Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Rauginta strimelė – atgrasaus kvapo šiaurės valgis

Lankantis Švedijoje, neabejoju, jus pavaišins labai įdomiu šiauriečių virtuvės valgiu - rauginta žuvimi. Apie šį patiekalą yra daug įvairiausių pasakojimų, nuotaikingų ir net liūdnų istorijų. Šis žuvų ruošimo būdas mena pirmykščių bendruomenių ir vikingų laikus.

 

Raugintų strimėlių galima įsigyti Norvegijos prekybos centre
Raugintų strimėlių galima įsigyti Norvegijos prekybos centre @ Egidijaus Bacevičiaus nuotr.

Dvokiantis delikatesas

Šiaurės šalyse nuo senų laikų mėsa valgyta žalia, jos perteklius džiovintas ar sūdytas. Grenlandijos, Islandijos ir kitos Šiaurės tautos ilgesniam laikymui ruonieną, banginių ir vėplių mėsą bei menkes džiovindavo, riebi žvėriena ir žuvis rauginta. Tai labai senas, ankščiau gausiai naudotas maisto paruošimo būdas. Į duobę suversta ir užkasta mėsa kelis mėnesius ar net pusmetį buvo brandinama, o pasiekus tinkamą būvį, iškasama ir valgoma. Šis mėsos paruošimo būdas siekia ankstyvųjų bendruomenių laikus, kai valgomoji druska maistui gardinti dar nebuvo užėmusi tvirtos vietos, ir pradžioje tai buvęs brangus, iš svetur atvežamas mineralas. Keli amžiai, jau gausiai ėmus naudoti šią žemės gelmių naudmeną (apie V a.), Šiaurės Europos šalyse ir mažose Amerikos ir Sibiro tautelėse mėsos rauginimas dar ilgai vyravo kaip pagrindinis maisto ruošimo ir saugojimo būdas. Vėliau mėsos rauginimas ją užkasant kiek primirštas, tačiau apie jį kaskart vis prisimenama, ypač per ekonominio sunkmečio ir karo nepriteklių metus.

Švedijoje teigiama, kad žuvies rauginimas yra išrastas šalies Šiaurėje, ir kad tai - vienas iš senosios tautinės virtuvės ypatumų. Rauginti tinka pavasarinio neršto strimelė ir Šiaurės jūros silkės. Prieš ruošiant žuvį, joms nupjaunamos galvos, pašalinama priekinė žarnyno dalis ir silpnai pasūdytos sandariai uždaromos anksčiau mediniuose, šiais laikais skardiniuose indeliuose. Rauginama apie pusę metų. Taip paruoštos žuvies kvapas labai jau atgrasus: primena kelias dienas saulėje gulėjusią ir gerokai švinktelėjusią žuvį.

Rauginama žuviena užsikonservuoja paveikta be deguonies terpėje esančių organinių rūgščių skilimo ir fermentinio brandinimo metu išsiskiriančių veikliųjų junginių (nesočiųjų organinių rūgščių, ketonų ir aldehidų). Dalis fermentų išsilaisvina pasišalinę iš žuvų žarnyno sienelių. Šiais laikais ruošiant strimeles, papildomai įpilama ištirpusios druskos ir fermentų, skoniui pagerinti. Rūgščioje terpėje mažinamas bakterijų dauginimasis, sunaikinamos parazitinės apvaliosios kirmėlės. Sandariai uždarytos žuvies nepasiekia vabzdžiai maitėdos, taip ji apsaugoma nuo visiško suirimo. Rauginta žuvis gali būti saugoma palyginti ilgą laiką, iki metų ir ilgiau. Ilgainiui riebiosios rūgštys skyla, išsiskiria pūvančios žuvies kvapą sudarančių kvapiųjų medžiagų puokštė: trimetiamiaminai, sulfitinės rūgštys, metilmerkaptanas, indolas, skatolas, taip pat dideli kiekiai aromatingųjų kadaverino, purescino, lakios izovaleriono rūgšties.

Valgymo būdas

Šiais laikais raugintomis žuvimis galima pasimėgauti bet kuriuo metų laiku. Švedijos, Norvegijos Suomijos, Vokietijos ir Danijos pajūrio miestų prekybos centruose jų galima įsigyti grėsmingai išsipūtusiuose, pusės, dviejų litrų talpos skardiniuose indeliuose. Patartina pradžioje neskubėti peiliu bakstelti indelio dangtelį. Kad neapsitaškyti su dideliu spaudimu išsiveržiančiu, ilgam įsigeriančiu skysčiu, atidarant skardinę, panardinama į didelį, vandeniu pripildytą indą (kibirą), tuomet peilio dūriu išleidžiamas „pirmasis garas“, toliau baigiame atidaryti įprastu būdu ant stalo.

 Raugintos strimelės valgomos šiltomis rugpjūčio ir rugsėjo popietėmis sode, vakarėjančios gamtos prie laužo, aplinkinių Baltijos šcherų apsupty. Iš bėdos tai galima daryti namuose, tik nereikėtų pamiršti gerai išvėdinti patalpas.

Iš indo išimtas žuvis išskleidžiame valgymo įrankiais, atskiriami kaulai, pašalinamos ašakos. Paruošta žuvies puselė dedama tarp dviejų batono riekelių, ant jų keli griežinėliai žalio svogūno ir salotų lapas. Raugintos strimelės valgomos su virtomis bulvėmis. Pirmą kartą patiekalą valgantys popietės svečiai įspėjami, kaip žuvį valgyti ir nugalėti nemalonius vaizdinius dėl kvapo. Reikia giliai iškvėpti, greitai sukramtyti kąsnelį ir tuoj pat, daug nesimėgaujant, praryti. Kiti, prieš kąsdami, užsispaudžia nosį, ir tai taip pat padeda. Po kurio laiko prie kvapų priprantama. Dėl išskirtinių raugintos žuvies gastronominių savybių, tokio patiekalo daug nesuvalgysi. Užsigeriama alumi ar stipresniais gėrimais. Tiesa, dėl žuvyje susikaupusių anglies monoksidų ir ketonų, kai kurie smaguriautojai gali pajusti laikiną sunkumą skrandyje,– bet kartą gyvenime verta išbandyti.

