Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Pirmoji lietuviška knygelė apie Klaipėdos krašto žuvininkystę

1923 m. rugpjūtį inspektorius Andrius Rondomanskis (Randomonis) iš Kauno buvo pasiųstas į naujai prijungtą Klaipėdos kraštą įvertinti ūkio būklės ir žuvininkystės galimybių. Po šios išvykos buvo parašyta knygelė "Mažosios Lietuvos žvejyba" (1924).

Pirmosios lietuvių kalba knygelės apie žūklę pamaryje išorinis viršelis
Pirmosios lietuvių kalba knygelės apie žūklę pamaryje išorinis viršelis @ Egidijaus Bacevičiaus archyvo nuotr.

Žuvininkystės valdininko palikimas

 

A. Rondomanskis (g. 1889 m. rugpjūčio 7 d.) buvo savo laiko šviesuolis. 1913 metais baigė chemijos mokslus Sankt Peterburgo universitete. Be klasikinių graikų ir lotynų, mokėjo lenkų, vokiečių ir rusų kalbas, rašė dar ir lenkiškai.

Vilniuje mokytojavo Lietuvių gimnazijoje, kovojo dėl Vilniaus susigrąžinimo Lietuvai. 1921 m. išleido patriotinę knygelę. Lenkų vyriausybės persekiotas, suimtas, ištremtas per demarkacinę liniją. Nuo 1922 m. gyveno Kaune. Iki 1938 m. dirbo Žemės ūkio ir Valstybės turtų ministerijoje už žuvininkystės priežiūrą ir plėtrą atsakingu atstovu.

1924–1940 m. dėstė Žemės ūkio mokslų universitete žuvininkystės kursą, kartu mokytojavo Kauno gimnazijoje. 1924–1940 m. atliko Metelių ir Platelių ežerų bei Ventos vandenų cheminės sudėties tyrimus, įvertino žuvivaisos galimybes. Taip pat žinomas, kaip 1924 m. įsteigtos Laisvamanių etinės kultūros draugijos narys, leido mėnesinį laikraštį "Laisvamanis" (1933) ir buvo atsakingasis redaktorius. Mirė 1943 spalio 26 d., ir palaidotas Kaune.

A. Rondomanskio rašytinį palikimą apibendrino gamtos mokslų dr. Algimantas Jakimavičius. Pareigūno bibliografijoje yra dvi knygos ir per 40 pažintinių straipsnių. Pasirašydavo žuvininkystės inspektoriumi. Didžiausi nuopelnai besikuriančio Lietuvos žuvininkystės mokslui: straipsniai ir knygelė "Mažosios Lietuvos žvejyba". Talkino ruošiant 1926 m. pirmą lietuvių kalba Vilhelmo Kocho (Wilhelm Koch) vadovėlį "Žuvivaisos pagrindai" (Leitfaden der Fischzucht, Berlin, 1922). Knygą rėmė Lietuvos žemės ūkio ministerija. A.Rondomanskis redagavo ir suskirstė Lietuvos vandenų žuvis pagal gyvenamąją vietą ir veisimosi vietas, pritaikė lietuviškus pavadinimus.

 

 

Kelionė po Klaipėdos kraštą

 

Mokslo bendruomenėje A. Rondomanskis geriau žinomas kaip knygelės "Mažosios Lietuvos žvejyba" (1924) autorius. 1923 m. rugpjūčio mėn. 2-7 d., Lietuvos Žemės ūkio ir Valstybės turtų ministerijos, Žemės ūkio departamento pareigūnas buvo išsiųstas komandiruotėn į Klaipėdos kraštą. Išvykos tikslas - aprašyti Klaipėdos krašto žvejybos būklę, plėtros galimybes arba kaip tai įvardijo viename straipsnių laikraštyje "Lietuvos ūkis" (1923 m. spalis) „Kova dėl Lietuvos žuvies rinkos“.

Lankėsi visose, kaip rašoma, „man įdomiausiose ir žvejybos atžvilgiu svarbiose vietose“. Plaukė laivu „Klaipėdos savanoris“. Bendravo su Klaipėdos uosto kapitonu Liudviku Stulpinu, krašto pareigūnais Henrichu Borchertu ir p. Nierungu. Turiningas pokalbis buvęs su Klaipėdos krašto vyriausybės skyriaus žuvininkystės reikalų direktoriumi Jonu Birškumi ir sekretoriumi Gvildžiu.

