Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Rusijos caro admirolas iš Norvegijos

Stavangerio universiteto istorijos profesorius Torgrimas Titelstadas knygoje „Tsarens admiral“ pristatė norvegams iki visiškai nežinomą tėvynainį Nilsą Olseną, kuris laikomas Petro I laikų Rusijos karinio jūrų laivyno architektu.

Paminklas Rusijos caro admirolui K.Kruizui Norvegijoje, Stavangeryje.
Paminklas Rusijos caro admirolui K.Kruizui Norvegijoje, Stavangeryje. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Užmiršto norvego paieškos

 

Viename iš interviu knygos autorius pasiguodė, kad iš naujo atrasti istorijos vingiuose pasimetusį norvegą buvo tas pat, kaip ieškoti adatos šieno kupetoje, juolab nemokant rusų kalbos ir ilgą laiką neturint galimybės patekti į Rusijos archyvus. Paieškas apsunkino ir tai, kad, emigravęs į tuometinę Olandijos Respubliką, N.Olsenas pasikeitė pavardę ir visuose šaltiniuose minimas tik kaip Kornelijus Kruisas.

„Daugelis manęs klausia, kodėl buvo verta skirti tiek daug laiko ir dėmesio tam, kuris paliko Stavangerį ankstyvoje jaunystėje ir daugiau negrįžo į Norvegiją? Atsakau, kad gimtąjį miestą jis paliko jau turėdamas pagrindinį požiūrį į norvegų kultūros vertybes, tradicijas ir papročius. Toks jis išliko visą gyvenimą. Tai buvo laisvas ir nepriklausomas pilietis iš Stavangerio, kurį šiandien su pasididžiavimu gali prisiminti trys tautos: olandai, rusai ir norvegai“, – aiškino T.Titelstadas.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo patekęs į Rusijos karinio jūrų laivyno archyvą, mokslininkas atrado dokumentų, liudijančių apie Rusijos admirolo K.Kruiso įvairias misijas. Tai paskatino suburti tarptautinę „Cruys“ projekto tyrimo grupę, kurioje dalyvavo norvegų, rusų ir olandų istorikai. Jie surado ir ištyrė nemažai originalių šaltinių, kuriuose minimas K.Kruisas.

Profesorius T.Titelstadas buvo viena iš varomųjų jėgų apjungianti tyrimus Europoje ir Rusijoje. Tyrimų rezultatai sugulė į jo knygą „Tsarens admiral“, kuri buvo išversta į rusų ir olandų kalbas. Kadangi lietuviško vertimo negalima tikėti, pabandysime čia pateikti bent keletą įdomesnių faktų iš olandų laivo kapitono ir kaperio, rusų admirolo ir laivų statytojo K.Kruiso nuotykių pilno gyvenimo.

 

Pirmieji pėdsakai – Olandijoje

 

K.Kruiso vardu išgarsėjęs N.Olsenas gimė prieš 365 metus Stavangerio siuvėjo Ole Gudfasterseno šeimoje. Berniukas gimė anksčiau, nei jo gimdytojai susituokė, todėl oficialią sūnaus gimimo datą tėvai įrašė dviem metais vėliau. Krikštynos vyko pagal liuteronų apeigas. Jų metu berniukas buvo pavadintas Nilsu Olsenu.

Būsimojo Rusijos admirolo šeima nebuvo turtinga, tačiau ir neskurdo, nors buvo didelė – dvi dukros ir keturi sūnūs. Siuvėjas, matyt, darbo nestokojo, nes laikė bent kelis pameistrius.

Šeimos namai buvo netoli Stavangerio uosto. Jaunasis Nilsas tiesiogine prasme užaugo prie jūros. Nenuostabu, kad jis gyvenimą susiejo su jūreivyste.

Po tėvo mirties jo motina Apelonė įsodino keturiolikmetį sūnų į olandų prekybos laivą ir išsiuntė į Nyderlandus. Ten jis turėjo mokytis jūreivystės. Tuo metu tarp Nyderlandų ir pietvakarių Norvegijos buvo glaudūs ryšiai. N.Olseno karjerą olandų laivyne lėmė jo tėvynainių įtakingų norvegų parama.

