Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Planuojamas užpilti žiemos uostas turi užtarėjų

Žinia, kad Uosto direkcija svarsto užpilti istorinį žiemos uostą ir pritaikyti jo teritoriją krovai, sujudino Klaipėdos jūrinę bendruomenę. Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje buvo surengta diskusija šia tema.

Būtų užpilta dalis žiemos uosto
Būtų užpilta dalis žiemos uosto @ Vidmanto Matučio nuotr.

Argumentas – pinigai

 

1855 metais pradėtas formuoti žiemos uostas yra pirmoji Klaipėdos išorinio uosto dalis. Siūlydama užpilti žiemos uostą Uosto direkcija vadovaujasi didele pajamų iš uosto veiklos logika. Vienas kvadratinis metras uoste valstybei per metus duoda apie 30 eurų pajamų. Užpylus žiemos uostą būtų suformuota nauja apie 10 ha teritorija. Per metus iš tos teritorijos būtų gauta apie tris milijonus eurų pajamų.

„Mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti padidinti uosto pajamas – uždirbti valstybei daugiau pinigų. Nedaug Lietuvoje yra tokių vietų, kaip uoste, kur valstybė iš vieno kvadratinio metro gautų tokias pajamas. Prie žiemos uosto numatomas kanalo gilinimas iki 17 metrų. Būtų pernelyg didelė prabanga šalia giliavandenio kanalo laikyti menkai naudojamas krantines su 7 metrų gyliu“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Užpylus žiemos uostą jame būtų vykdoma krova. Šiandien A.Drungilas dar negalėtų atsakytų, kas ir kokią krovą čia vykdytų. Naujai suformuota teritorija būtų nuomojama konkurso būdu. Galbūt ją išsinuomotų šalia esanti Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), o gal kokia kita - netgi nauja kompanija.

 

Žiemos uosto vertė

 

Istorikas Dainius Elertas žiemos uostą įvardina kaip kultūrinio palikimo vertybę, nors žiemos uostas tarybiniais laikais buvo modifikuotas. Panaikintas jo viduje buvęs pirsas, vadinamas pistoletas, uždaryta viena prataka.

„Pradėtas formuoti 1855 metais, žiemos uostas kelis kartus plėstas. Šiandien didžiausią jo vertę sudaro XIX amžiaus elementai, o taip pat XX amžiaus pirmos pusės statiniai, ypač panaudota nauja Jono Šimoliūno uostų statybų technologija“, - akcentavo D.Elertas. Jo nuomone, vertingi yra ir žiemos uosto kaimynystėje išlikę statiniai – locmanų, sveikatingumo, akcijų namai.

Nors ir pakitusi, bet vertingiausia dalis yra pati žiemos uosto akvatorija.

D.Elertas siūlė, jei jau uostui taip svarbu panaudoti tą teritoriją krovai, neužbetonuoti senosios akvatorijos, o sukalus polius ją uždengti.

„Kas žino, kiek ilgai uostas naudos tą teritoriją krovai. Gal po 15-20 metų atsiras išorinis uostas ir jos nebereikės. Tuomet bus galima nuimti dangą, ištraukti polius ir vėl atsivers istorinis žiemos uostas“, - svarstė D.Elertas.

Tačiau, jo nuomone, miestas turėtų išlikti principingas ir niekada nederinti žiemos uosto panaudojimo krovai. Net jei žiemos uosto akvatorija ir būtų uždengta, ji yra netoli gyvenamųjų namų ir visada išliks trinties vieta tarp uosto ir miesto. Vykstant nesutarimas tarp uosto ir miesto tos teritorijos vertė taptų abejotina.

 

Skirtingi kapitonų požiūriai

 

A.Drungilo teigimu, kol kas nebuvo svartyti jokie kiti inžineriniai žiemos uosto panaudojimo variantai – tik iškelta idėja, kad jį galima užpilti ir išplėsti uosto plotus. Jo nuomone, idėja uždengti žiemos uostą yra įdomi ir svarstytina.