Susitiko su žūklės prižiūrėtojais (Oberfischmeister) Villiamu Sieboldsu (Klaipėdos apskritis), Pozingiu (Juodkrantė), Kuhrin (Nida) ir Adolfu Šileriu (Skirvytėlės kaimas, atsakingas už Nemuno žemupį). Neaplenktas ir vienintelis to laiko Klaipėdos krašto žuvies supirkėjas įmonės savininkas Friedrichas Suhras, gintaro supirkėjai iš Nidos Jurgis Viesulas ir p. Fassas. Žinių teikė kiti žvejybos žinovai. Grįžęs į Kauną A. Rondomanskis parengė ataskaitą. 1923 m. spalį–gruodį, bei 1924 m. sausį–kovą laikraščiuose "Lietuvos žinios", "Lietuva", "Visa Lietuva" ir "Klaipėdos žinios" (kovą) skelbė apžvalgos ištraukas. Straipsnyje "Mažosios Lietuvos žvejyba" ("Lietuvos aidas" – 1918 m., kovo 7 d. (nr. 29), p. 2) aptarė sugavimų mažėjimo Kuršių mariose kaitą, gretino 1901-1903 metų duomenis. Pasirašė slapyvardžiu Lydeka. 

 

Ataskaita virto knygele

 

Žemės ūkio departamentui skyrus pinigų, ataskaita išleista atskira knygele „Mažosios Lietuvos žvejyba“ Kaunas, 1924, 48 psl. Šešių skyrių knygelės istorinė dalis paremta dviem šaltiniais: Karaliaučiuje 1881 m. išleista dr. B.Benecke knyga „Rytų ir Vakarų Prūsijos žuvys, žvejyba ir žuvivaisa“ ("Fische, Fischerei und Fischzucht in die Ost- und West Preußen") ir Karališkojo žvejybos meistro V. Sieboldso bei Karališkojo Kolbergo uosto lotco Wilhelm Blocko „Motorų pritaikymas Vokietijos žvejybiniuose burlaiviuose“ (Die Einführung des Motors in die deutsche Segelfischerei, Berlin, 1907). Dalis žinių perteiktos iš pokalbių susitikimuose su krašto ūkio atstovais ir žvejybos verslo dalyviais. Tai pirmas leidinys lietuvių kalba apie pamario žuvis ir žuvininkystę.

Vertinant šiandienos skaitytojo žvilgsniu, knygelės turinys sunkiai pasiekiamas. Reikia pastangų, kad XX a. pradžios žodžiai prabiltų į šiandienos skaitytoją ir būtų atskleistas tikrasis knygelės turinys. Vartojamas kitas žodynas, kai kurių žodžių prasmės pakitusios, savita sakinių sandara ir minčių dėstymo būdas. Daug vokiečių kalbos skolinių ir perdirbinių. 

Akyliau reikia įsikaityti į vietovardžius. Tuomet žvejai skirstyti į Kopų arba Nirungos/Niedo (Nidos) kranto ir Kuršių įlankos arba marių. Atskirai vertinta Rūsnies (Rusnės) prėskų (gėlų) vandenų žvejyba. Žuvingumu įlankoje išsiskyrė Kalb ir Stein bankos (Veršių ir Akmenų sekliai, „suolai“, akmenynai) marių dugne. Lengviau atsekami upėvardžiai Danija/Danė (aukščiau Akminga (šiandien - Akmena), Skirvieta, Rūsnis – Rusnė, Giliji (Gilija). Aukščiau Rusnies (Rusnės) salos Rūsnis (Nemunas) atsišakoja į 12 rankovių (ašakų), o Viliaus (Vilhelmo/Klaipėdos) kanalo ruožas vadintas Karnaole – jį tekdavo net arkliams plaukte įveikti. Žvejas turėdavęs suuostyti, kur žuvys šiandieną gaudysis (nuojauta), kad įlankoje vėžių negirdėti (apie juos žinių nėra), gerai žinoti atskirų becirkų (rajonų) žūklei užgintas (draudžiamas žūklauti) vietas ir saugoti žuvų perus (ikrus), žūklę prižiūri žvejybos fischmeister (inspektorius) ir su savimi visuomet turėti šeinus (pažymėjimas, leidimas), laiku mokėti žvejybos nuomos suimamumas (rinkliavas). 

 

Aplinkos apibudinimas

 

Knygelėje pateiktas vienas pirmųjų lietuvių kalba marių ir jūros aplinkos apibudinimų. Uosto įplaukos gylis buvo iki 6 metrų ir nuolatos gilinamas 6–7 žemsemių. Žvejams buvo būtina žinoti marių dugną ir kranto ypatumus. Dugno pobūdžiui nustatyti ir gylio matavimui mariose naudojo lazda sviestu teptu drūtgaliu, jūroje – akmenį pakabintą ant lyno – svarlį, Stohl (gylmatį) ir liežuviu palietus pagal prilipusias smilteles ir įspaudus nusakydavo nuosėdas. Šventosios žvejai senbuviai girdavęsi, kad taip „daug jūros dugno išlaižę“.