Apie pirmuosius 12 metų, pragyventų tarp olandų, mažai kas žinoma. Remiantis paties K.Kruiso liudijimu, jis tarnavo Nyderlandų kariniame jūrų laivyne, kai vyko Antrasis anglų-olandų karas. Dar kartą būsimojo admirolo vardas pasirodo 1880 m. šaltiniuose. Jis minimas kaip prekybinio laivo „Africa“ kapitonas, kuris Lisabonoje priėmė druskos, cukraus ir vaisių krovinį. Iš Olandijoje rastų dokumentų žinoma, kad jis tarnavo mažiausiai devyniems skirtingiems laivų savininkams, su kurių laivais pabuvojo trijose pasaulio šalyse: Europoje, Azijoje ir Amerikoje.

1681 m. jis vedė devyniolikmetę Kateriną, turtingo olandų pirklio ir laivų kapitono Klaso Foogto dukterį. Civilinės santuokos registracijos dokumentuose K.Kruisas buvo pavadintas jūreivių iš Amsterdamo, 24 metų našlaičiu. Praėjus septyniems mėnesiams po vedybų jis jau buvo oficialiai įregistruotas kaip neturtingas Amsterdamo pilietis.

 

Nelaisvėje prisiminė kilmę

 

1680-1696 m. jis plaukiojo su kroviniais ir keleiviais ne tik į Portugaliją ar Ispaniją, bet ir į Olandijos Karibų salas, kur dalyvavo vergų prekyboje.

Kelionėse jam ne kartą teko imtis kaperio veiklos. Toks užsiėmimas pradinio kapitalo kaupimo laikais buvo įprastas ginkluotų prekybinių laivų kapitonams. Kartą, grįždamas iš Kubos, jis užgrobė Prancūzijos, su kuria tuo metu Nyderlandai kariavo, prekybinį laivą, plaukiantį iš San Domingo.

Po dviejų metų jis pats pateko į prancūzų kaperių rankas. Jo laivą grobikai nutempė į Bresto uostą šiaurės vakarų Prancūzijoje, o jį patį įmetė į kalėjimą. Patekęs į tokią sunkią gyvenimo situaciją 36-erių K.Kruisas nepasimetė. Jis kreipėsi į šeimą Stavangeryje prašydamas atsiųsti dokumentus, įrodančius, kad jis yra norvegas ir turi Danijos pilietybę. Kadangi tuo metu Danija nekariavo su Prancūzija.

K.Kruisas beveik pusmetį praleido kalėjime, kol Stavangerio policijos viršininkas motinos prašymu išsiuntė jo metriką į Prancūziją, o motinai išdavė šio dokumento kopiją. Po to, kai areštantas pateikė įrodymus, kad jis yra Danijos pilietis, Prancūzijos valdžia „išreiškė  apgailestavimą“ dėl neutralios valstybės laivo kapitono suėmimo, paleido jį iš kalėjimo ir gražino laivą.

Nepaisant jį ištikusių nemalonumų ir vis dar vykstančio olandų-prancūzų karo, K.Kruisas ir toliau dirbo prekybiniuose laivuose. Per 25-erius metus, praleistus plaukiojant jūromis ir vandenynais, jis tapo puikiu navigatoriumi, sukaupė karinę patirtį, nes jūroje dažnai tekdavo apginti laivą nuo piratų.

 

Dosnus Petro I pasiūlymas

 

1696 m. K.Kruisas baigė tarnybą privačių savininkų prekybos laivuose ir pradėjo tarnybą Amsterdamo Admiralitete. Čia jis ėjo pareigas, susijusias su Nyderlandų karinių laivų aprūpinimu ir priežiūra.

Gyvenimas krante buvusiam laivų kapitonui nesusiklostė. Įtakingi Admiraliteto valdininkai apkaltino jį pakrovus į vieną laivą nekokybiškus maisto produktus. Jam iškilo nedarbo grėsmė, nes taikos sutartimi pasibaigęs karas reiškė karinio jūrų laivyno personalo sumažinimą. Nauja viltis K.Kruiso horizonte sužibo, kai jo draugas Amsterdamo burmistras Nicolaesas Witsenas užsiminė, kad Nyderlanduose viešintis Petras I ieško kvalifikuoto specialisto, kuris padėtų jam modernizuoti Rusijos karinį jūrų laivyną.