Buvęs uosto kapitono pavaduotojas Ričardas Lučka kategoriškai pasisakė prieš žiemos uosto užpylimą.

„Užpilti žiemos uostą būtų nusikaltimas – jis turi istorinę vertę. Jį galime panaudoti laikyti vilkikams ir kitiems pagalbiniams laivams. Prisiminkime, kad žiemos uostu jis vadinamas todėl, kad per ledonešius tapdavo priedanga nedideliems laivams“, - į praeitį sugrįžo R.Lučka.

Jo nuomone, negalima užpylus žiemos uostą įrengti ištisinių krantinių, nes jos padidins traukūno plūsmą į uostą. Dabar žiemos įlanka, pirsai yra tie įrenginiai, kurie gesina traukūną.

Nuostatai, kad negalima užpilti žiemos uosto nepritarė jūrų kapitonas Sigitas Šileris.

„Visame pasaulyje tarp uostų ir miestų yra ir bus antagonizmas. Nors visi didieji pajūrio miestai išaugo iš uostų ir iš jų gyvena. Nė viena protinga valstybė nesiryžta mažinti jūros įtakos. Kur keltis uostui iš Klaipėdos?“, - klausė jis.

Jo nuomone, pasaulio jūrų muziejuje yra senovinių uostų maketų. Žmonės jais žavisi. Kodėl Klaipėdoje nepadarius senojo uosto maketo, kad lankytojai juo žavėtųsi, o senas uosto teritorijas atiduoti naujam uostui vystyti.

 

Kas ką stumia?

 

Burlaivio „Barabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras pastebėjo, kad daugelyje Vakarų Europos uostų yra visai kitos tendencijos nei Klaipėdoje. Uostai plečiasi į užmiesčius palikdami senąsias teritorijas miestams.

„Ar galės būti prestižiniai namai teritorijoje prie piliavietės, „Memelio miesto“ dalyje su apdulkėjusiomis palangėmis, jei šalia vyks krova“, - klausė V.Vizbaras, primindamas, kad abipus Danės upės suplanuota statyti brangius gyvenamuosius namus.

Su teiginiu, kad Klaipėdoje uostas bando išstumti miestą nesutiko A.Drungilas. „Memelio miestas“ perėmė iš uosto buvusią „Laivitės“ teritoriją ir joje niekas nevyksta – uostas išstumtas ir valstybė nebegauna pajamų.

„Vienintelė teritorija, kuri perimta iš miesto yra prie Centrinio krovinių terminalo. Ten buvo garažai ir sąvartynai. Dabar įrengtas modernus keleivių terminalas“, - aiškino A.Drungilas.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė pastebėjo, kad pinigai yra svarbus argumentas, bet turi būti surastas ir darnos tarp uosto ir miesto kompromisas. Dabar iš uosto didžiausia nauda - Lietuvai, o Klaipėdai – triukšmas, dulkės ir nepatogumai. Klaipėda turi justi iš uosto žymiai didesnę naudą.

Kažkada kategoriškai priešinęsi klaipėdiečiai vis dažniau svarsto, kad reikėtų ne kiekvienoje senojo uosto vietoje įrengti krovos krantines, o pradėti eiti į jūrą ties Melnrage. Reikėtų suformuoti Japonų siūlytą salą. Ji ne tik sudarytų prielaidas nebenaikinti dabartinio uosto istorinių vietų, bet ir sustabdytų ypač suintensyvėjusius krantų išplovimus ties Melnrage prie šiaurinio molo. 

Fotoreportažas
  • Planuojamas užpilti žiemos uostas turi užtarėjų-Foto-nr-3483_3485.jpg
  • Planuojamas užpilti žiemos uostas turi užtarėjų-Foto-nr-3483_3486.jpg
  • Planuojamas užpilti žiemos uostas turi užtarėjų-Foto-nr-3483_3487.jpg
  • Planuojamas užpilti žiemos uostas turi užtarėjų-Foto-nr-3483_3488.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Planuojamas užpilti žiemos uostas turi užtarėjų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.