Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos

Nuo praėjusių metų vasaros iki šių metų vasario trukęs jūrų kapitono Juozo Liepuoniaus reisas yra vienas sunkiausių ir netikėčiausių jo jūriniame gyvenime.

"Hermann Schoening" laivas, kuriame daugiau kaip pusmetį iki arešto plaukiojo klaipėdietis jūrų kapitonas.
"Hermann Schoening" laivas, kuriame daugiau kaip pusmetį iki arešto plaukiojo klaipėdietis jūrų kapitonas. @ Juozo Liepuoniaus nuotr.

Lietuvių pėdsakai Lotynų Amerikos miestuose

Reiso pradžioje plaukiodamas po Pietų Amerikos uostus klaipėdietis, laivo "Hermann Schoening" kapitonas Juozas Liepuonius aptiko lietuviškų pėdsakų.

Sunku patikėti, kad tolimose Pietų Amerikos šalyse, kaip Brazilija, Urugvajus, Argentina vis dar prisimenami lietuviai šiuose kraštuose žvejoję, gaminę baldus, vedantys laivus.

"Praplaukiau Rio La Platos upės žiotis. Prisiminiau, kad 1989-1996 čia dirbo paskutinė Lietuvos žvejybos laivyno ekspedicija. Žvejybos laivuose dirbo daug jūrininkų iš Klaipėdos. Fray Bentos uoste Urugvajuje vietiniai prisiminė, kad iki 2005 metų čia gyveno lietuvio lyg ir Antano Bartkaus šeima", - pasakojo J.Liepuonius.

Jis buvo stalius, vertėsi žemės ūkiu, krašte gerbiamas dėl gražių baldų, netgi rinktas į vietos savivaldos tarybą. Dabar jis jau išėjęs anapilin, o sūnus išvyko gyventi į Montevidėjų.

Urugvajuje prisimenami ir V.Daukšas, L.Pilipauskas - žaidę šios šalies futbolo rinktinėje.

J.Liepuonius nustebo, kad vienas iš gatvėje užkalbintų vietinių gyventojų, kuris prisistatė Coko, šį tą žinojo apie Klaipėdą. 1995 metais jo laivas, kur buvo jūreiviu, atplaukė į Klaipėdą. Coco neišleido į miestą dėl kažkokių formalumų. Tuomet jis atsiminė aplankęs ir Latvijos sostinę - vaikščiojo Rygos gatvėmis.

"Įdomus pokalbis įvyko plaukiant iš Fray Bentos uosto. Laivą upe 180 jūrmylių lydėjo trys locmanai. Vyresnis locmanas Leonel Torres Vidal pasirodo turėjęs tiesioginių ryšių su Lietuva. Jo prosenelis iš motinos pusės, pavarde Stankevič, prieš antrąjį pasalinį karą gyveno Vilniuje", - prisiminė J.Liepuonius.

Karo pabaigoje Urugvajaus locmano proseneliai emigravo į Ispaniją, vėliau į Urugvajų. Locmano sūnaus vardas beveik lietuviškas - Olgird (Algirdas). Pasak Leonel Torres Vidal, sūnus svajojantis vykti į Vilnių studijuoti verslo ekonomiką, norintis išmokti lietuviškai. Urugvajaus locmanas taip pat žinojo kelis lietuviškus išsireiškimus.

 

Ilgi laukimai reiduose

Tarp Lotynų Amerikos uostų laivas "Hermann Schoening" plukdė druską, grūdus, kitus krovinius.

Pirmasis krovinys J.Liepuoniui atvykus į laivą Brazilijoje buvo druska. Ją į laivą pakrovė atviroje jūroje esančiame terminale. 29 tūkst. tonų į laivą buvo pakrauta per dvi paras. J.Liepuonius akcentavo gerai organizuotus krovos darbus, minimalią krovinio įforminimo biurokratiją - užteko tik elektroninės deklaracijos.

Tačiau iškrovimo uoste Santos visiška netvarka. Užėjimo į uostą išorės reide laivas laukė penkias paras. Be jo "ant inkaro" dar suposi plaukimo į Santos uostą dar laukiantys 62 laivai. Druskos iškrovimas taip pat vyko gerokai lėčiau - net keturias paras.

"Tradiciškai daugelyje Brazilijos uostų reidų laivams tenka laukti nuo kelių dienų iki keletos savaičių. Buvo atvejų, kai laivai su kroviniu išoriniame uoste laukė net pusantro mėnesio", - pasakojo J.Liepuonius.

