Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Pirmoji jūrinės žvejybos tyrimų stotis Naujakuršiuose

Naujakuršiai buvo daug vilčių teikęs ir žuvininkystės tyrimų istorijoje žymę palikęs Vokietijos uostas Baltijos priekrantėje. Jame buvo įkurta pirmoji rytinės Baltijos dalyje jūrinė žuvininkystės tyrimų stotis.

  Po karo suniokotas uostelis nebe atkurtas. Šiandien Kaliningrado srities Pioniersko mieste yra išlikusios užnešto uosto įplaukos liekanos. Uostelis istorijoje liko kaip vieta, kur Vokietijos imperijoje buvo daugiausiai sugauta lašišų.

Pirmoji jūrinės žvejybos tyrimų stotis Naujakuršiuose.
Pirmoji jūrinės žvejybos tyrimų stotis Naujakuršiuose. @ Egidijaus Bacevičiaus archyvo nuotr.

Kėlėsi naujakuriai

  Vieta naujam uostui statyti Naujakuršiuose buvo pasirinkta neatsitiktinai. 165 kilometrų priekrantės atkarpoje tarp Klaipėdos ir Piliavos (dabartinio Baltijsko) nebuvo nė vieno uostelio. Staigiai kilus audrai, žvejai neturėjo saugios priebėgos.

  1902 metais vakarinėje Vangerio kyšulyje pradėta naujo uostelio statyba. Už kyšulio pastatytas vakarinis ir šiauriniai bangolaužiai, greta įsteigtos uosto priežiūros ir žvejų bendrovių tarnybos pastatai. Molai teikė uosteliui apsaugą nuo gamtos stichijų, sudarė palankias sąlygas verstis jūrine žūkle. Po Pirmojo pasaulinio karo įsigyta naujų motorinių valčių ir laivelių. Pradėti taikyti Švedijoje išrasti jūrinės priekrantinės žvejybos įrenginiai.

  Per Naujakuršius ėjo geležinkelis į Karaliaučių ir gretimą žvejų kaimą Krantą (Krantz). Tai taip pat prisidėjo prie uostelio suklestėjimo. 1920 metais derlingų laukų apsuptoje vietoje už kilometro nuo uostelio pradėjo kurtis naujakuriai. Daugiausiai žvejų kėlėsi iš gretimų Kranto, Rantau ir Lopohneno kaimų. 1926 m. Naujakuršių uostelyje dirbo 65 žvejai. 47 iš jų jau gyveno naujojoje gyvenvietėje.

Stotis su modernia laboratorija

  Naujakuršiuose įkurto mokslinių tyrimų centro įsteigimas siejamas su Karaliaučiaus universiteto žuvininkystės tyrimų instituto plėtra.

  1923 metais žūklę prižiūrintį Berlyno pareigūną Alfredą Vilerį išsiuntė į Karaliaučių eiti vyriausiojo žvejybos meistro (Oberfischmeister) pareigas. Karaliaučiaus universiteto žemės ūkio fakultete jis 1924 m. įkūrė Žuvininkystės tyrimų institutą (Fischerei – Institut der Universität Königsberg-Albertina). Jo tikslas buvo - geriau prižiūrėti žvejybos reikalus jūroje ir atlikti mokslinius tyrimus.

  1925 metais nuo sausio 1dienos pradėjo veikti specializuotas instituto lauko padalinys - jūrinės žvejybos tyrimų stotis. Mediniame pastate buvo keturi kambariai, kur galėjo gyventi trys laikinai apsistoję mokslininkai. Stotyje buvo įkurta tiems laikams moderni ichtiologinių tyrimų laboratorija, sandėliuke buvo žvejybos įranga. Laboratorija turėjo savo motorinį laivą “Strömling” (“Strimelė”). Į jūrinės žvejybos tyrimų stotį vykdavo studentai iš Karaliaučiaus universiteto gamtos mokslų fakulteto. Čia jie rinko medžiagą savo moksliniams darbams.

Pagrindinis dėmesys – lašišų tyrimams

  1926-1928 metais laboratorijai vadovavo jaunas 1901 metais gimęs mokslininkas Johanas Lundbekas. Jaunasis ichtiologas Naujakuršių tyrimų stotyje stebėjo hidrologines sąlygas, ruošė patarimus, kaip organizuoti moksliškai pagrįstą žvejybos verslą, kontroliavo žūklę. Ypač daug dėmesio skirta lašišų išteklių tyrimams, jų migracijos keliams nustatyti.

  1929 metais jis stotį paliko ir išvyko dirbti į Bremerhafeno žvejybos tyrimų centrą. Naujakuršių stoties  organizacinius reikalus perėmė tvarkyti Valdemaras Kvėdnau. Jis čia dirbo iki 1936 metų. Paskui išvyko į Berlyno maisto tyrimų institutą. Vėliau stočiai vadovavo Karlas Baras. Dar 1930-1933 metais per vasarą jis šioje stotyje tyrė mažųjų tobių amžių. Didelė darbuotojų kaita aiškinama tuo, kad stoties veiklai buvo skiriama nedaug pinigų. Be to, ji buvo toli nuo mokslo ir kultūros centrų.

  Naujakuršių tyrimų centras neišliko iki mūsų dienų. Per karą laboratorija ir aplinkiniai uosto statiniai buvo sugriauti. Sovietmečiu čia laikinai  buvo įkurta karinė bazė. Iš gausaus mokslininkų palikimo liko tik vaizdingi prisiminimai, straipsniai ir nuotraukos. Jose įamžinti beveik visi vietinės žvejybos aspektai, žvejų veidai, daug buities detalių.

 

Fotoreportažas
  • Pirmoji jūrinės žvejybos tyrimų stotis Naujakuršiuose-Foto-nr-746_1077.jpg
  • Pirmoji jūrinės žvejybos tyrimų stotis Naujakuršiuose-Foto-nr-746_1078.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Pirmoji jūrinės žvejybos tyrimų stotis Naujakuršiuose"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.