Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Rūšis kelianti grėsmę Baltijos jūrai

Biologinės invazijos yra viena iš pagrindinių grėsmių vietinių bendrijų biologinei įvairovei.

Juodasis Grundalas - žuvis į Baltiją atkeliavusi į Juodosios jūros.
Juodasis Grundalas - žuvis į Baltiją atkeliavusi į Juodosios jūros. @ nuotr.

Nors dauguma svetimų rūšių sugeba koegzistuoti kartu su vietinėmis rūšimis, nedarydamos didesnės žalos, tačiau yra ir tokių, kurių atsiradimas pakeičia vietinių populiacijų struktūrą ir mitybos ryšius.

Baltijos jūros vandenyse tokia rūšimi laikomas invazinis juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Juodažiočio grundalo natūralaus paplitimo arealas apima Pontokaspijos regioną, o Lietuvos vandenyse pirmą kartą ši žuvis sugauta 2002 m. 
Šiuo metu grundalas yra viena iš gausiausių Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų.
Grundalų mitybinis spektras platus, tačiau Baltijos jūroje pagrindinę raciono dalį sudaro midijos (Mytilus trossulus). Manoma, kad būtent dėl to Baltijos jūroje Lietuvos priekrantėje žymiai sumažėjo midijų gausa. Kai kuriuose vietose, ypač kur vyrauja akmenuotas dugnas, midijų sumažėjo net keliolika kartų. Midijos yra natūralūs vandens filtrai, kiekvieną dieną sugebantys perfiltruoti ir apvalyti didžiulius kiekius vandens. Ženkliai sumažėjus midijų, tikėtina, pablogės vandens kokybė, suintensyvės vandens „žydėjimas“. Toks staigus midijų sumažėjimas taip pat pakeitė ir grundalų mitybą – jie ėmė dažniau maitintis kita moliuskų rūšimi - Baltijos makomomis (Macoma balthica) bei žuvų mailiumi, vežiagyviais ir bestuburiais.

Juodažiočių grundalų gausa praėjus daugiau nei dešimtmečiui po jų atsiradimo Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje žymiai išaugo. 
Gamtos tyrimų centro mokslininkai, vykdydami mokslinį projektą „Stintų ir grundalų išteklių būklės tyrimai Baltijos jūroje ir rekomendacijų dėl racionalaus jų naudojimo parengimas“, finansuojamą Žemės ūkio ministerijos lėšomis, skiriamomis žuvininkystės moksliniams tyrimams vykdyti, nustatė, kad žymesnis grundalų pagausėjimas stebėtas šiaurinėje Baltijos jūros pakrantės dalyje (į šiaurę nuo Klaipėdos uosto) lyginant su pietine dalimi (palei Kuršių Neriją).

Tyrimo metu buvo palyginta žuvų bendrijos būklė dabar ir prieš 10 metų, kai grundalai tik pradėjo plisti. Šiaurinėje akvatorijoje vidutinis grundalų gausumas išaugo beveik 35 kartus, o pietinėjė beveik nepasikeitė. Tokį gausumo pasiskirstymą lėmė skirtingos dugno savybės šiose zonose. Šiaurinėje dalyje dugnas daugiausiai akmenuotas, tuo tarpu pietinės dalies dugną dengia smėlis.

Grundalai paprastai būna gausesni akmenuotose buveinėse, kur neršia, slepiasi ir maitinasi. Atlikti tyrimai parodė, kad šiaurinėje priekrantės dalyje apie 50 proc. bendro laimikio įvairaus akytumo ir selektyvumo tinkluose sudaro grundalai, o pietinėje dalyje ‑ tik apie 5 proc. Esant tokiam skirtingam gausumui pakrantėje, akivaizdu, kad didžiausią poveikį grundalas gali daryti būtent šiaurinėje jūros priekrantės dalyje. Ten nustatytas žymus kitų žuvų (plekšnių, otų) gausumo ir biomasės sumažėjimas per patarąjį dešimtmetį. Išaugus grundalų populiacijai, padidėjo tarprūšinė konkurencija dėl maisto išteklių. Nustatyta, jog sumažėjo kai kurių verslinių žuvų (plekšnių, otų, žiobrių, ešerių) vidutiniai dydžiai (ilgis ir svoris) bei įmitimas būtent šiaurinėje dalyje. Didelis grundalų gausumas taip pat padidino ir kitų rūšių (ir ne tik žuvų) racioną tapdamas jų grobiu, ypač menkių ir kt. plėšrių žuvų, kormoranų. Nors grundalų gausumo padidėjimas ir sukėlė įvarių pokyčių priekrantės bendrijoje, tačiau manoma, kad ateityje jų gausumas gali mažėti. Tokios tendencijos stebimos daugumos invazijų atveju – naujai rūšiai patekus į svetimą aplinką, kurioje nėra natūralių priešų, ligų, konkurentų bei kitų gausumą reguliuojančių veiksnių, naujos rūšies gausumas greitai didėja, o vėliau sumažėja ir stabilizuojasi.
Akivaizdu, kad šios rūšies didžiulius išteklius reiktų kiek įmanoma intensyviau eksploatuoti tiek komerciškai, tiek ir mėgėjiškai, tam, kad padėtume mūsų gamtai greičiau prisitaikyti prie šio atėjūno. Tuo tarpu, tam kad būtų išvengta nepageidaujamos priegaudos gaudant grundalus, mokslininkai, atlikę tyrimus, parengė rekomendacijas žvejybos verslui dėl tinkamiausių įrankių naudojimo. Be kitų žvejybos įrankių, buvo tirtas ir nedidelių gaudyklių, panašių į pas mus naudojamus bučiukus vėžiams, efektyvumas. Per naktį su viena tokia gaudykle buvo pagaunama iki 20 kg ar net daugiau grundalų!

Taigi, kiekvienas Lietuvos gyventojas taip pat gali prisidėti prie šios prasmingos veiklos įsigydamas ar pasigaudamas grundalų ir paruošdamas gardžią vakarienę sau ir savo bičiuliams.

Fotoreportažas
  • Rūšis kelianti grėsmę Baltijos jūrai-Foto-nr-6270_6274.jpg
  • Rūšis kelianti grėsmę Baltijos jūrai-Foto-nr-6270_6275.jpg
  • Rūšis kelianti grėsmę Baltijos jūrai-Foto-nr-6270_6276.jpg
  • Rūšis kelianti grėsmę Baltijos jūrai-Foto-nr-6270_6277.jpg
  • Rūšis kelianti grėsmę Baltijos jūrai-Foto-nr-6270_6278.jpg
  • Rūšis kelianti grėsmę Baltijos jūrai-Foto-nr-6270_6271.jpg
  • Rūšis kelianti grėsmę Baltijos jūrai-Foto-nr-6270_6272.jpg
  • Rūšis kelianti grėsmę Baltijos jūrai-Foto-nr-6270_6273.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Rūšis kelianti grėsmę Baltijos jūrai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.