Iš Santos uosto jis gavo užduotį plaukti į Porto Alegre uostą - jis virš šimto jūrmylių nuo vandenyno pakrantės. Nemažam jūriniam laivui "Hermann Schoening", kurio ilgis beveik 200 metrų, pilna grimzlė 11 metrų, plaukioti upėmis nelengva užduotis. Upėse leistina grimzlė yra 6-7 metrai. Į upinius uostus laivas plaukia iš dalies pakrautas. Didžiausias gabenamas kiekis iki 13 tūkst. tonų. Tenka plaukti ir į kitus Brazilijos, Urugvajaus ar Argentinos upių uostus, kaip Nueva Palmira, San Lorenco ir kitus. Jie yra net iki 250 jūrmylių nuo vandenyno pakrantės.

"Upių uostuose kaupiami Lotynų Amerikos šalyse užauginti grūdai. Šiemet jų derlius pakankamai geras. Vienas didžiausių grūdų uostų Bahia Blanca Arentinoje. Jis yra šalia didžiulio grūdinių kultūrų auginimo regiono. Šis uostas šiemet nuskambėjo pasaulyje. Protestuodami prieš Pietų Korėjos ir Kinijos žvejams išduodamas licencijas, Bahia Blanca uostą du mėnesius blokavo vietos žvejai. Panašūs protestai Lotynų Amerikos šalyse yra pakankamai dažnas reiškinys", - prisiminė J.Liepuonius.

 

Nuosmūkis Brazilijoje

Plaukimas upėmis su locmanu trunka kelias paras. Įprasta, kad laivus lydi trys locmanai. Naktį nuo 22 iki 6.30 val. plaukti neleidžiama. Laivai stovi ant inkaro.

Dauguma upių uostų yra sezoniniai. Tokiu tapo ir Porto Alegre, kažkada pasižymėjęs gerokai aktyvesne upių navigacija. Dabar per jį išplukdomas tik užaugintas derlius arba atgabenama gyvuliams auginti reikalingos žaliavos. Taip pat aprūpinamas šis tris milijonus gyventojų skaičiuojantis miestas.

"Porto Alegre nustebino gražus senamiestis. Kopijuojant Buenos Aires ar Montevideo, buvusį senąjį uostą bandoma pritaikyti gyventojų ir turistų reikmėms - kuriasi parduotuvės, restoranai, pramogų centrai", - pasakojo J.Liepuonius.

Jis Porto Alegre taip pat ieškojo lietuviškų pėdsakų, bet nerado. Pokaryje lietuvių emigracija į Lotynų Ameriką buvo, bet ne itin didelė.

"Lankydamasis Lotynų Amerikos šalyse pradedi lyginti jas. Geresne ekonomika pasaulyje garsėjančioje Brazilijoje dabar nuosmūkis - kyla kainos, didėja korupcija, šiemet buvo daug streikų, kitokių neramumų. Urugvajus atrodo lyg gerovės ir ramybės salelė, tarp Argentinos ir Brazilijos", - tikino J.Liepuonius. Anot jo, laivą lydėję locmanai pasirodė esantys patenkinti savo šalimi, nesiskundė didelėmis kainomis ar mokesčiais. Urugvajaus gyventojai gana įvairūs - nuo vietinių indėnų iki tradicinių europiečių.


Reikalavo kyšio

J.Liepuonius prisiminė, kad Lotynų Amerikos uostuose turi būti itin budrus, kad tavęs neapgautų.

Kai viename uoste pakrovė 13 tūkst. tonų miežių, paaiškėjo, kad trūksta net 63 tonų. Tai buvo akivaizdu, nes aplink konvejerį matėsi kalnai pribirusių miežių.

"Kad ir kaip bandė išsisukinėti, išsireikalavau, kad supiltų į laivą visą trūkstamą grūdų kiekį. Čia prisiminiau Kanados Thunder Bay uostą Didžiųjų ežerų regione. Ten išbarstytų grūdų užteko tik nedideliam pulkeliui balandžių", - teigė J.Liepuonius.

Biurokratijos Lotynų Amerikos uostuose daug, tačiau sanitariniai, apsaugos, muitinės, imigraciniai reikalai sprendžiami greitai, jei valdininkai išvysta dovanėlių. Ypač vertinami amerikietiškų cigarečių blokai.

