Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Retos Lietuvos žuvys

Į Baltijos jūrą užklydusios retos žuvys džiugina akis ir praplečia žinias apie jas. Pas mus su retais užklydėliais ne visada elgiamasi taip, kaip privalėtų.

Pirmą kartą aprašytas Baltijos senolis - žuvis Ragys.
Pirmą kartą aprašytas Baltijos senolis - žuvis Ragys. @ Egidijaus Bacevičiaus nuotr.

Pasibaisėtinas skrodimas

Nustebino žema miesto švietimo įstaigos žuvų stebėtojų naujausio jūros radinio viešinimo kultūra. Lapkričio 3 dieną ties Šventąją žvejas Ričardas Grišinas tinklais ištraukė žuvį užklydėlę vilkešerį. Žiniasklaidoje mirguliavo ne žuvis ir ne žvejas, o „šou“ - neva atliktas žuvies tyrimas.

Šiurpino žuvies skrodimas kišeniniu peiliuku ir naršymas po jos vidurius plikomis rankomis. Retų jūros radinių pristatymo kultūros mums trūksta.

Belieka apgailestauti, kad vilkešeris nepateko į saugyklą. Ichtiologai neteko galimybės žuvį pažinti ir įvertinti.

Pristato retenybes

Iš gėlų šiaurinių ar didesnio druskingumo pietvakarių vandenų užklydusios retos žuvys praplečia mūsų žinias apie Baltijos jūros įvairovę.

Dažnai mokslininkams padeda žvejai. Ypač didelis jų nuopelnas geriau susipažįstant su priekrantės nėgėmis ir kaulinėmis žuvimis. Ne vieną retenybę į Lietuvos jūrų muziejų ar Žuvininkystės tyrimų laboratoriją yra pristatę palangiškis Saulius Žulkus, Algis Valiukas iš Šventosios, Algis Bučys iš Karklės, Algis Ginaitis iš Smiltynės. Galima teigti, kad jie yra savo srities – žvejybos amato profesionalai.

Tikri žvejai nuolat stebi augalų ir gyvūnų pokyčius. Būtent priekrantės žvejai aptiko daugelį retų ir „naujų“ jūros retenybių ir perdavė jas mokslininkams.

Daug retenybių sugavo bei tyrimams pateikė ir ichtiologai Valdas Piščikas bei Petras Tamašauskas.

Analizuoja radinius

Nuo 1820 m Lietuvos žuvų tyrimų įstaigose vedama patikimų istorinių ir šių laikų pranešimų apie naujas žuvų rūšis suvestinė. Nustatomas žuvų rūšies tapatumas, biologinės ypatybės, lytinių darinių branda, žarnyno turinys, daugialąsčiai vidaus ir kūno išorės parazitai.

Kai kurių „naujų“ Lietuvos priekrantei rūšių aprašymas trunka keletą metų. Tikrinami anksčiau skelbtų šaltinių duomenys tiek Lietuvoje, tiek gretimose šalyse. Ištirtos žuvys perduodamos saugoti į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų.

Pagal tyrimų duomenis daromi nauji ar pildomi anksčiau paruošti rūšies išplitimo žemėlapiai. Vykdant žuvų tyrimus palaikomi ryšiai su mokslininkais iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos Kaliningrado srities Latvijos, Švedijos ir Estijos.

Lietuvos naujokės

Lietuvos retų žuvų sąrašas ypač pasipildė per pastaruosius 15 metų. Žuvys buvo pradėtos tirti nuosekliai ir pagal tam tikras taisykles.

Lietuvos priekrantėje rastos 63 gėlavandenės, 31 jūrinė, 11 praeivių, į jūrą maitintis plaukiančių, bet neršti į Kuršių marias sugrįžtančių nėgių ir žuvų rūšių. Vykdant tyrimus Kuršių mariose sugauta 57, jūroje - 63 rūšys. Iš jų 11 yra praeivės, 9 naujakurės. Pastarosios išplito palyginti neseniai. Nuo 1990 m. žuvų rūšių sąrašas pasipildė net aštuoniomis „naujokėmis“. Lietuvos priekrantėje jos nesiveisia,  sugaunamos retai ir negausiai. Daugiausiai pranešimų apie retas žuvis sulaukiame nuo rudens iki pavasario. Daugumas jų sugauta po stiprių audrų, nors tiesioginių sąsajų kol kas įrodyti nepavyko.

Tarp išskirtinių retenybių verta paminėti 1934, 1987, 2002 m. sugautas durklažuves, 1998 m. – ledjūrio menkę, 2003 m. – taukžuvės, gleiviai ir jūrų buivolai. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos pakrantėje sugautos šešios jūrų laputės,  ančiuviai, blyškioji ir ledjūrio menkė, jūrų adata ir yla. Tik prieš tris metus Kopgalyje ir Šventojoje sugauti plekšniažuvės jūrų liežuviai. 2008 m. balandžio 3 d. Šventosios žvejai sugavo ledynmečio reliktą - Baltijos senbūvę žuvį ragį. 1998 m. gegužę sugauta metro ilgio, rankos storio jūrinė nėgė. Jos išsaugoti ir tiksliai aprašyti nepavyko. Išliko tik nuotrauka. Kol kas patikimai ir tiksliai nėra aprašyti užklydėlis jūrų gaidelis, žuvis barzdotė, alsė.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Retos Lietuvos žuvys "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.