Iš pradžių K.Kruisas dvejojo ar verta priimti Petro I pasiūlymą. Rusija tais laikais buvo laikoma „barbarizmo forpostu nukreiptu prieš Europos civilizaciją“. Galiausiai apsisprendė ir 1698 m. balandžio 9 d. pasirašė sutartį su Rusijos caru. Pagal ją K.Kruisui iš karto buvo suteiktas vice admirolo laipsnis su 9000 guldenų metiniu atlyginimu ir išmokėtas 6 mėnesių avansas. Tuo metu Nyderlanduose panašaus rango jūrininko metinis atlyginimas siekdavo tik 2400 guldenų.

Jei kartais K.Kruisas patektų į nelaisvę, caras pasižadėjo jį išpirkti. Jam priskyrė asmeninį vertėją Ivaną Kropotkiną, kuris kalbėjo olandiškai, asmeninį sekretorių, kelis patarnautojus, tarp kurių buvo ir liuteronų pastorius.

Liepą kartu su kitais Olandijoje nusamdytais jūreiviais ir laivų statybos meistrais, K.Kruisas išplaukė į Rusiją. Likusią gyvenimo dalį jis praleido ten.

 

Netikėtumai rusų tarnyboje

 

Petras I turėjo viziją – padaryti Rusiją jūrine supervalstybe. K.Kruisas, tapęs svarbiausiu jo patarėju jūrų reikaluose, suvaidino svarbų vaidmenį kuriant ir plečiant Rusijos karinį jūrų laivyną.

Jis buvo geras organizatorius ir administratorius. Vadovavo laivų statybai Voroneže ir uostui Taganroge. Sudarė pirmuosius Azovo jūros ir Dono upės žemėlapius. Tapo atsakingu už Kronštato tvirtovės statybą. Petro I įsakymu rūpinosi Archangelsko miesto gynybine sistema, nes buvo žinoma, kad švedai ruošiasi surengti operaciją prieš vienintelį rusų prekybinį uostą Šiaurėje.

K.Kruiso gyvenimas Rusijoje nebuvo lengvas. Jam nuolatos teko kovoti su korumpuota ir pretenzinga Rusijos biurokratija, kuri prieš jį nustatinėdavo ir karštakošį carą Petrą I. Rusijos jūrų archyvuose yra išlikę dokumentų, rodančių, kad atvykėlis norvegas nuolatos konfliktuodavo su aukštus postus užimančiais rusų valdininkais.

Teko caro patarėjui pietuose kariauti su turkais ir Baltijos jūroje su švedais. Po nesėkmingo mūšio 1713 m. liepą rusų eskadra, vadovaujama vice admirolo K.Kruiso, patyrė didelių nuostolių. Kaltininkus, tarp jų ir vice admirolą, nutarė perduoti teismui. 1714 m. sausio 22 d. nuosprendžiu K.Kruisas buvo nuteistas mirties bausme, tačiau caras parodė malonę. Vietoj to nuosprendžio įvykdymo jis buvo ištremtas į Kazanę.

Tremtyje, netekęs špagos ir visų ordinų bei laipsnių, K.Kruisas išbuvo 13 mėnesių. Vėliau buvo gražintas iš tremties. Legenda byloja, kad Petras I pavedė savo favoritui A.Menšikovui gražinti K.Kruisui špagą, o netrukus ir pats aplankė jį. Apkabinęs vėl admirolo laipsnį atgavusį norvegą, caras pasakė: „Aš daugiau nebepykstu“. K.Kruisas trumpai atsakė: „Aš taip pat daugiau nebepykstu“. Žinant jo nepriklausomą ir nesutramdomą charakterį, iš Norvegijos kilęs admirolas tikrai galėjo taip atsakyti.

Netrukus K.Kruisas buvo paskirtas Admiraliteto kolegijos vice prezidentu, kad toliau padėtų kurti Rusijos karinį jūrų laivyną. Jis dviem metais pergyveno patroną Petrą I.

Po profesoriaus T.Titelstado publikacijų K.Kruiso atminimas buvo pagerbtas jo gimtajame Stavangeryje. Bispebryggeno rajone, kur kadaise gyveno jo šeima, 2000 m. buvo pastatyta admirolo Kornelijaus Kruiso statula. Jo vardu pavadinta viena Stavangerio gatvių.

 

Fotoreportažas
  • Rusijos caro admirolas iš Norvegijos-Foto-nr-8446_8447.jpg
  • Rusijos caro admirolas iš Norvegijos-Foto-nr-8446_8448.jpg
  • Rusijos caro admirolas iš Norvegijos-Foto-nr-8446_8449.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Rusijos caro admirolas iš Norvegijos "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.