Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Prekyba uostų verslais Lietuvoje pasyvi

Latvijoje mirga įvairiausi skelbimai apie parduodamus uostų, žvejybos, transporto verslus, o Lietuvoje ir Estijoje tokių verslų pardavimuose beveik nėra.

Klaipėdos uoste prieš kelis metus buvo parduota "Birių krovinių terminalo" akcijų dalis ir tai paskatino jos plėtrą.
Klaipėdos uoste prieš kelis metus buvo parduota "Birių krovinių terminalo" akcijų dalis ir tai paskatino jos plėtrą. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Nykstančio verslo signalai

 

Prieš kurį laiką netgi buvo pasklidę komentarai, kad Latvijoje uosto verslą galima nusipirkti už vieną eurą. Realiai taip nėra. Pigiausia, ką teko matyti Latvijoje buvo tarptautinė krovinių gabenimo sunkvežimiais įmonėlės su 1-2 sunkvežimiais už 28 ir 50 tūkst. eurų.

Lietuvoje taip pat galima įsigyti tarptautines krovinių gabenimo sunkvežimiais įmones, bet jų kainos jau solidesnės – nuo 135 iki 155 tūkst. eurų. Tai jau yra kiek didesnės 3-4 sunkvežimius turinčios krovinių vežimo kompanijos.

Su veikla prie vandens susietos šiuo metu Lietuvoje pigiausios yra baidarių nuomos įmonėlės. Jas siūloma pirkti už 5-5,8 tūkst. eurų. Tokios palyginti mažos kainos matyt yra ženklas, kad baidarių nuomos bumas Lietuvoje jau išsikvepia.

Daugumoje atvejų pardavimai yra signalai apie vieno ar kito verslo nykimą.

Nepopuliarus Lietuvoje ir vandens pramogų verslas. Įmonę, kuri turi licenciją vykdyti tokio tipo verslą, kartu su kateriu „Byliner“ siūloma įsigyti už 22 tūkst. eurų.

Lietuvoje nė su žiburiu nesurasi parduodamų uosto verslų. Jei kas ir pretenduoja į Klaipėdos uosto krovos kompanijų akcijas, tai tik stambios tarptautinės korporacijos. Šiuo metu dėl verslo pirkimo Klaipėdos uoste bent su keliomis kompanijomis derasi Kinijos verslininkai.

Paskutinis didesnis Klaipėdos uosto krovos kompanijos akcijų pirkimas buvo 2013 metais, kai 30 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų nupirko Baltarusijos kompanija „Belkalij“. Po šio sandėrio „Birių krovinių terminalo“ krovos verslas uoste suklestėjo.

Dažniausiai turtai Klaipėdos uoste yra perleidžiami naujiems savininkams po reorganizacijų ar bankrotų kaip „Lietuviškų durpių krovos“, „Kabotažo“ atvejais.

 

Nuo uostų terminalų iki žvejų laivų

 

Žymiai platesnis įvairių jūrinių, transporto ir uosto verslų pasiūlymas yra Latvijoje. Už 7 mln. eurų siūloma įsigyti 18,7 ha teritoriją Liepojos uoste su trimis 495 metrų ilgio krantinėmis. Tiesa, gylis prie jų ne itin palankus – vos 7 metrai. Bet į krantines nutiestas geležinkelis yra atviri ir dengti sandėliai.

Už 970 tūkst. eurų Liepojos uoste siūloma įsigyti ir 16 tūkst. kv. metrų krovinių saugojimo aikštelę uosto laisvojoje ekonominėje zonoje. Nors Liepojos uosto laisvoji ekonominė zona pristatoma jau seniai, bet investuotojų antplūdžio ji nesulaukė.

Beveik jokių uostinių objektų nebeparduodama Ventspilio uoste. Paskutinieji dideli  sandoriai čia vyko prieš 3 metus, kai savo pirkėjus surado didelės Ventspilio krovos kompanijos. Šiuo metu Ventspilyje parduodami bent keli viešbučiai.

Latvijoje į pardavimų rinką išmestos kelios žvejybos įmonės ar atskiri laivai. Baltijos jūroje žvejojantį mažąjį žvejybos tralerį siūloma pirkti už 400 tūkst. eurų. Vieno laivo žvejybos kompanija su laivu, kuris turi stovėjimo vietą Liepojos uoste ir kvotomis parduodama už 600 tūkst. eurų. Laivo pardavėjai tikina, kad jis per metus gali uždirbti iki 130 tūkst. eurų pelno.  

