Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija

Kapitonas ir dalis įgulos, pabėgdami iš rimtai pažeisto laivo jūroje, paliko jame apie tūkstantį piligrimų, keliaujančių į Meką.

1965 metų filmas. Jūreivį lDžimą vaidina aktorius Peteris O Toole.
1965 metų filmas. Jūreivį lDžimą vaidina aktorius Peteris O Toole. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Kaip atsirado lordas Džimas?

 

Ši istorija, nutikusi 1880 metais Malajos archipelage, ko gero, jau seniai būtų pamiršta, jei ne lenkų kilmės anglų rašytojas Džozefas Konradas (tikroji pavardė Teodoras Juzefas Konradas Koženiovskis.). 1900 metais jis baigė rašyti romaną „Lordas Džimas“, kuris šiandien laikomas vienu geriausiu tarp šimto XX amžiaus knygų anglų kalba.. Lietuvių kalba šią knygą 1960 metais 20 tūkstančių egzempliorių tiražu (!) išleido Valstybinė grožinės literatūros leidykla.

Šios knygos siužeto pagrindu autorius paėmė tikrą įvykį, kai audros blaškomą laivą su visais keleiviais likimo valiai paliko kapitonas ir visi jo padėjėjai. Kai paaiškėjo jų gėdingas elgesys avarijos metu, kilo didžiulis skandalas visame jūriniame pasaulyje. Prasidėjusi byla buvo išsamiai aptarinėjama ir aprašinėjama tuometinės spaudos britų valdomame Singapūre ir visoje Didžiojoje Britanijoje.

Dž.Konradas, įkvėptas neeilinio incidento, sėdo rašyti vieną iš savo garsiausių romanų. Jis pats buvo patyręs jūrininkas, daugiau kaip dvidešimt metų plaukiojęs viso pasaulio jūromis. Taip jau atsitiko, kad daugiausia jam teko lankytis būtent Malajos archipelago uostuose, per kuriuos į  Meką plaukdavo musulmonų piligrimai. Todėl nieko nuostabaus, kad skandalinga piligrimų laivo istorija, kaip jis pats vėliau rašė, „ ... tapo gera pradžia išsamiai ir plačiai apysakai“.

Dž.Konrado knygos „Lordas Džimas“ centre vaizduojamas jaunas jūrininkas. Veiksmas vyksta pramanytame laive „Patna“. Džimas, tarnaudamas jame kapitono padėjėju, svajoja apie romantiškus žygius, norėtų pagarsėti, yra pasiryžęs, reikalui ištikus, paaukoti savo gyvybę. Tačiau vienos avarijos metu, gelbėdamasis pats, jis iššoka iš laivo, palikdamas pražūčiai šimtus keleivių.

Giliai pergyvendamas šį gėdingą, nusikalstamą žingsnį, Džimas iš visos širdies trokšta išpirkti šią savo kaltę. Neatsitiktinai Dž.Konradas, išleisdamas „Lordą Džimą“, davė šiai knygai paantraštę „Kaltė ir jos išpirkimas“.

Persekiojamas gėdos šešėlio, jis visam laikui paliko jūrų uostus ir baltuosius žmones. Džimas pagaliau atsidūrė viename džiunglių kaimelyje. Čia visi vietiniai jį vadino tuanu Džimu, o užklystantys baltieji – lordu Džimu. Jis visą save paaukoja vietinių gyventojų gerovei, nuolatos rizikuodamas savo gyvybe apgina juos nuo banditų ir korumpuotų vietinių vadukų. Pamilęs taurią čiabuvę merginą ir gerbiamas savo pavaldinių, Džimas sunkiomis pastangomis artėjo į savo kaltės išpirkimą.

 

Audros sūkuryje

 

Tikroji istorija, kurios pagrindu Dž.Konradas parašė romaną „Lordas Džimas“, nebuvo tokia romantiška, bet ne mažiau įdomi ir pamokanti.

1872 metų liepos mėnesį Škotijoje Dambartono miesto laivų statykloje buvo nuleistas į vandenį 85 metrų ilgio keleivinis-krovininis garlaivis „Jeddah“. Jis turėjo du denius su dideliu spardeku, kuriame galėjo glaustis ir papildomi keleiviai. Laivo savininku tapo turtingas Singapūro verslininkas Syed Mahomed Alsagoff, kurio laivai gabendavo ne tik įvairius krovinius, bet ir musulmonų piligrimus, vykstančius į islamo šventąjį miestą Meką.

1880 metų liepos 15 dieną garlaivis „Jeddah“ išvyko iš Singapūro į Penangą. Čia į laivą sulipo 778 vyrai, 147 moterys ir 67 vaikai. Tarp jų ir laivo savininko sūnėnas Syed Omar Alsagoff. Vieninteliai europiečiai 50 žmonių įguloje buvo britų kapitonas Josephas Lucas Clarkas su žmona ir trys jo padėjėjai..

