Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Raudonasis kietmedis Danės krantinėse

Klaipėdos miesto istorikai ir architektai ne kartą aptarė Danės upės krantinės atnaujinimo ypatumus ir taikomas statybos naujovės dengiant jas rausvos spalvos medžio tašeliais. Biologus domina, iš kokio medžio mediena panaudota apdailos darbams, iš kur ji buvo atgabenta, ir kodėl būtent ji pakeitė mūsų ilgaamžes pušeles?

Prie naujų krantinių švartuojami laivai.
Prie naujų krantinių švartuojami laivai. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Rausvasis kietmedis

Pagal nusistovėjusį paprotį rausvojo kietmedžio mediena prekybos rinkoje vadinama mažiausiai trimis lygiaverčiais pavadinimais: Azobé, Bongossi arba Ekki. Tai vidurio Afrikos tautų kalbų (afrikano) žodžiai – skoliniai. Jie perimti ir šiandiena naudojami prancūziškai ir vokiškai kalbančiose šalyse šiai medienos rūšiai įvardinti. Britai ją įvardija pagal Nigerijos kalbą – Ekki. Mediena išgaunama iš dviejų artimų medžių rūšių: rausvojo (Lophira alata) ir mažojo rausvojo (Lophira lanceolata) kietmedžių. Jie dar vadinami mažaisiais raudonaisiais geležies medžiais, raudonuoju ąžuolu, meni aliejaus medžiu ir t.t.

Kietmedžiai yra dideli retmiškų – Azobé medžiai. Rausvasis kietmedis (Lophira alata) yra mažo-vidutinio 16(–24) m, rečiau 40 –ies metrų aukščio visžalis augalas. Brandaus amžiaus medžių kamieno skersmuo siekia iki 3 metrų, o aukštis iki 7.5 m, rečiau didesni. Laja viršūnėje, apačia bešakė. Antra kiemedžių rūšis (Lophira lanceolata) daug žemesnė ir auga savanose. Abi minėtos medžių rūšys išore labai panašios, tad neretai neskiriamos ir maišomos. Kietmedžių žievė pilka ir šiurkšti, vidiniai sluoksniai gelsvos ar rudai-rausvos spalvų. Šakos kylančios, su viršūnėse išilginiais lapų kuokštais. Augina plokščias (į viršų kylančias) šaknis. Lapai lancetiški, 11 iki 45 cm ilgio, 2 – 9 cm pločio. Lapkotis 2 iki 6 cm ilgio. Gyslotumas tinkliškas, paviršius lygus, padengtas apsaugine vaškine danga. Jauni lapeliai paprastai esti raudoni. Prie kotelių yra 3 iki 5 mm ilgio ir 0,7 mm pločio anksti nukrentantys prielapiai. Kamerune augantis rausvasis kietmedis žiemos laike (paprastai spalio ir gruodžio mėnesį) meta lapus. Belapiai stovi 3–4 savaites. Žydi per sausmetį, prieš tai išsiskleidus naujiems lapeliams. Palankiais metais žydi du kartus. Žiedynas sutelktas šakų viršūnėse. Aukštis 15 – 20 cm, skirtalyčiai žiedai balti, penkianariai.

 

Išplitimas

Kamerune augantys kietmedžiai vaisius nokina vasario – gegužės, bei sausio - balandžio mėn. Pailgo konuso formos ir glotniu paviršiumi sumedėję vienasekliai vaisiai yra 8–10 cm × 2–2.5 cm dydžio. Riešutų spalvos sėklos 16 mm × 8 mm ilgio su skristukais (t.y. sparneliais). Krenta sklęsdami kaip klevo vaisiai. Derliaus kokybė ir gausumas metai iš metų kinta ir priklauso nuo augimvietės žemės derlumo ir drėgmės kiekio. Vaisius puola vabalai Curculinoide (rūšis nenustatyta). Kietmedžių sėklų daigumas mažas. Esant palankioms sąlygoms sudygsta po 3–5 savaičių.

Kietmedžiai išplitę drėgnųjų žemumų miškingose savanose nuo Senegalo iki Kamerūno, Sudano–Gvinėjos. Pagrindinis medžių išplitimo ir medienos paruošos plotas yra Kamerūne, Ekvatorinėje Gvinėjoje, Senegale, Nigerijoje, Siera Leonėje, Sudane, Ugandoje ir Konge. Kalnuose medžiai auga iki 1500 m aukščio. Neretai matomi augantys ant skardžių ir miškų pakraščiuose, atvirose vietose vidutinio sunkumo dirvoje su smėlio žvirgždo priemaiša. Augalai atsparūs ugniai. Nustatyta, kad idant savanos pomiškyje sudygtų sėklos, išaugtų ir sutvirtėtų jaunų kietmedžių auginukai, būtina kad pažemę išdegintų ugnis, išretintų žoles ir jų liekanomis patręštų dirvą. Vidurio Afrikos šalių savanose kietmedžių augimvietės dėl per didelio kirtimo ir nepalankių augimo sąlygų smarkia išretėjo. Medžiams kilo grėsmė išnykti.