Išskirtos prėskų (gėlų) ir sūrių vandenų žuvų rūšys (veislės). Pateikti 73 žuvų pavadinimai lietuvių ir prūsų kalbomis. Pažymėjo, kad įlankos žvejai išlaikę dalį XV amžiaus prūsiškų žuvų pavadinimų, minėti rečiau naudojami įvardai latvių (kuršių) ir vokiečių kalbomis. Pavadinimai buvo nenusistovėję, neatsitiktinai ta pati žuvis vadinta keliais pavadinimais, kaip sikas ir coregonas. Primintina, kad pirmasis lietuvių kalba pajūrio žuvų rūšių sąvadas pateiktas tik 1934 m. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesoriaus Tado Ivanausko.

A. Rondomanskis aprašė šešias laivelių rūšis, išvardijo lietuviškus tinklų pavadinimus. Per audras kurėnais traukiami velkamaišiai kiudeliai ir kurenai. Priekrantės sekliuose žvejai poromis traukė bradininius tinklus. Mariose statomi venteriai, įvairios akies dydžio statomieji tinklaičiai sykams, žiobriams. Didesni karšiai, ešeriai kuojos gaudytos vadinamais veidrodiniais trijų sienelių tinklais. Tinklai poledinei žūklei dyglėms, pūgžliams ir stintoms gaudyti. Nepatvarius ir trumpaamžius lininius ir kanapinius tinklus pamažu keitė medvilniniai Vokietijoje perkami tinklai. Naujieji tinklai laikė apie metus, o išmirkyti dervose – dar ilgiau. Tinklai buvo įsigyjame žvejų draugijos bendrovės sandėliuose Klaipėdos Vitėje ar Karaliaučiuje. Griežta žūklės išsinuomotų plotų ir žvejojimo laiko apskaita. Poledinė baidomoji (bumbinamoji) žūklė (klappernetz fischerei), 2 markės nuo klapos (kaukštelėjimo į lentos galą). Gintaro rinkimas pajūryje ilgus amžius buvusi išskirtinė vien vyriausybės teisė.

Jūrinė žūklė apibudinta kaip daug galimybių plėtotis turinti žuvininkystės ūkio šaka. Jūrinė žūklė pajūryje pradėta po 1870 m., įsikūrus Vokietijos žvejybos sąjungos padaliniui. Atvykėlis iš Pomeranijos Ziese 1882 m. plaukė į atvirus vandenis savo laiveliu ir vertėsi žūkle. Jo pavyzdžiu sekė kiti. Nutikdavo nelaimingų nutikimų, kol vyriausybės ir Žvejų sąjungos rūpesčiu buvo ištobulinti vietos sąlygas atitinkantys ir darbui jūroje pritaikyti motorlaiviai "Memel" ir "Köstlin". Pirmieji pastovūs žvejybiniai laivai pirkti iš Danijos. Apibudinta Jūrinės žūklė būklė, jos privalumai ir trūkumai. Aprašyta Kopų kranto Juodkrantės ir Niedos (Nidos) žvejyba bei Lietuviškojo kranto (Rūsnies) arba prėskų vandenų žvejyba.

Žūklės įstatymai ir jų raida aprašyta pagal B.Benecke. Vėlesnė teisės raida ir esama būklė nušviesta nepakankamai. Krašte galiojo 1916 m. žvejybos įstatymas. Juo remtasi ruošiant Lietuvos žuvininkystės įstatymą (žūklystės konvencija). Lietuvos ir Vokietijos konvencija "Dėl žvejybos Kuršių mariose, Skirvytėje, Rusnėje, Nemune, Vištyčio ežere, Širvintoje ir Šventojoje" patvirtinta 1928 m.

 

Lengvatos ir žūklės būklė

 

Paminėtos išskirtines Real žvejybos teises turėjusios 28 Juodkrantės ir Nidos žvejų šeimos (servitutininkai). Žemės valdų teisė (Grunthbücher) galiojusi dar nuo Ordino laikų. Pagal šią lengvatą, žvejybos plotai mariose paveldimi karta iš kartos, arba išsinuomojami iš valstybės už pusę ar net trečdalį sumos.

