.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Piratų žemyne originalus jūrų muziejus"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.