Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Pokyčiai Lietuvos žuvininkystėje

Dėl pigesnės ir patrauklesnės infrastruktūros, galimybių geriau išrūšiuoti ir parduoti žuvis, dalis Lietuvos žvejų prieglaudos uostu surado Liepoją.

Liepojos uoste matosi laivai iš Klaipėdos uosto.
Liepojos uoste matosi laivai iš Klaipėdos uosto. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Neliko departamento direktoriaus

Pastaruoju metu žuvininkystės sistemoje įvyko tam tikrų pokyčių. Iš pareigų atleistas Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius. Tai iš dalies susiję su tuo, kad daugiau nei metus dusinti dauguma Baltijos jūros žvejų laimėjo bylą Administraciniame teismą dėl žuvų kvotų skirstymo. Dėl tos pačios priežasties iš pareigų atleistas ir žemės ūkio ministro patarėjas kuravęs žuvininkystę.

Tai kol kas neatvėrė galimybių teisingiau paskirstyti kvotas - valdininkai ieškojo būdų, kaip neskirti daugumai žvejų daugiau kvotų. 

Žvejai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši užkirstų kelią planuotam vykdyti šių metų antrojo pusmečio neteisėtam kvotų skirstymui pagal tvarką, kuriai nepritarė Administracinis teismas. Po šio proceso kvotų skirstymas buvo atidėtas.

Vykdyti daugumai žvejų palankesnę kvotų skirstymo tvarką Žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną paragino ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Žvejai kreipėsi į teismą prašydami priteisti 4 mln. litų kompensaciją už ilgą laiką valdininkų žlugdytą jų verslą. Teismo sprendimas turi būti šio mėnesio viduryje.    

 

Liepojoje - geresnė bazė

Lankantis Liepojoje, į akis krito žvejybiniai laivai, kuriems ant borto buvo užrašyta, kad jų registracijos uostas Klaipėda. Liepojos uoste stovėjo žvejybiniai laivai "KL-505", "LBB-1100", LBB-1024", "LBB-1095". 

"Nė vienas žvejas nėra įpareigotas laikyti laivus tame uoste, kur jis įregistruotas" - svarstė Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis. 

Jo teigimu, Latvijos uostuose yra žymiai geriau išvystyta žuvų priėmimo sistema, laivų remonto bazė, todėl gali būti, kad daliai Lietuvos žvejų laivus naudingiau laikyti Liepojoje. Neoficialiomis žiniomis, laivus Liepojos uoste laiko bendrovė "Baltijos žuvys", bendrovė "Sedija", GKF "Stilma". 

 

Parduodami laivai

Nors paklausti žvejų laivų jūrininkai teigė, kad jie su Klaipėdos uostu turi nedaug ką bendro, tačiau  Liepojos uoste stovintys laivai nėra parduoti Latvijos savininkams. Jie iš Liepojos plaukioja į žvejybos rajonus, nes taip patogiau. Latvijoje yra ir "šiltesnis" požiūris į žvejus nei Lietuvoje. 

Dalis Lietuvos laivų savininkų savo žvejybinius laivus kartu su kvotomis yra pardavę Estijos žvejybos laivų savininkams. Tačiau net ir tuo atveju Lietuvoje registruojamos atskiros laivus valdančios bendrovės. Jų laivai, nors ir priklauso užsienio šalių savininkams, Naudojasi Lietuvos žvejybos kvotomis.

Žvejai tikina, kad parduoti laivus kartu su kvotomis juos vertė pastaruosius kelis metus valdininkų prieš žvejus vykdyta netoliaregiška politika, Vieni žvejai buvo globojami, o kiti atvirkščiai - žlugdomi.

Fotoreportažas
  • Pokyčiai Lietuvos žuvininkystėje-Foto-nr-2250_2251.jpg
  • Pokyčiai Lietuvos žuvininkystėje-Foto-nr-2250_2252.jpg
  • Pokyčiai Lietuvos žuvininkystėje-Foto-nr-2250_2253.jpg
  • Pokyčiai Lietuvos žuvininkystėje-Foto-nr-2250_2254.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Pokyčiai Lietuvos žuvininkystėje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.