Yra bandymų išvilioti ir didesnius pinigus. J.Liepuonius prisiminė, kad viename uoste laivo agentas jį iš anksto pradėjo rengti susitikimui su laivų triumus tikrinančiu inspektoriumi. Tiesiai pasakęs, kad teks mokėti šešis tūkstančius JAV dolerių, jei nori, kad laivo triumai būtų pripažinti tinkamais krovai, kitaip laukia ilgos prastovos.

"Nutariau veikti diplomatiškai pagal jų metodus. Lyg ir sutikęs su jų pasiūlymu, pradėjau pilti į laivo triumus grūdus. Po kurio laiko sustabdžiau pakrovimą ir pareikalavau krovinio atstovo, nes krovinys esąs dulkėtas, jame daug pelų. Tai kyšio reikalaujantiems inspektoriams grįžo bumerangu. Prasidėjo derybos, grasinimai, vėl derybos. Neišlaikęs įtampos krovinio gavėjas sumokėjo inspektoriams 500 JAV dolerių. Aš kaip suvalkietis, iš viso nieko nebūčiau mokėjęs", - prisipažino J.Liepuonius.


Iš Brazilijos su nuotykiais

Būdamas Brazilijos, Recife uoste laivo "Hermann Schoening" kapitonas Juozas Liepuonius gavo laivo nuomotojo "E.D.& F. MAN Sugar Ltd. iš Londono užduotį iš Santos ir Rio de Žaneiro į Sirijos Latakijos uostą nugabenti 29 tūkst. tonų cukrašvendrių cukraus.

Kol laivas plaukė per Atlantą Izraelio jūrų pajėgos raketomis apšaudė Latakiją, todėl nauja iškrovimo vieta tapo artimesnis Sirijos Tartous uostas.

"Pietų Atlantą įveikėme sėkmingai. Visą laiką pūtė palankus pietvakarių vėjas. Iki ekvatoriaus laivą lydėjo žuvėdros - fregatos, už ekvatoriaus mažesni, bet jaukesni - krigai. Prie Žaliojo Rago salų paukščiai dingo. Tikėjomės vėsesnio oro, bet iki pat Gibraltaro tvyrojo maždaug 30 laipsnių karštis. Jūrininkų mėgstamos Kanarų salos pasitiko ramiu oru, bet didelėmis bangomis - buvusios audros atgarsiais", - reisą iš vieno žemyno į kitą nupiešė J.Liepuonius. Plaukdamas ekonominiu 12 mazgų greičiu laivas Atlantą įveikė maždaug per dvi savaites.

Prieš išplaukiant būta ir nuotykių. Dėl nuolatinio lietaus Brazilijoje cukraus pakrovimas vyko lėtai. Per tą laiką vienas įgulos narys rumunas savavališkai išėjo į miestą atsigaivinti alumi. Laivo agentas su jūrų policija atvežė jį į laivą - kitaip pakliuvus jūrininkui laivas galėjo būti sulaikytas. Jūrų policijos ir agentuojančios kompanijos "paslauga" nedrausmingam jūrininkui kainavo 500 JAV dolerių. J.Liepuonius patikslino, kad tokiais atvejais, baudą iš laivo kasos moka laivo kapitonas, o iš jūrininko ji išskaičiuojama mokant jam atlyginimą.

Už minėtąjį rumuną J.Liepuoniui teko sumokėti dar 180 JAV dolerių už ankstesnius jo nuotykius Brazilijoje. 2011 metais jūrininkas sukėlė triukšmą Brazilijos Manau miesto bare. Bauda jį pasiekė po dvejų metų, kai Brazilijos tarnybos išsiaiškino, kad triukšmadarys su kitu laivu atplaukė į Imbituba uostą.

"Aš, kaip laivo kapitonas, turėjau dengti ir ankstesnę jo baudą. Kitaip jūrininką būtų uždarę į kalėjimą kol sumokės skolą. Mokėti už jį baudą nurodė laivo savininkas, nes trūkstant kvalifikuoto jūrininko laivas būtų buvęs sulaikytas. Laivuose yra minimalios įgulos, atitinkančios tarptautinius reikalavimus ", - dėstė "Hermann Schoening" kapitonas J.Liepuonius.

Nepatikimą jūrininką teko nurašyti jau atplaukus į Europą - Ispanijos Algeciras uoste, kur laivas pildėsi kuro. Abi baudos išskaičiuotos iš jo atlyginimo.

