Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Pirmasis jūrų laivyno „architektas“

Taip Švedijos jūrų muziejus (Sjöhistoriska museet) vienoje iš savo ekspozicijų pristato 18 amžiuje išgarsėjusį savo šalies laivų statytoją F.Čepmeną, kuris pirmasis pritaikė mokslinius metodus projektuojant laivus. Jam priklauso ir rekordinis skaičius Švedijos karinių laivų, kurie buvo pastatyti pagal jo brėžinius.

Jūrų muziejus Stokholme
Jūrų muziejus Stokholme @ Vidmanto Matučio nuotr.

Netikėtas atradimas

 

Nacionalinis švedų jūrų muziejus nėra toks garsus, kaip Stokholmo įžymybe laikomas nuskendusio laivo „Vaza“ panteonas. Matyt, todėl jį aplenkia mūsų tėvynainiai. O be reikalo. Remdamasis savo asmenine patirtimi galiu užtikrinti, kad verta įveikti tuos du kilometrus, kurie skiria „Vazą“ nuo jūrų muziejaus Karališkajame parke. Vien tik pakeliui galima pasigėrėti neįprasta mūsų akiai Baltijos jūros pakrante, istorinėmis prieplaukomis ir Karališkojo parko vaizdais.

Įspūdingai atrodo ir neoklasikinio stiliaus didžiulis švelniai išlenktas jūrų muziejaus pastatas su centriniu bokštu jo viduryje. Neseniai, gegužės 28 d., sukako 80 metų nuo tada, kai šį muziejų atidarė tuometinis Švedijos karalius Gustavas V.

Šiandien, kaip ir buvo sumanyta, muziejus pristato Švedijos jūrų laivyno ir švedų laivų statybos istoriją. Pirmame aukšte veikianti nuolatinė paroda lankytojų dėmesiui pateikia didelę laivų paveikslų ir modelių kolekciją. Čia pat eksponuojami ir įvairių laivų brėžiniai, kurių autorius buvo pats garsiausias Švedijos laivų statytojas Fredrikas Henrikas Čepmenas (Fredrik Henrik af Chapman, 1721-1808).

Po tokio netikėto atradimo buvo sunku atsispirti pagundai nepasidomėjus Švedijos jūrų laivyno „architekto“ gyvenimo istorija. Juk jo suprojektuoti burlaiviai 18 amžiuje raižė Baltijos jūrą ir netoli mūsų krantų.

 

Pajuto polinkį laivų statybai

 

Labai simboliška, kad būsimasis laivų statytojas gimė Geteborgo kaimynystėje išaugusioje Nya Varvet (Naujoji laivų statykla) gyvenvietėje. Nuo 17 a. antrosios pusės čia kūrėsi karališkosios laivų statybos ir remonto įmonės.

Fredriko tėvai, emigrantai iš Anglijos, taip pat buvo susiję su laivais ir jūra. Jo motina Susanna Colson augo Londone laivų statytojo šeimoje. Tėvas Tomas buvo britų karinio laivyno pareigūnas. Persikėlęs į Švediją, tarnavo Geteborgo laivų eskadroje. 

Tokia aplinka, matyt, anksti paskatino Fredriką domėtis laivais. Pasak jo biografų (pvz. Harris, Daniel,“Fredrik Henrik af Chapman: The First Naval Architect and his Work.“ Stokholmas, 2001)), Fredrikas dar būdamas paaugliu savarankiškai padarė laivo modelį pagal brėžinius, kuriuos jam dovanojo vienas laivų statytojas iš Flandrijos. Todėl nieko nuostabaus, kad sulaukęs vos 15 metų išvyko į Stokholmą, norėdamas ten studijuoti laivų statybą.

Būdamas 20 metų jis padėjo vienam ispanui suprojektuoti jo prekybinį laivą. Užsidirbęs pinigų išvyko studijuoti laivų statybą į Londoną. Praktikavosi Vulidžo, Čatamo ir Deptfordo britų karališkosiose laivų statyklose.

 

Areštas ir vilionės

 

F.Čepmeno dažni vizitai Anglijos laivų statyklose patraukė Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno valdžios dėmesį. Kodėl jis taip išsamiai domisi britų laivų statybos metodais, ką jis žymisi savo užrašuose? Kieno naudai šnipinėja?