Laivas išplaukė į Raudonosios jūros uostą Džidą Mekos Emyrate. Nuo kelionės pradžios „Jeddah“ kovojo su sudėtingomis oro sąlygomis, kurių įveikimą apsunkino per didelis krovinių ir keleivių kiekis. Rugpjūčio 3 dieną ties Hafūno kyšuliu Somalio pusiasalyje laivą užklupo uraganinis vėjas, sukėlęs didžiules bangas.

Nuo siaubingo siūbavimo pasislinko iš savo vietos vienas garo katilas. Mašinų skyriaus komanda pleištų pagalba jį užtvirtino. Rugpjūčio 6 dieną oras dar labiau pablogėjo ir vėl išjudino pleištais paremtą katilą. Visą kitą dieną ir naktį laivas plaukė varomas tik vieno variklio. Galiausiai  pajudėjo iš vietos užtvirtintas katilas ir pradėjo „vaikščioti“ po mašinų skyrių atsitrenkdamas į bortus. Pažeistas korpusas pradėjo leisti vandenį. Jis visą laiką buvo pumpuojamas rankiniu siurbliu, kuriuo pamainomis darbavosi ne tik įgulos nariai, bet ir keleiviai.

Kadangi mašinos jau nebeveikė, laivo įgula bandė pakelti bures, kad galėtų plaukti toliau pasinaudodama vėjo jėga. Deja, vėjas nunešė bures už borto.

 

Gėdingas pabėgimas

 

Padėtis laive darėsi vis grėsmingesnė. Rugpjūčio 7 dieną, kai garlaivis „Jeddah“ jau buvo nuneštas į Indijos vandenyną, kapitonas J.Clarkas įsakė įgulai pasirūpinti gelbėjimosi valtimis. Paskatintas savo vyresniojo padėjėjo Augustino Williamso, savitvardą praradęs laivo kapitonas nusprendė bėgti pasiėmęs savo žmoną, kelis pareigūnus ir keleivius. Kadangi laive nebuvo pakankamai daug gelbėjimosi valčių, piligrimai buvo palikti likimo valiai.

Bėgliai su kapitonu priešakyje sugebėjo palikti laivą nepastebėti pačiu vidurnakčiu. Kitą dieną audra sunyko ir dangus prašviesėjo. Bėglius pastebėjo pro šalį plaukęs garlaivis „Scindia“, kuris juos nugabeno į Adeno uostą. Ten „Jeddah“ laivo kapitonas J.Clarkas liudijo, kad antrasis jo padėjėjas, bandantis nuleisti gelbėjimosi valtį, buvo nužudytas keleivių, o prakiuręs laivas tikriausiai jau yra nuskendęs.

Tačiau „Jeddah“ nenuskendo. Padedami laive dar likusių dvidešimties žemesnio rango įgulos narių, piligrimai sugebėjo išpumpuoti didelę vandens dalį iš apsemtų patalpų. Jų iškeltą nelaimės signalą rugpjūčio 8 dieną pastebėjo britų „Blue Funnel Line“ laivybos kompanijos garlaivis „Antenor“, kuris plaukė iš Šanchajaus į Londoną, turėdamas 680 keleivių.

1880 metų rugpjūčio 11-ąja, kitą dieną po to, kai čia pasirodė bėgliai iš neva paskendusio laivo, į tą patį Adeno uostą buvo atvilktas ir „Jeddah“. Beveik visi jame buvę piligrimai išgyveno.

 

Verdiktas

 

Atlikus oficialų tyrimą, buvo nustatyta, kad per visą incidento laikotarpį žuvo tik 18 žmonių, iš kurių 14 buvo keleiviai. Adene vykusiame teisme kapitonas J.Clarkas buvo pripažintas kaltu dėl netinkamo elgesio, kuris netiesiogiai tapo antrojo kapitono padėjėjo ir kitų įgulos narių bei keleivių mirties priežastimi, paliko nevaldomą laivą su beveik tūkstančiu žmonių. Už tai trejiems metams buvo sustabdytas jo kapitono licencijos galiojimas. Teismas taip pat kritiškai įvertino tai, kad tokiame laive, kaip „Jeddah“, buvo leidžiama plaukti turint 1000 žmonių.

Vyresnysis kapitono padėjėjas Augustinas Willimsas buvo pripažintas pagrindiniu pabėgimo iš nevaldomo laivo iniciatoriumi. Jis, kaip ir Dž

 

Fotoreportažas
  • Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija-Foto-nr-8338_8339.jpg
  • Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija-Foto-nr-8338_8340.jpg
  • Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija-Foto-nr-8338_8341.jpg
  • Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija-Foto-nr-8338_8342.jpg
  • Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija-Foto-nr-8338_8343.jpg
  • Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija-Foto-nr-8338_8344.jpg
  • Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija-Foto-nr-8338_8345.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.