Prieš išplaukiant iš Brazilijos atsinaujino įgula. Pasikeitė vyriausiasis mechanikas ir vyriausiasis kapitono padėjėjas. J.Liepuoniui ypač džiugu, kad jo padėjėju atsiųstas lietuvis Svajūnas Bernotas iš Rietavo. Bus jau dviese iš Lietuvos. Atsirado galimybė daugiau su kuo pabendrauti, nes angliškai sunkiai kalbantys rumunai, kurių laive net 17, palyginti su lietuviais jūrininkais turi ir kitokį požiūrį į gyvenimą.

Ispanijos Algeciras uosto reide reikėjo pakeisti tris jūrininkus, kurie atsisakė plaukti į pilietinio karo apimtą Siriją.

Kelionė nuo Ispanijos iki Sirijos Tartous uosto truko savaitę. Limasol uosto reide papildomai teko laukti leidimo įplaukti į Sirijos teritorinius vandenis.

Laivo plaukimas į karo zoną turi būti suderintas su įvairiomis instancijomis. Jos koordinuoja NATO, Rusijos ir Ukrainos karo laivus, kontroliuojančius prekybinių laivų plaukimą į Sirijos teritorinius vandenis. Įplaukimo formalumas ilgai neužsitęsė - anot J.Liepuoniaus, užteko elektroninės ir žodinės deklaracijos vienam iš NATO karo laivų ir plaukėme toliau.

"Kad būtų ramiau ir galėčiau tinkamai nuteikti įgulą, sutariau su savo žmona Raimonda, kad domėtusi situacija Sirijoje, jos uostuose. Sūnus Mindaugas siuntė informacija kiek ir kokie laivai yra Sirijos Tartous uosto reide ir pačiame uoste", - prisiminė J.Liepuonius.

Anot jūrų kapitono, visa įgula nuoširdžiai dėkoja jiems, nes buvo neramių akimirkų. Likus parai iki atplaukimo į uostą vienas jūrininkas gavo SMS žinutę apie susišaudymus mūsų paskyrimo uoste. Kapitono J.Liepuonio skubiai gauta informacija iš namiškių to nepatvirtino.

 

Sirijoje - karo vaizdai

Į Sirijos Tartous uosto reidą laivas "Hermann Schoening" atplaukė lapkričio 3-ąją. Pačiame uoste buvo pilna laivų, dar septyni laukė įplaukimo išoriniame reide.

Tikrinti laivo atplaukė gausi 8 valdininkų delegacija. Formalumai buvo atlikti per gerą pusvalandį. Tuomet prasidėjo tradiciškai Afrikos, Rusijos, Ukrainos uostams būdinga antroji dalis - dovanų kaulijimas.

"Sirijoje, kaip ir kituose uostuose populiarūs alkoholiniai gėrimai, cigaretės. Yra tekę plaukti Suaeco kanalu. Jis dar vadinamas "Malboro country", nes kranto valdininkai ypač mėgsta Malboro cigaretes. Sirijoje mąstai ne tokie dideli kaip Egipte. Tartous uostas priminė Klaipėdą po 1990-ųjų metų, kai nepriklausomos Lietuvos kranto tarnybų darbuotojai nesigėdino prašyti dovanų. Dabar Lietuvoje padėtis yra pasikeitusi", - pastebėjo J.Liepuonius.

Tartous uosto reide, greta įplaukos kanalo matosi karo pėdsakai - apdegęs laivas. Vietiniai pasakojo, kad dar karo pradžioje į laivo anstatą pataikė raketa. Dar vienas laivas išmestas į paplūdimį. Kai į laivą pradėta šaudyti jį šiemet pavasarį paliko įgula.

"Dabar Sirijos regionas, kur yra Tartous uostas, ramus. Fronto linija maždaug už šimto kilometrų nuo jo. Bet teroristinių aktų, susišaudymų būna ir tolėliau nuo uoste esančiame Tartus mieste", - teigė J.Liepuonius apie tai išgirdęs iš uosto darbuotojų.

Stovint reide, "Hermann Schoening" įgula miesto pakraštyje girdėjo sprogimus, matė kylančius dūmus. Pačiame uoste buvo saugu. "Hermann Schoening" prišvartavo šalia buvusios rusų karinės bazės.

"Rusijos kariškių uoste nematėme. Karinėje bazėje buvo seni, suvargę, praėjusio amžiaus vidurio statybos laivai. Rusijos kariškiams jie matyt nebereikalingi. Sirų karinių jūrų pajėgų jūrininkų uoste pilna. Mūsų laivugalyje stovėjo karinis mokomasis sirų laivas. Jis buvo labiau panašus į ro ro tipo laivą, galbūt laikomas tam atvejui, jei reikėtų evakuotis", prisiminė J.Liepuonius.