Matyt, tokie klausimai, turint omenyje ne pačius geriausius Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Švedijos ir Danijos santykius, nulėmė F.Čepmeno areštą, susiruošus jam išvykti iš Deptfordo. Maždaug mėnesį praleidęs namų arešto sąlygomis jis vis dėlto buvo paleistas. Buvo jam gražinti ir anksčiau konfiskuoti dokumentai, išskyrus naujausių laivų takelažo brėžinius.

Atgavęs laisvę, F.Čepmenas dar kelis mėnesius prabuvo Londone, studijuodamas matematiką, eksperimentinę fiziką ir mokydamasis graviravimo.

Tęsdamas savo studijų turą, F.Čepmenas gana ilgokai užtruko Prancūzijoje, domėdamasis Bresto laivų statytojų darbais. Istoriniai šaltiniai mini, kad jis vienaip ar kitaip prisidėjo prie didelių karinių. laivų „Ville de Paris“ ir „Bienfaisant“ projektavimo. Manoma, kad Bresto laivų statytojų patirtis padarė F.Čepmenui didelį įspūdį. Tai vėliau paskatino jį teigti, kad šešiasdešimčia patrankų ginkluoti laivai yra labiausiai tinkami Švedijos karo laivynui.

Prancūzai pirmieji įžvelgė F.Čepmeno talentą laivų statyboje ir bandė, bet nesėkmingai, prisivilioti jį pas save. Vėliau bandė tą patį padaryti ir britų Admiraliteto pirmasis lordas, apeliavęs į F.Čepmeno britišką kilmę ir patriotinius jausmus. Savo atsiminimuose F.Čepmenas rašė, kad greičiausiai būtų likęs Anglijoje, jei jo protežė nebūtų praradęs posto. Tada jį užverbavo Paryžiuje sutiktas Ulrichas Scheferis, Gustavo III valdymo metais tapęs užsienio reikalų ministru.

 

Švedijos tarnyboje

 

Namo grįžęs F.Čepmenas 1757 metais buvo paskirtas Švedijos karinio jūrų laivyno vyriausiojo statytojo asistentu. Feldmaršalo Augustino Ehrensvärdo (1710-1772) pavedimu F.Čepmanas sukūrė keturis naujo tipo laivus, kurie vėliau buvo pavadinti „archipelagų fregatomis“.

Tai buvo mažos grimzlės, bet galingi 35-39 metrų ilgio karo laivai skirti pakrančių apsaugai. Jie turėjo tris stiebus burėms iškelti ir 16-19 porų irklų. Dviejuose deniuose rikiavosi 24-28 patrankos. Buvo naudojami seklių vandenų zonose tarp salų ir salelių, išbarstytų nuo Stokholmo iki Botnijos įlankos. Galėjo plaukioti bet kokiu oru, išskyrus siaučiant pražūtingai audrai.

Laivai buvo statomi Karlskronoje ir tada Švedijai priklausiusiame Štralzunde.

1764 m. F.Čepmenas buvo paskirtas vyriausiuoju laivų statytoju, atšauktas į Stokholmą, kur Gustavo III nurodymu kūrė naujų laivų statybos planą. Nuo 1781 iki 1790 metų jis pastatė 11 linijinių laivų, tiek pat fregatų, keletą mažesnių laivų ir atnaujino daug senų burlaivių.

Kurdamas laivų architektūros teorijos pagrindus, F.Čepmenas parašė nemažai mokslinių traktatų. Iš jų geriausiai žinomas esė „Architektūra Navalis Mercatoria“, kurioje pateikti geriausių ir įdomiausių to meto Švedijos ir kitų šalių laivų brėžiniai su aiškinamaisiais tekstais.

Už savo mokslinius darbus jis buvo išrinktas Švedijos mokslų akademijos nariu ir Karo akademijos garbės nariu. Į pensiją karinių laivų statytojas išėjo turėdamas vice admirolo laipsnį.

Manoma, kad F.H.Čepmenas turėjo didžiausią įtaką Švedijos laivų statybos vystymuisi nei bet kuris kitas to meto laivų „architektas“.

Fotoreportažas
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7384.jpg
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7385.jpg
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7386.jpg
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7387.jpg
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7388.jpg
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7389.jpg
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7390.jpg
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7391.jpg
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7392.jpg
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7393.jpg
  • Pirmasis jūrų laivyno „architektas“-Foto-nr-7383_7394.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Pirmasis jūrų laivyno „architektas“"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.