Mažosios Lietuvos istorijos muziejui perduota istorinių laivų krantinė negali priimti laivų dėl prastos būklės.
Reikia pertvarkyti istorinių laivų krantinę
Istorinių laivų krantinė stovi tuščia. @ Vidmanto Matučio nuotr.
Problemos dėl laivų ir krantinės
Kada pradės veikti ši krantinė pagal paskirtį neaišku. Tai priklausys istorinių laivų krantinės rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto.
Iniciatyvos „išjudinti“ šios krantinės rekonstrukciją ėmėsi Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, kurios nariu yra ir šių eilučių autorius. Viename jos posėdyje svarstyta krantinės ateitis.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys tikino, kad yra dvi problemos – pirma krantinės infrastruktūra, antra – laivų kiekis.
Prie krantinės laivai galėtų tik stovėti. Jie negalėtų būti iškeliami į krantą, nes šalia krantinės yra pylimas ir jų nebūtų kur laikyti.
Vienam iš istorinių laivų „Olgai“ įplaukti į Pilies uostą sudėtinga, nes jame per mažas gylis.
Laivas „Olga“ išplaukdamas iš uostelio jau buvo užkabinęs ir nutraukęs šviesolaidį.
Ilgas prašymo sąrašas
Vienas Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdis vyko Klaipėdos pilies uostelio teritorijoje. Jame aiškintasi, ko reikia, kad muziejaus istorinių laivų krantinę galima būtų pradėta naudoti jau dabar.
Buvo konstatuota, kad šiuo metu krantinė nėra pritaikyta ir parengta priimti istorinius laivus, nors numatomas iškilmingas Klaipėdos pilies šiaurės kurtinos muziejaus atidarymas. Norint saugiai priimti laivus prie istorinės krantinės reikėtų pravesti iki pat istorinių laivų krantinės vandenį ir elektrą, sutvarkyti prieigas prie krantinės, patikrinti krantinės povandeninės dalies būklę ir įvertinti jos tinkamumą naudojimui, atlikti gylių matavimą įplaukos kanale, Pilies uostelio akvatorijoje ir prie krantinės. Taip pat reikėtų įrengti pontonus su švartavimosi įranga, tiltelius nuo pontonų (pradžioje ir pabaigoje, nes pontono ilgis 100 m.), nulipimui nuo krantinės ant pontonų pritvirtinti kopėčias.
Pilies uosto akvatorija turėtų būti išvalyta iki projektinio gylio ir įvertinus galimybes atliktas gilinimas.
Gylis Pilies uostelio baseinuose yra 2,15–2,40 m, prie istorinių laivų krantinės – apie 2 m. Nuo 2009 metų, kai pradėtas eksploatuoti Pilies uostas, jo akvatorija nebuvo valoma, nauji gylio matavimai neatlikti. Nedidelis gilinimas įmanomas, bet tai daryti reikėtų atsargiai. Pilies uosto akvatorijoje maždaug 3,3 metrų gylyje yra paklotas diukeris per kurį vandeniu aprūpinami prie Dangės esantys viešbučiai. Ant diukerio pritvirtintas ir naujas šviesolaidis.
Krantinės nori greičiau
Jūrinės kultūros koordinacinė taryba kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę ir norėtų, kad dar šiemet prasidėtų istorinių laivų krantinės tvarkymo darbai.
Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tikino, kad dar nėra gautas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus prašymas. Kai tik jis bus gautas, prasidės svarstymas. Jis kol kas negali atsakyti, kada galėtų prasidėti istorinių laivų krantinės tvarkymo darbai.
Yra manančių, kada tvarkyti gylius Pilies uoste būtų galima įgyvendinant idėją visą piliavietę apjuosiant vandeniu. Bet kada tai bus? Manoma, kad ilgai laikyti tuščią istorinių laivų krantinę nevertėtų. Prie jos galėtų stovėti ne tik istoriniai laivai, bet ir tokių laivų replikos. Taip pat būtų galima priimti užsieniečių istorinius laivus.
Jūrinės kultūros koordinacinė taryba norėtų, kad pirmiausiai būtų skirta lėšų pontonams pastatyti ir kitiems įvairiems darbeliams atlikti. Vėliau po papildomo tyrimo galėtų būti atliekamas akvatorijos gilinimas.
0
0
Susiję straipsniai
Prasidėjusi jūros paslaptis tęsiasi iki šiol
Laivų vaiduoklių istorijoje didžiausiu klajojančiu burlaiviu laikoma amerikiečių penkių stiebų škuna „Carroll A.Deering“.
Bėdų persekioto garlaivio likimas
1858 metų pradžioje Londone buvo nuleistas į vandenį didžiausias XIX-ojo amžiaus garlaivis „Great Eastern“, kurį dėl jį persekiojusių bėdų vadino nelaimingu gigantu.
