Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę

Prieš 165 metus Prancūzijos karinio jūrų laivyno rikiuotėn stojęs „Bretagne“ („Bretanė“) buvo to meto galingiausias ir didžiausias medinis karo laivas su garo varikliu.

"Bretagne" laivo statybos pradžia Bresto arsenale. Graviūra iš L'Illustration
"Bretagne" laivo statybos pradžia Bresto arsenale. Graviūra iš L'Illustration @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nepasiteisinęs vizitas

 

1858 metų rugpjūčio 5 dieną jau spėjęs išgarsėti „Bretagne“ dalyvavo kariniame parade, kurį surengė paskutinysis Prancūzijos imperatorius Napoleonas III Anglijos karalienės Viktorijos garbei. Siekiant užglaistyti senus nesutarimus, ji buvo pakviesta į naujo arsenalo atidarymą Šerbūro karinėje jūrų bazėje. Taip Napoleono Bonaparto sūnėnas tikėjosi nuraminti britus dėl to, kad Šerbūro uostas, kuriame jo garsusis dėdė ruošėsi invazijai į Britų salas, jau nebekelia joms grėsmės.

Karalienė Viktorija ir jos vyras princas konsortas Albertas, lydimi gausaus būrio laivų, rugpjūčio 4 dienos pavakare išplaukė į Prancūziją su karališkąja jachta „Victoria and Albert“. Kitą rytą britų delegacija pasiekė Šerbūrą.

Vakare imperatorius Napoleonas III, apsivilkęs prancūzų admirolo uniforma, aukštiesiems svečiams – karalienei ir princui, juos lydintiems politikams bei karinio jūrų laivyno pareigūnams, surengė iškilmingą priėmimą Prancūzijos flagmaniniame laive „Bretagne“. Viktorija ir jos palyda buvo pasitikti patrankų salvėmis, ant rėjų išrikiuotais prancūzų jūrininkais ir šventiniais fejerverkais, paleistas iš reide stovinčių laivų.

Deja, šis vizitas sukėlė britams visai priešingą efektą, nei tikėjosi Napoleonas III. Akivaizdus Prancūzijos karinio jūrų laivyno galios demonstravimas erzino svečius. Labiausiai juos įžeidė diplomatinis netaktas. Viešnagės dienomis Šerbūre turėjo būti atidengta statula, vaizduojanti Napoleoną I su ištiesta ranka jūros link. Britams tai priminė tuos laikus, kai korsikietis, tapęs Prancūzijos imperatoriumi, kariavo su jais.

Karalienė Viktorija, nenorėdama būti tos statulos atidengimo liudininke, sutrumpino vizitą Šerbūre ir įsiutusi grįžo namo.

Koks gi buvo tas prancūzų karinis laivas „Bretagne“, kuris tiek suerzino karalienę Viktoriją, jog po apsilankymo jame parašė griežtą laišką Jungtinės Karalystės premjerui lordui Edwardui Stanley, kritikuodama Didžiosios Britanijos karinių jūrų pajėgų būklę?

 

Galingiausias karo laivas

 

Laivo „Bretagne“ nuleidimas ant vandens įvyko Breste 1855 metų vasario 17 dieną, spaudžiant šaltukui, gausiai sningant ir pučiant stipriam vėjui nuo jūros. Nepaisant blogų oro sąlygų, stebėti naujojo laivo krikštynų susirinko didžiulė laivų statytojų miesto gyventojų minia.

Smalsumas patenkino žiūrovų lūkesčius. Ant vandens nusileido trijų stiebų, trijų denių puošnus medinis laivas. Pagal vaterliniją jo ilgis siekė 81 metrą, o plotis 18 metrų. Laivo priekį puošė svarbios Bretanės tautosakos veikėjos, pranašės Veledos figūrėlė su pjautuvu rankoje ir ąžuolo vainiku ant galvos. Laivo korpusas buvo nudažytas juodai su balta linija išilgai bortų.

„Bretagne“ buvo vienas pirmųjų karinių medinių burlaivių, kuris galėjo pasikliauti ne tik burėmis, bet ir garo varikliu, kuris suko 6,3 metro skersmens sraigtą. Maksimalus greitis plaukiant idealiomis sąlygomis su garo varikliu siekė apie 13 mazgų. Laive buvo bunkeriai, kuriuose tilpo apie 600 tonų anglių. Jų pakakdavo 14 dienų plaukiojimui vidutiniu 10 mazgų greičiu.

Trys pagrindinės burės, kurių bendras plotas siekė daugiau nie 3000 kvdratinių metrų, plaukiojimo trukmę ribojo tik maisto atsargų kiekis laive ir jūreivių sveikata. Laivo įgulą sudarė 1700 vyrų.

Trijuose deniuose buvo išdėstytos įvairaus kalibro 130 patrankos. Esant reikalui, pavyzdžiui, apšaudant taikinius krante, jų išdėstymas leido įgulai vienoje laivo pusėje greitai surikiuoti 80 patrankų.

 

Trumpa ir neįspūdinga karjera

 

Nors „Bretagne“ tapo galingiausiu karo laivo to meto pasaulyje, tačiau jis buvo pastatytas per vėlai ir nebespėjo sudalyvauti Krymo kare, kuris baigėsi 1856 metų kovo mėnesį. Pasibaigus karui, jam teko pargabenti namo Prancūzijos ekspedicijos korpuso karius, dalyvavusius šiame kare.

Ne ką daugiau galingasis prancūzų laivas nuveikė ir vėliau. Truputi pakariavo per Antrąjį Italijos nepriklausomybės karą Viduržemio jūroje, buvo pasiųstas apšaudyti Tetuano fortų Maroke.

Atrodo, kad karalienė Viktorija be reikalo susierzino dėl prancūzų laivo, kuris parnoko Britanijos karinio laivyno flagmaną „Duke of Wellington“. Tik jos apsilankymas, o ne jūrų mūšaiai ar tolimos kelionės, išgarsino „Bretagne“.

 Netrukus jis buvo pertvarkytas į kadetų mokyklą, vėliau tapo kareivinėmis ant vandens. O 1880 metais laivas buvo atiduotas į laužyną ir sunaikintas.

 

 

Fotoreportažas
  • Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę-Foto-nr-8915_8916.jpg
  • Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę-Foto-nr-8915_8917.jpg
  • Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę-Foto-nr-8915_8918.jpg
  • Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę-Foto-nr-8915_8919.jpg
  • Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę-Foto-nr-8915_8920.jpg
  • Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę-Foto-nr-8915_8921.jpg
  • Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę-Foto-nr-8915_8922.jpg
  • Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę-Foto-nr-8915_8923.jpg
  • Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę-Foto-nr-8915_8924.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Prancūzų laivas, suerzinęs Anglijos karalienę"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.