Nelygybė sėjusi nesantaiką tarp žvejų. Ši lengvata nykusi savaime, pradėta varžyti vyriausybės. 1923 m. nuomininkams žvejybos vietą buvo privalu keisti kas tris dienas. Smulkiai aptarti žvejybos suvaržymo laikotarpiai per žuvų nerštą, nesuderinamumai su kaimyninės Vokietijos taisyklėmis.

Įlankos laivai stiebo viršuje turėję pritvirtintą skardos skiautę su kiekvienam kaimui nustatytomis spalvomis („Herbais“). Kopų kranto juoda–balta, lietuviškojo – balta raudona. Pagal šiuos ženklus ir skaičius ant burių ir valties šono fišmeisteris nustatydavo savininką, tikrindavo tinkamu laiku, leistu įrankiu ir ar savo vietoje žūklaujama. Bauda buvo 30 litų. Neleistina žuvis turguje buvo nusavinama ir išdalinama nepasiturintiesiems. Paminėtos žalingos Tilžės celiuliozės fabriko nuotekos. Bet ryžtingų žingsnių tuomet nebuvo imtasi.

Nėges ir žuvis žvejai sūdė, rūkė, kepė, marinavo. Dar prėską (šviežią) laimikį skubiai gabendavo į prekyvietes didmiesčiuose ir parduodavo už didesnę kainą. Prekijai bemaž visada buvę izraelitai (žydai). Žuvis smulkmė duota penėti kiaulėms. Amžiaus pradžioje aukšlės žvejotos ir iš jų žvynų buvo gaminamas dirbtinis žemčiūgas (perlas). Pateikta 1921–1923 m. žvejybos Kuršių mariose, Baltijoje ir vidaus vandenyje žvejybos įrangos ir laimikių apskaita. Laimikis neskirstytas pagal žuvų rūšis. Yra žinoma, kad iki 1939 m. žuvininkystės Kuršių mariose ir pajūryje ataskaitos siųstos atskirai ir apibendrintos Karaliaučiuje, Berlyne ir Kaune.

Nepaliktas nuošalėje skurdaus žvejų gyvenimo klausimas. Klaipėdoje veikusi žvejybos ir jūrininkystės vakarinė mokykla.  Žvejų mariose daugėjo, vyravo nenoras įsileisti varžovus. Knygos autorius išskyrė žvejų sąmoningumo stoką, kad mažas jų ūkinis pajėgumas. Minėta, kad nerijos gyvenvietėse (Juodkrantėje) vykdavo žvejų susirinkimai - buvo aptariamos artėjančio žūklės laikotarpio naujienos. Aprašoma istorinis Klaipėdos kraštas, pabrėžtina pareigūno nuostata būtinybė krašto žuvininkystę prijungti Didžiosios Lietuvos ūkio bendrabūviui. Vienur kitur prasiveržia pareigūno požiūris į ankstesnius krašto savininkus (vokiečius), abejojama kai kurių nuostatų ir veiksmų pagrįstumu, siūlomi nauji sprendimų būdai, gausu patarimų. O veikti buvo ką. Iš Latvijos žuvies perteklius veržėsi į Lietuvą ir reikėjo susirasti laisvą nišą Klaipėdiečių sugaunamai žuviai. 

Liko neaprašyta žvejyba Palangos–Šventosios krante. Šią spragą 1928 m. užpildė Danijos mokslininkas Haraldas Blegvadas, atlikęs Šventosios žvejybos uosto ir priekrantės žvejybos galimybių tyrimą. Tačiau jo darbas buvo vokiečių kalba ir naudotas mažo skaitytojų ratelio. 

 

 

Su knyga "Mažosios Lietuvos žvejyba" galima susipažinti čia:

 

 

Fotoreportažas
  • Pirmoji lietuviška knygelė apie Klaipėdos krašto žuvininkystę-Foto-nr-3153_3154.jpg
  • Pirmoji lietuviška knygelė apie Klaipėdos krašto žuvininkystę-Foto-nr-3153_3155.jpg
  • Pirmoji lietuviška knygelė apie Klaipėdos krašto žuvininkystę-Foto-nr-3153_3156.jpg
  • Pirmoji lietuviška knygelė apie Klaipėdos krašto žuvininkystę-Foto-nr-3153_3157.jpg
  • Pirmoji lietuviška knygelė apie Klaipėdos krašto žuvininkystę-Foto-nr-3153_3158.jpg
  • Pirmoji lietuviška knygelė apie Klaipėdos krašto žuvininkystę-Foto-nr-3153_3159.jpg
  • Pirmoji lietuviška knygelė apie Klaipėdos krašto žuvininkystę-Foto-nr-3153_3160.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Pirmoji lietuviška knygelė apie Klaipėdos krašto žuvininkystę"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.