Leidimo išeiti į krantą jūrininkams vietinė valdžia nedavė - motyvavo, kad negali suteikti saugumo garantijų. Bet atsirado pagalbininkų iš tų pačių emigracijos valdininkų, kurie siūlė "organizuoti leidimus" visai įgulai už 100 JAV dolerių. Tokios paslaugos J.Liepuonius atsisakė.

JAV doleriai Sirijoje yra visagaliai. Netgi už sanitarinio laivo sertifikato išdavimą laivo agentas paprašė 200 JAV dolerių grynaisiais. Dar 100 JAV dolerių neva reikia už tai, kad laive nepasirodytų jį tikrinantis gydytojas.

Krova Tartous uoste vyko lėtai. Vietoje žadėtų 2000 tonų cukraus per parą vidutiniškai iškraudavo iki 1700 tonų. Trūko sunkvežimių cukrui išvežti. Iškrovus 13 tūkst. tonų likusį cukrų laivas išgabeno į Libano Tripolio uosto, kuris vos 40 jūrmylių nuo Tartous.

"Pakeliui mus kelis kartus kvietė NATO karo pajėgų laivai, kamantinėjo apie reisą į Siriją. Tripolio uosto reide naktį išsilaipino Libano jūrų karo pajėgų desantas. Kariškiai ginkluoti M-16 automatiniais šautuvais kelias valandas tikrino laivą, ar nėra jame ginkluotų teroristų iš Sirijos. Įplaukę į dar vieną karo zonos Tripolio uostą išvydome purviną afrikietišką uostą", - prisiminė J.Liepuonius.

Po Tripolio dar buvo reisai į kitus Viduržemio jūros uostus.

 

Laivas kaip užstatas bankui

"Kai pernai liepą atėjau į laivą "Hermann Schoening" buvęs jo kapitonas vokietis man pašnibždėjo, kad laive lankėsi banko samdyti vertintojai. Jie analizavo laivo techninę būklę", - prisiminė jūrų kapitonas J.Liepuonius.

Įprasta, kad bankai samdo nepriklausomą survejerį, kuris ir įvertina laivo techninę būkle. Tokia procedūra reikalinga norint suteikti už laivą kreditą arba bandant jį parduoti.

Tik vėliau J.Liepuonius sužinojo, kad už 2010 metais statytą laivą "Hermann Schoening", kurio vertė 48 mln. JAV dolerių, bankas suteikė 17 mln. eurų kreditą.

"Kai iš vokiečio kapitono išgirdau apie laive apsilankiusį banko samdytą vertintoją pagalvojau, kad nieko tokio. Vakarų šalyse įprasta, jog laivai yra tas turtas už kurį teikiami banko kreditai. Tuomet dar nežinojau, kad kreditas už laivą perimtas seniau. Laivo savininkai jo nesugebėjo grąžinti, todėl laivas jau rengiamas aukcionui", - aiškino J.Liepuonius.

Dirbant laive pradėjo vėluoti atlyginimai. Vangesnis tapo tiekimas - laivo savininkai ne taip greitai reaguodavo į kapitono prašymus. J.Liepuonius tai žinojo ir vertino kompaniją kaip patikimą, nes joje jau buvo dirbęs keturis metus ir plaukęs ne į vieną reisą. Netgi kaip kapitonas konsultantas su kinų įgula 2011 metais 30500 tonų dedveito laivu „Jan S“ ilgai malėsi užšalusios Suomių įlankos leduose.

 

Pranešimas iš Vokietijos teismo

Laivo "Hermann Schoening" kapitonas J.Liepuonius dar pernai Kalėdoms planavo grįžti namo, tačiau laivuose, kur yra ekonominių problemų, laikas dažnai neprognozuojamas.

Naujuosius metus sutiko Senegalo Dakaro uoste. Naktį mieste griaudėjo sprogimai - bandyta susprogdinti katalikų bažnyčią, vėliau maldų metu į mečetę kažkas sviedė granatą. Pagaliau Dakaro oro uoste buvo užpulti prancūzų turistai.

Dakaro uoste buvo paskelbtas aukštesnis pavojaus lygis. Laivo "Hermann Schoening" savininkai dėl saugumo atsisakė keisti dalį įgulos.

Baigus krautis krovinį Dakaro uoste, laivo kapitonas J.Liepuonius gavo pranešimą iš Vokietijos Bremeno teismo bankroto administratoriaus. Pranešta, kad laivas yra užstatytas bankui, jo kaip turto atžvilgiu vykdoma bankroto procedūra.

