Pradėjo veikti tradicinių (istorinių) laivų apžiūrų ir dokumentų išdavimo tvarka.
Pradės vertinti istorinius laivus
Istoriniais laivais laikomos ir visos senųjų laivų kopijos @ Vidmanto Matučio nuotr.
Ledai pajudėjo...
Sprendimas vertinti istorinius laivus buvo priimtas Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pareigas laikinai einančio Mindaugo Česnauskio įsakymu. Patvirtinta ne tik tradicinių (istorinių) laivų apžiūrų, atitikties dokumentų išdavimo tvarka, bet ir techninių reikalavimų tradiciniams (istoriniams) laivams aprašas.
Šis dokumentas spręs pastaruoju metu susidariusią konfliktinę situaciją dėl seniausio Lietuvoje, 1911 m. statyto istorinio burinio jūrų laivo „Lady Sophie“.
Nesant Lietuvoje tradicinių (istorinių) laivų sąvokos „Lady Sophie“ klaidingai buvo registruota Vidaus vandenų registre kaip kylinė jachta. Tai iš principo užkirto jai galimybę išplaukti į atvirą jūrą ir būti naudojamam pagal paskirtį puoselėti tradicinę jūreivystę.
Akcentuota, kad tvarkos aprašas taikomos laivams, kurie buvo pripažinti tradiciniais (istoriniais) laivais kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir turi tai patvirtinančius dokumentus.
Strigo biurokratų pinklėse
Tradicinio (istorinio) laivo sąvoka Lietuvoje jau galėjo būti įteisinta seniai, po to, kai 2012 m. Londone buvo priimtas memorandumas dėl tradicinių laivų. Tik priėmus memorandumą Valstybinė kultūros paveldo komisija dar 2012 m. prašė inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie įteisintų „tradicinių laivų“ sąvoką. Tvarka kaip tai padaryti buvo sudėliota, bet, kaip tai dažnai nutinka Lietuvoje, ji užstrigo biurokratijos pinklėse.
Iki šiol nebuvo parengta kultūros ir susisiekimo ministrams priimtina tradicinio (istorinio) laivo nustatymo tvarka. Bet ledai jau pajudėjo - pradedamas konkrečių tradicinių (istorinių) laivų įteisinimas.
Iki tol tarp istorinio laivų savininkų ir Lietuvos saugios laivybos administracijos normalaus pokalbio dėl istorinių laivų nebuvo, dėl vieno atvejo netgi vyko teisminiai ginčai.
Tradicinio laivo sąvoka Lietuvos saugios laivybos įstatyme ir Vidaus vandens transporto kodekse apibrėžta jau seniau.
Tai kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ir tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės ir upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu.
Griuvenos į jūrą neišplauks
Tradiciniams (istoriniams) laivams eksploatuoti nedaroma jokių išimčių palyginti juos su kitais laivais. Yra pateiktas ilgas sąrašas, ką privalo turėti tradiciniai (istoriniai) laivai. Jiems numatyti pakankamai griežti saugos reikalavimai ir priežiūros standartai. Yra reikalavimai laivų konstrukcijai, nelaidumui vandeniui, laivo stovumui ir su juo susijusioms jūrinėms savybėms, mechanizmams ir elektros įrangai, priešgaisrinei apsaugai, įgulos apsaugai, gelbėjimo priemonėms, laivo navigacinei įrangai, įrenginiams ir radijo ryšiui.
Papildomi reikalavimai keliami istoriniams laivams, kurie plukdo daugiau kaip 12 keleivių.
Tai reiškia, kad į jūrą negalės išplaukti bet kokia griuvena, kokias mes įsivaizduojame pagal tuos laivus, kurie ilgą laiką stovėjo prie Klaipėdos piliavietės.
Kiekvieno tradicinio (istorinio) laivo tinkamumą plaukioti nustatys Saugios laivybos inspektoriai. Ypač griežta apžiūra bus atliekama vykdant apžiūrą prieš pirmą kartą išduodant tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentą. Vėliau kasmet bus atliekamos istorinių laivų periodinės apžiūros.
0
0
Susiję straipsniai
Buriavimo ateitis priklauso nuo naujos prieplaukos
Ar Klaipėda taps Lietuvos buriavimo sostine ir aplenks Kauną priklauso nuo Uosto direkcijos pažadų kuo greičiau pastatyti pramoginių laivų prieplauką už Kiaulės nugaros.
Tragedija sukėlė prisiminimą apie „Žalčių karalienę“
Šiemet rugsėjo 22 dieną tragiškai pasibaigusi regata Baltijos jūroje, primena 1986 m. rugsėjo 20-osios audringą naktį, kai į krantą ties Melnrage buvo išmesta jachta „Žalčių karalienė“ ir žuvo trys įgulos nariai.