Kietmedžių sėklos renkamos ir auginamos medelynuose. Dėl sauso oro, greitai praranda daigumą. Miškininkai pastebėjo, kad medžių su didesniais lapais sunokinami vaisiai daigumas didesni. Dauginami ūgliais. Jauniems ūgliams būtina mikorizė su dirvos velėnos grybeliais. Pastaraisiais metais jais apsodintos didelės Sudano–Gvinėjos savanų plynės. Suteikus piniginę paramą lėtojama agro- miškininkystė.

 

Išgaunama daug naudmenų

Naudojamas visos rausvojo kietmedžio dalys. Pradėjus ruduoti, vietiniai gyventojai vaisius renka ir džiovina saulėje. Susmulkintos sėklos verdamos ir išgaunamas aliejus. Kameruno savanose kasmet išgaunama 27 t/ ha (gyv. svorio) aliejaus. Sėklos valgomos prieš tai iš jų padarius valgomąją pastą. Šiais laikais iš sėklų išgaunamas valgomasis aliejus ‘méni oil’. Aliejus naudojamas odos priežiūrai ir kitoms gydymo reikmėms. Jis taip pat tinka muilui gaminti. Ant jaunų medžio ūglių auginami valgomieji vikšrai. Šiaurės Kamerune jie vadinami ‘dessi’, ‘sankadang’ arba Gbaya genties kalba –‘sélénibétéyo’. Nariuoti augintiniai renkami ir pardavinėjami maistui. Atskirų genčių labai mėgiamas patiekalas. Kietmedžio žiedai kvapnūs. Nigerijoje jie naudojami medaus gavybai. Vietos medicinoje naudojamas méni aliejus. Juo tepamas skadamas dantis, nuo odos ligų, esant raumenų nuovargiui, apsaugo odą nuo džiūvimo. Iš smulkintų lapų ir žievės taip pat naudojamos tiktūros prieš išorės ir vidaus ligas. Ilgi ir tvirti medžių lapai taip pat ir apdaras apeigų metu.

 

Kiečiausia mediena

Labiausiai kietmedį pasaulyje išgarsino mediena. Bešakė medžio dalis būna iki 30 metrų ilgio. Kiemedis priklauso prie sunkiausių ir kiečiausių vidurio ir vakarų Afrikoje išgaunamos medienos rūšių. Jos neveikia sūrus jūros vanduo, nepažeidžia vandens medgraužiai vabzdžiai, vėžiai ir grybeliai, sausumoje- kerpių išskiriamos rūgštys. Skerspjūvyje raudonojo kietmedžio mediena yra pilka, iki šviesiai rudos, šerdinė dalis dažnai raudonai rudos, su violetniu atspalviu spalvos. Vėliau dėl oro sąlygų ji patamsėja (tai matėme Danės krantinėse). Dėl didelio tankio ir svorio mediena skęsta vandenyje. Tačiau dėl ypatingos medienos ląstelių sandaros, ji nepermirksta, ir yra atspari ilgalaikiam išorės poveikiui. Medienoje nedaug dervų. Tinka kurui, nes mažai dūmija, bet yra kaitri. Mediena priklauso prie sunkiai apdirbamų – vinį įkalti, be išankstinio pragręžimo, neįmanoma, be to, ją apdorojant sklinda gana nemalonus kvapas. Išimtiniais atvejais medžio dulkės gali sukelti alergiją. Dėl tvirtumo ja pakeičiamas betonas, net metalo danga. Šiais laikais šia mediena įprasta iškloti krantinės, daromi šliuzų vartai, atraminės tiltų dalys. Dėl atsparumo permainingoms išorės sąlygoms ir mechaniniam poveikiui, ji tinka lauko statiniuose. Iš jos gaminamos laivų išorinės dalys, laiptų atramos, sienų daililentės ir t.t.

Kietmedžio mediena Danės krantinės klotos, nes tausojamos pušys. Mediena iš Vidurio Afrikos pigesnė. Mediena eksportuojama į išsivysčiusias šalis. Tai Europos Sąjungos vykdomos paramos veiksmų plano dalis Afrikai. Perkant medieną iš Afrikos, skatinamas žemyno ūkio (miškininkystės) raida, kartu saugomas Lietuvos miškas.

 

Pagrindinės raudonojo kietmedžio medienos savybės:

Santykinis svoris: 1,10 - 1,20

Tamprumas 150 - 215 N/mm²

Sprūdumas 87 - 108 N/mm²

Lankstumas 165 - 240 N/mm²

Kietumas pagal Brinell 55

Ilgaamžiškumas – vidutiniškai 13 ir daugiau metų.

 

Fotoreportažas
  • Raudonasis kietmedis Danės krantinėse-Foto-nr-2233_2234.jpg
  • Raudonasis kietmedis Danės krantinėse-Foto-nr-2233_2235.jpg
  • Raudonasis kietmedis Danės krantinėse-Foto-nr-2233_2236.jpg
  • Raudonasis kietmedis Danės krantinėse-Foto-nr-2233_2243.jpg
  • Raudonasis kietmedis Danės krantinėse-Foto-nr-2233_2237.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Raudonasis kietmedis Danės krantinėse "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.