"Su tokiu reiškiniu susidūriau pirmą kartą. Įgulai, kurią sudarė lietuviai ir rumunai, buvo nurodyta, kad esame Europos Sąjungos piliečiai ir privalome griežtai vykdyti bankroto administratoriaus nurodymus", - prisiminė J.Liepuonius.

Laivas jau buvo gavęs ankstesnio savininko nurodymus plaukti į Gvinėjos Konakrio uostą. Tačiau bankroto administratorius nurodė nutraukti bet kokius kontaktus su buvusiu savininku. Laivo įgulai liepta plaukti links Gibraltaro. Po kurio laiko bankroto administratorius Erikas Kokas atsiuntė pranešimą, kad laivą perima valdyti jo įgaliota laivybos kompanija "Martin Rydery Company".

Nuplaukę į Gibraltaro regioną jame jau rado dar du bankroto administratoriaus perimtus laivus - „Jan S“, kuriame J.Liepuonius buvo dirbęs ir "Job".

Visi trys laivai dvi savaites dreifavo Alborano jūroje šalia Gibraltaro.

 

Įgula liko patenkinta

Lietuvoje vykstant bankroto procedūrai, nors darbuotojams taikomas pirmumas išmokant atlyginimus, tačiau praktika rodo, kad procesas tęsiasi labai ilgai.

Sunerimęs buvo ir J.Liepuonius - skambino ITF atstovams konsultavosi, išgirdo, kad atlyginimo mokėjimas gali užsitęsti 2-3 mėnesius, kol bankroto administratorius parduos laivą.

Realiai atsiskaitymas su laivo įgula vyko visai kitaip. Pirmiausia, visiems įgulos nariams buvo sumokėtos skolos už 2013 metus.

Įgulą žadėjo pakeisti iki 2014 metų sausio pabaigos. Negavęs atlyginimo už sausį ir pasitaręs su kito laivo kapitonu, J.Liepuonius nusprendėme neplaukti prie Gibraltaro uolos, kur buvo liepta pagal naują nurodymą. Įtarimų kilo todėl, kad liepdami plaukti į naują vietą žadėjo premijas. Vyko derybos, tartasi dėl įgulos keitimo ir išskraidinimo namo sąlygų.

"Kai keturias paras susilaikėme, atlyginimai buvo sumokėti. Pinigus į laivą atvežė "Martin Rydery Company" atstovas atvykęs kartu su advokatu. Jokios premijos nedavė, tačiau su jūrininkais buvo atsiskaityta taip, kaip tai numatyta pagal kolektyvinę sutartį ir ITF reikalavimus. Jūrininkai, kurie neišbuvo reise minimalaus kontrakte nurodyto laiko, gavo bazinį atlyginimą į priekį už du mėnesius", - prisiminė J.Liepuonius.

Gavę atlyginimus jūrininkai nuplukdė laivą į nurodytą Gibraltaro uosto reido vietą. Kitą rytą prisistatė Gibraltaro aukščiausiojo teismo atstovas, kuris ant kapitono tiltelio lango priklijavo teismo sprendimą apie tai, kad laivas areštuotas. Iš laivo kapitono jis perėmė pagrindinius laivo dokumentus. Įgulos buvo paklausta, ar ji nestokoja maisto produktų ir vandens. Gibraltaro uosto priežiūros tarnybos atstovas nurodė laivą perstatyti taip, kad dreifuojant jis nebūtų išmestas ant akmenų.

Laive netrukus buvo pakeista įgula. Vietoje kapitono J.Liepuoniaus jo pareigas perėmė 75 metų vokietis kapitonas Hansas Fridrichas Wolfas. Karininkai į laivą atvyko iš Ukrainos, jūreiviai - iš Filipinų.

"Mums pasisekė, kad bankroto procedūra vyko Europos Sąjungos laive ir uoste. Kitaip nežinau kaip būtų buvę. Netgi tos pačios kompanijos kitame laive jūrininkai turėjo daugiau problemų. Jiems atlyginimai nebuvo mokėti pusę metų", - prisiminė J.Liepuonius.

Fotoreportažas
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2022.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2018.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2019.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2020.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2021.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2023.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2024.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2025.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2026.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2027.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2028.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2029.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2030.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2031.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2032.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2033.jpg
  • Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos-Foto-nr-2017_2034.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Pusmečio reise - neįtikėtinos istorijos"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.