Žvejybos laivų su kvotomis pardavimais prieš kelis metus pasižymėjo Lietuvos žvejai. Įsisiūbavus vadinamiesiems „šprotų karams“, kai dalis Lietuvos žvejų įmonių nebegalėjo išgyventi pardavė savo laivus Estijos ir Latvijos žvejams. Taip Lietuvoje atsirado naujos žvejybos bendrovės kaip „Monistico“, „Ramsun“ su kaimyninių šalių verslo kapitalu.

Estijoje Narvos mieste šiuo metu pardavinėjamas vienintelis uosto objektas – 23 tūkst. kv. metrų uosto gamybinė teritorija su 231 metrų iš dalies rekonstruota krantine. Už ją prašoma 2,1 mln. eurų.

 

Lietuviškas pėdsakas Rygoje

 

Ne tiek daug uosto verslų pardavimų yra Rygos uoste. 2015 metais nuskambėjo Rygos uosto kompanija „Extron Baltic“. 2015 metų viduryje buvo skelbta, kad jos 39 mln. vertės akcijomis domisi viena Kinijos kompanija, o taip pat verslininkai iš Lietuvos Raimundas Petrikas ir Žilvinas Aidas Žilinskas.

Būta žinių, kad apie „Extron Baltic“ pardavimą kalbėtasi su ta pačia Kinijos kompanija, kuri dabar veda derybas dėl uosto verslo pirkimo Klaipėdos uoste.  Taip paaiškėjo, kad verslininkai iš Lietuvos nesirengė pirkti Rygos uosto terminalo. Jie tik buvę tarpininkai parduodant jį. Bet sandėris taip ir neįvykęs.

„Extron Baltic“ vadovybė atsisakė komentuoti su terminalo pardavimu susietus niuansus, motyvuojant, kad tai yra kompanijos komercinė paslaptis. Šio neįvykusio sandėrio nekomentuoja ir Lietuvos verslininkai.

Latvijoje nuolat parduodama palyginti nemažai verslų. Surasti jiems tinkamus pirkėjus nėra lengva. Kartais vien už stambaus verslo pirkėjo suradimą siūlomas milijonas ir daugiau eurų. Atvirai skelbiama, kad tarpininkavimo paslaugos kaina yra vienas milijonas. Tokios specialybės kaip verslo pardavėjas nėra. Prie sandėrių su stambiomis sumomis kartais bando „pasišildyti“ ir abejotina reputacija žinomi verslininkai.

Rygos uoste parduodamas ir daugelį metų įvairias svečių delegacijas po Rygos uostą plukdęs upinis apžvalgos laivas restoranas.   

Iš didesnių jūrinio verslo sandėrių šalia Rygos dar minimas ir vienas seniausių Rygoje Daugavos ir Lielupės sandūroje esantis jachtklubas, šalia Daugavgrips pilies. Už jį buvo prašoma 1,5 mln. eurų.

Nustebino tai, kad 250 metrų ilgio kranto liniją ir dideles tradicijas turintis Rygos jachtklubas kainuoja kelis kartus pigiau nei vieno didžiausių Latvijos fermerių ūkių. Buvo skelbta, kad sulaukęs pensijos Latvijos fermeris už savo ūkį netoli Rygos, kur yra 1700 ha žemės ir 1000 galvijų, paprašė 5 mln. eurų. Baldų gamybos įmonė, kaip ir jogurto gamykla Latvijoje kainuoja apie 2,5 mln. eurų, žuvų apdorojimo cechas apie 1,6 mln. eurų, alkoholinių gėrimų gamykla – apie 10,7 mln. eurų. 

Fotoreportažas
  • Prekyba uostų verslais Lietuvoje pasyvi-Foto-nr-4831_4832.jpg
  • Prekyba uostų verslais Lietuvoje pasyvi-Foto-nr-4831_4833.jpg
  • Prekyba uostų verslais Lietuvoje pasyvi-Foto-nr-4831_4834.jpg
  • Prekyba uostų verslais Lietuvoje pasyvi-Foto-nr-4831_4835.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Prekyba uostų verslais Lietuvoje pasyvi"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.