Ne vien šiauriečių išradimas

  Šiauriečiai su savo „raugintomis silkėmis“ nėra išskirtiniai. Pasaulio virtuvėse rasime ne tiek jau mažai panašiai ruošiamų valgių iš jūrų žuvies. Vyresnės kartos žvejai, plaukioję Atlante, dar prisimena įvairovės dėlei ruožtą patiekalą „žučiok“. Pavadinimas kilęs nuo rus. k. „Žutj“, t.y - „bjaurastis“, Į foliją ar vyniojamąjį popierių sandariai susukta, prieš tai išskrosta ir prieskoniais pagardinta stauridė buvo dedama prie šiltų ar net įkaitusių variklio įrenginių. Parą brandintas, būdavo išimamas savotiško skonio ir kvapo maistas.

Dar kitaip rauginta žuvis ruošiama Turkijoje, Šiaurės Afrikos pakrantės ir gretimose aplink Viduržemio jūrą esančiose šalyse. Pavyzdžiui, Turkijoje ji vadinama garoz. Žuvys paruošiamos aukščiau aprašytu būdu, kaitinant ant šildymo įrenginio, skirtumas tik tai, kad čia žuvis dedama į sandarius plokščius kubilus ir rauginama įsaulyje, padėjus ant stogo ar kieme ant aukštesnės vietos. Brandinama apie keturias savaites, kol turinys neatpažįstamai pasikeičia, pavirsdamas savotiška „aromatinga“ koše. Dažniausiai taip ruošiamos sardinės – mėgiamos Viduržemio jūros kraštų silkinių šeimos žuvelės. Taip ruoštos žuvies galima įsigyti prekybos centruose. Panašiai gaunamas rauginimo metu išsiskiriantis žuvų riebalų mišinys– varvalas. Tai labai maistingas, daug baltymų ir vitaminų turintis, ilgai negendantis maistas. Šis maisto ruošimo būdas yra senų gadynių palikimas atokiuose Viduržemio jūros vietovėse, kur nuolat stokodavo druskos.

Galima apsinuodyti

  Valgant patiekalus iš raugintų žuvų neverta atsipalaiduoti. Sakoma, nuo sveiko maisto valgymo iki apsinuodijimo- vienas žingsnis. Suvalgius netinkamai konservuotos žuvies, galima rimtai susirgti. Ne veltui žodis Poisson prancūzų kalboje reiškia žuvį, o anglų - nuodus. Pavartojus netinkamai paruoštos, ar blogai laikytų žuvies gaminių žmogaus kūne gali pradėti daugintis pavojingos bakterijos. Ypatingai nuodingas bakterijų iškiriamas botulinas. Apsinuodijus šia nervus pažeidžiančią medžiaga, jau po 6-12 valandų pasireiškia smarkus pykinimas, silpnumas, regos, kitų nervinės veiklos sutrikimų. Išskirtiniais atvejais apsinuodijimas sukelia paralyžių, ištinka mirtis. Tad užsimanius vieniems pabandyti raugintų žuvų, būtina atidžiai perskaitykite gaminio galiojimo laiką, o atidarius indą, visą turinį privaloma suvartoti iš karto, nelaikant ilgiau kaip pusę paros. Sugedusias ir netinkamas vartoti žuvis privalu išmesti. Saugiausia tokį patiekalą valgyti su raugintos žuvies valgymo ypatumus žinančiu švedu.

Nuotaikingi apibendrinimai

  Daugeliui svečių raugintos strimelės yra tarsi šiauriečių virtuvės akibrokštas. Šio patiekalo mėgėjai paskanauti žuvų užsigeidžia net būdami užsieniuose, tuo papiktindami kaimynus. Neapsikentę „gardėsio kvapo“, kaimynai reiškia nepasitenkinimus, kyla buitiniai nesutarimai, peraugantys į „kultūrinius vaidus“.

 Būta ir kitokio pobūdžio nutikimų. Kartą viename Vokietijos pajūrio miesto daugiabutyje name iš kaimyninio buto kelios dienos sklido gendančios mėsos kvapas, ėmė telktis stambios mėsmusės. Kaimynai, numanydami įvykus nelaimę, iškvietė policiją, tačiau nieko įtartino nesuradusi. Nustatytas smarvės šaltinis buvo laikinai pas kaimyną apsistojusio svečio iš Švedijos valgytos ir paliktos lauktuvės - indelis su raugintomis strimelėmis.  Švedai juokauja, kad raugintos strimelės apsaugojo šalį nuo pražūtingų kultūrų, nacizmo ir komunizmo ideologijų antplūdžio.

 

Fotoreportažas
  • Rauginta strimelė – atgrasaus kvapo šiaurės valgis-Foto-nr-990_991.jpg
  • Rauginta strimelė – atgrasaus kvapo šiaurės valgis-Foto-nr-990_992.jpg
  • Rauginta strimelė – atgrasaus kvapo šiaurės valgis-Foto-nr-990_993.jpg
  • Rauginta strimelė – atgrasaus kvapo šiaurės valgis-Foto-nr-990_994.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Rauginta strimelė – atgrasaus kvapo šiaurės valgis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.